SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes – negirk dienos be vakaro

Šiemet gyventojų perkamoji galia atsigauna, darbo rinka yra gana stabili, o pramonės gamyba taip pat po truputį lipa iš duobės. Tą rodo ir per pirmą ketvirtį 0,8 proc. padidėjęs šalies BVP – toks augimo tempas buvo istoriškai įprastas per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau nesinori per anksti džiaugtis ir teigti, kad toks ar net spartesnis tempas išliks ir artimiausiais ketvirčiais. SEB ekonomistai išlaiko prognozę, kad Europos Centrinis Bankas birželį sumažins bazines palūkanų normas, ir tai būtų gera Lietuvos ir euro zonos ekonomikos paspirtis. Federalinė rezervų sistema (FED) bazines palūkanų normas dėl išliekančios didesnės, negu prognozuota, infliacijos, pradės mažinti ne anksčiau kaip rudenį. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų išsamias įžvalgas galite rasti ketvirtadienį paskelbtuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.

„Nordic Outlook“ leidinį galite rasti čia, „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ 86-ą numerį – čia.

Metų pradžia nuteikia viltingai, kad blogiausia jau praeityje

Antradienį buvo paskelbti geresni, negu laukta, pirmo 2024 metų ketvirčio BVP duomenys. Tačiau SEB grupės prognozės buvo atnaujintos anksčiau, ir paskelbti rodikliai jau nebedarė įtakos atnaujintai prognozei. Tačiau suprantame, kad dabartinė 1,5 proc. BVP augimo prognozė tampa pernelyg konservatyvi ir, nekeičiant prielaidų dėl BVP pokyčių per artimiausius ketvirčius, realusis BVP šiemet turėtų augti bent 2 procentais. Kitąmet laukiame 2,8 proc. Lietuvos BVP augimo.
 
Reikėtų priminti, kad pernai šalies BVP susitraukė 0,3 proc., todėl tai, kad ekonomika šių metų pirmą ketvirtį augo, rodo, jog pavyksta išlipti iš to sąstingio, matyto praėjusiais metais. Pagrindiniai ekonomikos augimo veiksniai yra tie, apie kuriuos rašėme pristatydami ankstesnius leidinius. Realusis namų ūkių vartojimas šiemet atsigauna, nes gyventojų pajamos auga gerokai sparčiai negu infliacija. Jeigu pokyčiai artimiausiais ketvirčiais nenuvils, namų ūkių vartojimas turėtų augti ir toliau. Augimas būtų gerokai spartesnis, jeigu ne per metus padidėjusios išlaidos palūkanoms. Tačiau ir čia situacija gerėja – sumokėtų palūkanų išlaidų pikas jau lieka praeityje, nes palūkanų normos nebedidėja, o antrą pusmetį turėtų pradėti ir sparčiau mažėti. 

Infliacijos prognozė sumažinta, vidutinio darbo užmokesčio – padidinta

Šįkart didžiausi prognozių pokyčiai susiję su prielaidomis dėl šių metų vidutinio darbo užmokesčio ir infliacijos pokyčių. Kadangi pirmais šių metų mėnesiais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo labiau, negu tikėtasi, padidinome jo augimo prognozę nuo 8,5 iki 9,2 procento. Tokius veiksnius kaip nuo sausio 1 dienos 10 proc. padidinta minimali mėnesio alga (MMA) ar daugiau negu dešimtadaliu ūgtelėjus valstybės sektoriaus darbuotojų alga įskaičiavome, tačiau buvome pernelyg pesimistiški galvodami apie privataus sektoriaus darbdavių sprendimus dėl algų pokyčių šiemet. Žinoma, daugelyje privačių įmonių algų peržiūra vyksta kovą ir balandį, todėl tik tuomet išaiškės, kiek tokios įmonės padidino darbo užmokesčio fondą šiais metais. Tačiau sausio ir vasario duomenys jau rodo, kad darbdaviai ir šiemet didino atlyginimus daugiau, negu augo jų sukuriama pridėtinė vertė.

Prognozuojame, kad vidutinis nedarbas 2024 metais padidės nuo 6,8 proc. iki 7 proc., o kitąmet jis trauksis iki 6,6 procento. Valstybės duomenų agentūra pirmo ketvirčio nedarbo duomenis skelbs kiek trumpiau negu po savaitės. Paskutinį 2023 metų ketvirtį nedarbas buvo 7,4 proc., o pirmą šių metų ketvirtį jis truputį padidėjo. Darbo rinkoje nebėra tokio įkarščio, koks buvo prieš dvejus ar trejus metus, kai darbuotojų trūkumas buvo vienas iš labiausiai įmonių augimą stabdančių veiksnių.

