Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudimo įmokų siekiančią dalį į kaupimo fondą pervestų „Sodra“ ir nieko daugiau nedaryti, arba patiems papildomai prisidėti prie pensijos ir dar gauti papildomą paskatą iš valstybės.

Yra vienas klausimas, į kurį atsakymą  ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip: „Kaip ilgai gyvensiu?“ Žinoma, mums gali pakakti „tikiuosi, kuo ilgiau ir laimingai“. Bet valstybei planuojant ilgalaikę raidą ir būdus gyventojų gerovei didinti svarbu atsižvelgti į gyvenimo trukmę. 

Laisvai samdomi specialistai puikiai moka planuoti savo laiką, tačiau dažnam, ypač pradedančiajam, keblumų kyla dėl finansų. Visų pirma, apsisprendę dirbti savarankiškai, ieško, kur patogiausia ir labiausiai apsimoka tai daryti. Po to tenka susitvarkyti su sąskaitomis ir mokesčiais, kuriuos reikia apskaičiuoti ir sumokėti patiems. Galiausiai kyla klausimas – kaip taupyti ateičiai?

Pagrindinis Lietuvos pensijų kaupimo sistemos tikslas – užtikrinti kiekvienam piliečiui pakankamas ir nuolatines pajamas senatvėje, kad būtų galima palaikyti tokį gyvenimo lygį, koks buvo jiems dirbant ir gaunant pastovų atlygį. Sulaukę pensinio amžiaus, asmenys, kaupiantys antros pakopos pensijų fonduose, pensiją gaus iš dviejų šaltinių – „Sodros“ ir  iš pensijų fondų.