Jau kurį laiką netyla kalbos apie 2019 metų pradžioje įsigaliosiančią pensijų kaupimo reformą ir apie tai, ką naujo ji mums atneš. Kol vyksta diskusijos apie šios srities pokyčius, į pensijų kaupimą siūlome pažvelgi iš daugelio šalies gyventojų perspektyvos – ką jie mano apie papildomą kaupimą senatvei?

Bėgdami nuo senatvės nesusimąstome, kad ji vis viena ateina ir dažnai – toli gražu ne tokia, kokios norėtume. SEB banko inicijuoto Pasirengimo pensijai rodiklio tyrimo duomenimis, net 69 proc. lietuvių niekada nesidomėjo, kokio dydžio bus jų pensija ir kaip tai paveiks jų kasdienį gyvenimą.

Pagrindinis Lietuvos pensijų kaupimo sistemos tikslas – užtikrinti kiekvienam piliečiui pakankamas ir nuolatines pajamas senatvėje, kad būtų galima palaikyti tokį gyvenimo lygį, koks buvo jiems dirbant ir gaunant pastovų atlygį. Sulaukę pensinio amžiaus, asmenys, kaupiantys antros pakopos pensijų fonduose, pensiją gaus iš dviejų šaltinių – „Sodros“ ir  iš pensijų fondų.

Ne vieną šimtą metų visos pasaulio tautos svajojo apie tai, kaip nugyventi kuo ilgesnį gyvenimą. Daugybė mitų ir legendų gaubia ilgaamžiškumo paslaptį, o žmonės nuolat išbando net ir drastiškas priemones, kurios, jų manymu, turėtų padėti nugyventi šimtą ar net daugiau metų. Tad kur slypi ilgaamžiškumo paslaptis, kaip ne tik gyventi šimtą metų, bet ir tuo džiaugtis? Galbūt išminties ir patarimų verta pasisemti iš vienos daugiausia šimtamečių turinčios tautos – japonų?