Nors nemažai kalbama apie telefoninius sukčius, sukčiavimo mastai Lietuvoje nemažėja. Negana to, daugėja ir elektroninio sukčiavimo scenarijų  – nusikaltėliai išvilioja pinigus iš žmonių ne tik geruoju įkalbėję juos atiduoti ar atskleisti prisijungimo duomenis prie interneto banko, bet ir kurdami fiktyvius skelbimus ar net investavimo platformas, taip pat pasitelkdami kenkėjiškas programas.

Jei norite pamatyti, kaip atrodo kibernetinių sukčių auka, žvilgtelėkite į veidrodį. Nuo piktavalių elektroninėje erdvėje nukenčia įvairūs žmonės – ir studentai, ir bedarbiai, verslininkai ir pensininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Apgavysčių metodai tampa vis įmantresni, sukčiai tobulėja, tad verta prisiminti bendrąsias saugios elgsenos internete taisykles ir apgalvoti, kokių papildomų priemonių reikėtų imtis, kad kaip įmanoma geriau apsisaugotume nuo šių rizikų.

2018 m. pabaigoje Lietuvoje suaktyvėjo sukčiai, bandę elektroniniais laiškais bankų klientus privilioti į netikras bankų svetaines ir išvilioti pinigus. Tačiau kibernetiniai nusikaltėliai gyventojus bando apgauti kurdami ne tik bankų, bet ir kitų svetainių kopijas.

Sparčiai tobulėjant technologijoms, ne ką lėčiau progresuoja ir sukčiai. Jei anksčiau ilgapirščiai išviliodavo pinigus telefonu pasakodami išgalvotas istorijas apie artimajam nutikusią nelaimę, tai šiandien patiklių žmonių sukčiai ieško žadėdami greitą ir garantuotą finansinę grąžą iš investicijų į kriptovaliutas. Perdėm nesistebiu, kaip sukčiams pavyksta įtikinti asmenis „investuoti“, nes progos pabendrauti su patrauklų pasiūlymą pateikusiais sukčiais gavau ir pats. Kaip jie veikia?