Bendra informacija apie eurą

Euras yra Europos Sąjungos (ES) bendroji valiuta. Eurui žymėti naudojamas abėcėlinis kodas „EUR“ ir skaitmeninis kodas „978“. Oficialus euro grafinis ženklas € sukurtas iš graikų kalbos raidės epsilon, reiškiančios pirmąją žodžio „Europa“ raidę, perbrauktą dviem horizontaliais brūkšniais, kurie simbolizuoja stabilumą euro zonoje.

1999 m. sausio 1 d. euras įvestas vienuolikoje ES valstybių narių: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vokietijoje.

Grynieji eurai apyvartoje pasirodė 2002 m. sausio 1 d. dvylikoje šalių (nuo 2001 m. pradžios prie euro zonos prisijungė ir Graikija). 2007 m. sausio 1 d. euras įvestas Slovėnijoje, 2008 m. sausio 1 d. – Kipre ir Maltoje, 2009 m. sausio 1 d. – Slovakijoje, 2011 m. sausio 1 d. – Estijoje.

Kas yra euro zona?

Euro zoną sudaro septyniolika Europos Sąjungos valstybių narių, kurios yra įvedusios bendrąją valiutą eurą. Tai Airija, Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija.

Kodėl ES valstybės narės Danija, Jungtinė Karalystė ir Švedija naudoja nacionalines valiutas, o ne eurą?

Pagal Europos Sąjungos sutartį, Danija ir Jungtinė Karalystė turi teisę neprisijungti prie euro zonos. 1997 m. abi šalys informavo Europos Sąjungos Tarybą apie savo apsisprendimą neįvesti bendrosios ES valiutos, tačiau neatsisakė tokios teisės ateityje. Nuo 1999 m. sausio 1 d. Danija dalyvauja antrajame valiutų kurso mechanizme, kuris yra vienas iš eurui įvesti būtinų žingsnių.

Švedija neturi euro neįvedimo pasirinkimo teisės, tačiau nėra pateikusi prašymo atsakingoms ES institucijoms stoti į euro zoną.

Kuriose šalyse mokėjimams naudojamas euras?

Europos Sąjungos bendroji valiuta euras kaip mokėjimo priemonė naudojama ne tik septyniolikoje euro zonos valstybių narių (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kipre, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Vokietijoje), bet (oficialiai arba neoficialiai) ir kitose pasaulio šalyse ir teritorijose.

Pagal susitarimą su ES teisę leisti į apyvartą eurų monetas su savo nacionalinėmis pusėmis turi Monakas, Vatikano Miesto Valstybė ir San Marinas, tačiau šios valstybės neturi teisės leisti eurų banknotų. ES bendroji valiuta kaip mokėjimo priemonė Europoje naudojama Andoroje, Juodkalnijoje ir Kosove, tačiau be oficialios sutarties su ES. Eurai apyvartoje taip pat yra Majote bei Sen Pjere ir Mikelone.

Vadovaujantis LR užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, ES bendroji valiuta šalių susitarimu Lietuvoje gali būti naudojama mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais arba grynaisiais pinigais.

Ar eurą įvedusios valstybės dar keičia savo buvusią nacionalinę valiutą į eurus?

Kiekvienos euro zonos valstybės komerciniai bankai apyvartoje nebecirkuliuojančius nacionalinius banknotus ir monetas į eurus keitė nustatytą laikotarpį (nuo 1 iki 3 mėn. po grynųjų eurų įvedimo). Tų valstybių nacionaliniai centriniai bankai minėtas valiutas keičia neribotą laiką arba iki nustatyto termino: banknotus trumpiausiai – 10 metų, o monetas – 2 metus.

Apyvartoje buvusių nacionalinių valiutų monetų į eurus jau nebekeičia Belgijos, Graikijos, Kipro, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos ir Prancūzijos centriniai bankai.

Informacija parengta pagal Lietuvos banko ir Europos centrinio banko medžiagą