Degalai, kaip ir automobilis, daugeliui lietuvių – ne prabangos, o pirmo būtinumo prekė. Kad degalai atpigo po to (bet ne dėl to), kai buvo įvestas euras, atrodo, niekas nesiginčija. Prieš pat įvedant eurą, 2014 metų gruodį prisipilti 50 litrų benzino kainavo maždaug 8 eurais, dyzelino – 13 eurų brangiau negu šių metų pradžioje.

Tik ką namuose pradėję šilti radiatoriai reiškia, kad netrukus teks plačiau praverti piniginę. Kita vertus, oficialioji statistika rodytų, kad nuogąstauti lyg ir nėra reikalo. Remiantis suderintu vartotojų kainų indeksu, išlaidos už šiluminę energiją sudaro 2,2 proc. visų vartojimo išlaidų. Neabejotina, šis „atradimas“ daugelį papiktins. Kokie du procentai, kai šildymo sąskaita viršija 100 eurų, o atlyginimas – tik 500 eurų? Čia ne du, o visi dvidešimt procentų.

Kai kalbama apie finansinį išprusimą, daugelis galvoja, kad kažkokiuose slaptuose vadovėliuose yra parašytos stebuklingos formulės, kurias pamatęs žmogus tampa turtingas. Iš tiesų gebėjimas spręsti gyvenimo finansinius uždavinius labai priklauso nuo gebėjimo spręsti matematikos uždavinius.

Nors už terminuotųjų indėlių sąskaitose laikomus pinigus žmonės dabartinėmis rinkos sąlygomis beveik nebegauna jokių palūkanų, jose šiuo metu laikoma 4 mlrd. eurų. Per pirmus septynis šių metų mėnesius gyventojų naujų ar pratęstų terminuotųjų indėlių sutarčių vertė siekė 1,8 mlrd. eurų. Kas ir kodėl deda naujus terminuotuosius indėlius, kai to daryti, atrodo, nėra prasmės?