Nors nemažai kalbama apie telefoninius sukčius, sukčiavimo mastai Lietuvoje nemažėja. Negana to, daugėja ir elektroninio sukčiavimo scenarijų  – nusikaltėliai išvilioja pinigus iš žmonių ne tik geruoju įkalbėję juos atiduoti ar atskleisti prisijungimo duomenis prie interneto banko, bet ir kurdami fiktyvius skelbimus ar net investavimo platformas, taip pat pasitelkdami kenkėjiškas programas.

2018 m. pabaigoje Lietuvoje suaktyvėjo sukčiai, bandę elektroniniais laiškais bankų klientus privilioti į netikras bankų svetaines ir išvilioti pinigus. Tačiau kibernetiniai nusikaltėliai gyventojus bando apgauti kurdami ne tik bankų, bet ir kitų svetainių kopijas.

Internetinėse parduotuvėse dažnai galima įsigyti prekių pigiau negu fizinėse parduotuvėse. To neslepia ir patys prekybininkai, tą pačią prekę internetu parduodantys šiek tiek mažesne kaina. Tačiau nuolaidų medžiotojai elektroninėse parduotuvėse gali tapti lengva sukčių auka.

Pinigai už norimą įsigyti prekę buvo išskaičiuoti iškart, o tada – tik tyla: nei papildomos informacijos apie tolesnius procesus, nei paties nusipirkto daikto. Tokių ir panašių pirkimo internetu istorijų vis gausėja. Stebėtis čia nėra kuo – internetas tapo neatsiejama daugumos žmonių gyvenimo dalis, elektroninėje erdvėje vis dažniau ir apsiperkame, tad daugėja ir pavojų, o tokius pirkėjus apgaudinėjantys sukčiai vis tobulėja. Kaip nepasimauti ant jų kabliuko?