Nors nemažai kalbama apie telefoninius sukčius, sukčiavimo mastai Lietuvoje nemažėja. Negana to, daugėja ir elektroninio sukčiavimo scenarijų  – nusikaltėliai išvilioja pinigus iš žmonių ne tik geruoju įkalbėję juos atiduoti ar atskleisti prisijungimo duomenis prie interneto banko, bet ir kurdami fiktyvius skelbimus ar net investavimo platformas, taip pat pasitelkdami kenkėjiškas programas.

Jei norite pamatyti, kaip atrodo kibernetinių sukčių auka, žvilgtelėkite į veidrodį. Nuo piktavalių elektroninėje erdvėje nukenčia įvairūs žmonės – ir studentai, ir bedarbiai, verslininkai ir pensininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Apgavysčių metodai tampa vis įmantresni, sukčiai tobulėja, tad verta prisiminti bendrąsias saugios elgsenos internete taisykles ir apgalvoti, kokių papildomų priemonių reikėtų imtis, kad kaip įmanoma geriau apsisaugotume nuo šių rizikų.

Perkant internetu dažniausiai bėdų prisidaroma dėl pernelyg didelio skubėjimo, kurį lemia begalinis noras sutaupyti – siekis kuo greičiau ir kuo pigiau įsigyti trokštamą daiktą. Kai perkant internetu atsiskaitoma kortele, vadovautis emocijomis nepatariama – verčiau neskubėti, skirti pakankamai laiko ir surinkti informaciją apie pardavėją bei norimą įsigyti prekę.

Lietuvoje dažnai girdime istorijas, kaip nusikaltėliai išviliojo banko sąskaitos duomenis ir pavogė milžiniškas sumas. Galbūt manote, kad jums negresia patekti į tokias pinkles, tačiau kibernetinių nusikaltėlių aukomis gali tapti kiekvienas.