Nors nemažai kalbama apie telefoninius sukčius, sukčiavimo mastai Lietuvoje nemažėja. Negana to, daugėja ir elektroninio sukčiavimo scenarijų  – nusikaltėliai išvilioja pinigus iš žmonių ne tik geruoju įkalbėję juos atiduoti ar atskleisti prisijungimo duomenis prie interneto banko, bet ir kurdami fiktyvius skelbimus ar net investavimo platformas, taip pat pasitelkdami kenkėjiškas programas.

Jei norite pamatyti, kaip atrodo kibernetinių sukčių auka, žvilgtelėkite į veidrodį. Nuo piktavalių elektroninėje erdvėje nukenčia įvairūs žmonės – ir studentai, ir bedarbiai, verslininkai ir pensininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Apgavysčių metodai tampa vis įmantresni, sukčiai tobulėja, tad verta prisiminti bendrąsias saugios elgsenos internete taisykles ir apgalvoti, kokių papildomų priemonių reikėtų imtis, kad kaip įmanoma geriau apsisaugotume nuo šių rizikų.

2018 m. pabaigoje Lietuvoje suaktyvėjo sukčiai, bandę elektroniniais laiškais bankų klientus privilioti į netikras bankų svetaines ir išvilioti pinigus. Tačiau kibernetiniai nusikaltėliai gyventojus bando apgauti kurdami ne tik bankų, bet ir kitų svetainių kopijas.

Pinigai už nupirktą dovaną buvo išskaičiuoti iškart, o tada – tik tyla: nei papildomos informacijos apie tolesnius procesus, nei paties nusipirkto daikto. Tokių ir panašių pirkimo internetu istorijų vis gausėja. Stebėtis čia nėra kuo – internetas tapo neatsiejama daugumos žmonių gyvenimo dalis, elektroninėje erdvėje vis dažniau ir apsiperkame, tad daugėja ir pavojų, o tokius pirkėjus apgaudinėjantys sukčiai vis tobulėja. Kaip nepasimauti ant jų kabliuko?