Kadangi per pirmus keturis šių metų mėnesius infliacija buvo mažesnė, negu prognozavome, sumažiname šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozę nuo 2 iki 1 procento. Manome, kad šiemet Lietuvoje metinės defliacijos neišvysime. Didžiausia grėsmė prognozuojant šių metų infliaciją tebėra galimas energetikos produktų kainų šuolis dėl galinčios dar labiau paaštrėti geopolitinės įtampos ir jos įtakos naftos ir gamtinių dujų pasiūlai. 2025 metų vidutinės 2,7 proc. metinės infliacijos prognozę palikome nepakeistą. Tikime, kad kitąmet energetikos produktų kainos nebemažės, o paslaugų kainų infliacija išliks panaši.
 
Pirmą ketvirtį pramonės rezultatai šiek tiek pagerėjo – gamybos apimtis padidėjo, o energetikos produktų kainos buvo mažesnės. Pramonės produkcijos, išskyrus naftos produktus, pardavimo apimtis lyginamosiomis kainomis buvo 0,8 proc. didesnė negu prieš metus, tačiau maždaug 11 proc. mažesnė negu atitinkamą 2022 metų ketvirtį. Beje, pagal metinį pramonės produkcijos pokytį šiais metais Lietuva yra viena iš lyderių Europos Sąjungos šalyse. Naujausios pramonės įmonių apklausos rodo, kad lūkesčiai dėl gamybos apimties artimiausiais mėnesiais truputį pagerėjo, tačiau lieka istoriškai prastoki. 

Šiemet bendras registruotų būsto sandorių skaičius bus truputį mažesnis negu praėjusiais metais. Metų pradžioje dar matome metinį sandorių nuosmukį, tačiau nuo metų vidurio pokytis turėtų jau būti teigiamas. Didžiausios viltys dėl stabilaus sandorių skaičiaus susijusios su mažesnėmis palūkanų normomis. Metinis būsto kainų pokytis jau yra mažesnis negu vidutinio darbo užmokesčio, o metinė infliacija arti nulio, todėl būsto įperkamumo rodikliai pradėjo gerėti. Kol kas panašu, kad ir šiemet būsto kainos truputį padidės.

2024 metų JAV ekonomikos prognozės pagerintos labiau negu euro zonos

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet augs 0,6 procento. Prognozė šiek tiek padidinta, palyginti su sausį atnaujintomis prognozėmis. Euro zonos ekonomika per pirmą ketvirtį paaugo 0,3 proc., arba daugiau, negu tikėtasi. Prognozuojame, kad vidutinė metinė infliacija euro zonoje šiemet turėtų būti 2,2 proc., tačiau kitąmet ji mažės iki 1,1 procento. SEB analitikai mano, kad Europos Centrinis Bankas šiemet bazines palūkanų normas mažins keturis kartus, ir bazinė palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe (Deposit Facility Rate) sumažės nuo 4 iki 3 procentų. Kitų metų pabaigoje palūkanų norma turėtų būti 2 procentai.  

JAV ekonomikos rodikliai gerokai viršijo lūkesčius, todėl šių metų BVP augimo prognozė padidinta nuo 1,6 iki 2,5 procento. Priešingai negu euro zonoje, namų ūkių vartojimo mastas ir šiemet JAV auga istoriškai dideliu tempu. Ekonomikai ir toliau teigiamą įtaką daro  valdžios skatinamoji ekonomikos politika – šiemet JAV biudžeto deficitas bus 6,5 proc. BVP. Vidutinė metinė infliacija JAV šiemet turėtų būti 3,4 proc., kitąmet – 2,5 procento. Palyginti su sausio mėnesio prognozėmis, tenka gerokai sumažinti prognozuojamų JAV centrinio banko bazinių palūkanų normų mažinimo skaičių. Manome, kad šiemet bazines palūkanas centrinis bankas mažins du kartus, kitąmet – keturis, ir kitų metų pabaigoje jos bus 4 procentai. Euras JAV dolerio atžvilgiu iki metų vidurio gali susilpnėti, bet metų pabaigoje turėtų būti brangesnis negu dabar ir kainuoti 1,09 JAV dolerio.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas