Switch to mobile version. Į viršų

Draudimas - 2018 05 16
Sportas | asmens draudimas | pajamos

Fizinio aktyvumo nauda: ne tik puiki savijauta, bet ir didesnės pajamos

Fizinio aktyvumo nauda: ne tik puiki savijauta, bet ir didesnės pajamos © Emma Simpson, Unsplash

Prieš kelerius metus ypač išpopuliarėjo įvairios bėgimo varžybos ir Lietuvoje atsirado nauja mada  – būti fiziškai aktyviam, o žmonės atrado ir to naudą. Specialistai sako pastebėję, kad padidėjo lietuvių rūpinimasis savo sveikata. Visgi dar praėjusių metų pabaigoje „SEB gyvybės draudimo“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad daugelis gyventojų vis dar nesupranta fizinio aktyvumo naudos, o savo sveikata susirūpina tik kraštutiniais atvejais.

Sąmoningiausi vidutinio amžiaus

„Good life fitness“ sporto klubo įkūrėjas Mantas Balčiukynas pasakoja pastebintis teigiamas tendencijas. „Bendra atmosfera labai optimistiška. Supratimas, ką daryti, jau yra, tik nėra žinojimo, nuo ko pradėti. Manau, kad kiekvienas sporto industrijos atstovas turi jausti didelę atsakomybę šviesti ir mokyti žmones“, – sako M. Balčiukynas. Pasak jo, dabar sportą renkasi ir jaunesni, ir vyresni, tačiau pastarųjų  galėtų būti daugiau.

Sporto klubo įkūrėjas spėja, kad maždaug po dešimties metų turėtų padaugėti sportuojančių senjorų, mat dabar kai kuriems to daryti negali paprasčiausiai dėl finansinių galimybių. Labiausiai M. Balčiukyną džiugina vidutinio amžiaus (30–45 m.)  atstovai: „Jie supranta, kad rūpinimasis savo kūnu yra pagarbos sau ženklas. Tai būtinybė ir geras pavyzdys jaunajai kartai. Čia mažiau pastangų dėl mados, daug daugiau sąmoningumo“.

Labiausiai madų vaikosi jaunimas, jaučiantis didelį spaudimą iš aplinkos atrodyti gerai. Pasak M. Balčiukyno, jei jaunajai kartai rūpi sveika gyvensena, sportas jiems taps gyvenimo dalimi. Kitu atveju jaunuoliai gali įnikti į telefonus ir kompiuterius.

Sveikata – kelias į finansinę sėkmę

Reguliarus sportavimas ir fizinio aktyvumo palaikymas naudingas ne tik dėl geresnės savijautos. Gerai besijaučiantis žmogus yra produktyvesnis, tad gali gauti ir daugiau pajamų. Reguliariai sportuojantis, nerūkantis, neturintis antsvorio ir stresą gebantis valdyti stresą žmogus yra produktyvesnis, todėl ir gali tikėtis uždirbti daugiau.

„Šalyse, kur dauguma gauna mažas ir vidutines pajamas, beveik trečdalis pajamų didėjimo atvejų yra siejama su nedarbingumo mažinimu. Tai akivaizdi investicijos į sveikatos gerinimą nauda. Kartu tai ir vienas akivaizdžiausių pavyzdžių, kuris rodo r sveikatos priežiūros išlaidų ir didėjančių pajamų sąsają“, – sako gydytojas kardiologas Rokas Navickas.

Visgi geros savijautos naudą supranta ne visi. „Spinter tyrimams“ apklausus daugiau negu 1 000 gyventojų (18–75 metų), paaiškėjo, kad net 52 proc. savo sveikatą vertina gerai, tačiau tik kas penktas iš tiesų gyvena sveikai.. Beveik pusė žmonių į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai ligos simptomai neleidžia normaliai gyventi ir dirbti. Tik 17 proc. žmonių pas medikus lankosi profilaktiškai. Nesirūpinimas sveikata ne tik neleidžia daugiau užsidirbti, bet ir priverčia reikia plačiau atverti pinigines sveikatai atkurti.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į konsultaciją


„Kas ketvirtas žmogus nežino, kiek lėšų per mėnesį kainuotų gydytis susirgus sunkia liga. Daugiau negu pusė mano, kad tokiu atveju tektų skirti daugiau negu 300 eurų per mėnesį. Iš tiesų susirgus sunkia liga kainuos ne tik gydymas, bet ir reabilitacija. Gali tekti prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, net kurį laiką susitaikyti, kad nebus gaunama pajamų“, – pasakoja „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė – Bubnelienė.

Sunkių ligų gydymas gali smarkiai pabloginti ir  gyvenimo kokybę, ir finansinę padėtį. „Klientų patirtis rodo, kad sunkios ligos, pavyzdžiui, vėžio gydymas, gali kainuoti labai įvairiai – nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų“, – sako Sonata Gutauskaitė – Bubnelienė.

Lietuviai nėra pati sveikiausia tauta pasaulyje. Apklausos duomenimis, penktadalis Lietuvos žmonių turi bent vieną lėtinę ligą, o apie 16 proc. – po dvi ar daugiau. Pastarieji kur kas dažniau lankosi pas medikus ir negali džiaugtis visaverte gyvenimo kokybe.

„Jie dažniau patenka į ligonines ir ten praleidžia daugiau laiko. Nors sveikatos priežiūros sistema padeda užtikrinti geresnę sveikatą naudingumo, ši pacientų grupė gyvena trumpiau negu likusieji. Jiems dažniau pasireiškia depresija,  gyvenimo kokybę jie vertina daug prasčiau“, – tvirtina kardiologas R. Navickas.

Pamiršta norą keistis

Specialistai ragina nepamiršti apsaugos priemonių ir apsidrausti – nuo traumų, ligų, kitų nelaimių. Siūloma galimybė apdrausti ir visą šeimą ar vaikus. Niekada nežinome, kas gali nutikti rytoj, todėl reikalingas planas B, kuris gali padėti pasirengti nenumatytiems atvejams. Tačiau pirmiausia, žinoma, reikia pradėti nuo pagrindų – rūpinimosi savo sveikata. Ir nors supratimas apie fizinio aktyvumo naudą didėja, kartais keisti gyvenimo stilių būna sunku.

„Visi linkčioja galva ir sako, kaip tai gerai ir kaip reikia rūpintis savo kūnu, tačiau toli gražu ne visi savo žodžius pagrindžia darbais. Gyvenimo keitimas ir naujų įpročių formavimas neretai sukelia stresą. Kai kurie stresą patiria vien pagalvoję apie sportą. Įveikti save reikia laiko ir pastangų“, – tvirtina sporto klubo įkūrėjas M. Balčiukynas.

Pastebima, kad dar dažnai noras keistis būna labai staigus, bet trumpas. Rūpintis savo sveikata panorę žmonės labai greitai pamiršta savo naujus tikslus, nes juos ir vėl pasiglemžia rutina. Visgi tikimasi, kad per artimiausius 5–10 metų daugeliui žmonių sportas taps nuolatiniu palydovu.


  • Draudimas - 2016 01 14

    Lėtinės ligos jaunėja: kaip išvengti jų sukeltų pasekmių

    Lėtinės ligos jaunėja: kaip išvengti jų sukeltų pasekmių

    Didžiausia mūsų laikmečio rykšte tampa lėtinės ligos, kurias dažniausiai sukeliame mes patys: neteisingai maitindamiesi, per mažai judėdami, nesilaikydami darbo ir poilsio režimo. Šiandien jau net trisdešimtmetis gali sirgti daugiau negu viena lėtine liga, tokia kaip aukštas kraujospūdis, širdies liga, vėžys ir kt.

    Daugiau

  • Draudimas - 2015 11 06

    Švedų ekspertė: „Sėdimas darbas toks pats pavojingas kaip rūkymas“

    Švedų ekspertė: „Sėdimas darbas toks pats pavojingas kaip rūkymas“

    Biuras ir kompiuteris – štai kokioje aplinkoje didžiąją dienos dalį praleidžia dauguma šiuolaikinių žmonių. Kompiuteriui tapus pagrindiniu darbo ir pramogų įrankiu, dauguma prie jo prasėdime kone ištisą dieną. Mokslininkai ir sveikatos specialistai skambina pavojaus varpais – ilgas sėdėjimas ne ką mažiau pavojingas sveikatai nei rūkymas. „Sėdimas darbas – tai naujasis rūkymas“, – įspėja Švedijos Karolinskos instituto profesorė Mai-Lis Hellenius.

    Daugiau

  • Kuriantiems verslą - 2017 11 10

    Jogos studijos įkūrėja: „Sėkmė ateina tikint tuo, ką darai“

    Jogos studijos įkūrėja: „Sėkmė ateina tikint tuo, ką darai“

    Mokytoja iš prigimties save vadinanti klaipėdietė Milana Jašinskytė įsitikinusi, kad svarbiausia yra atrasti tokią veiklą, kuria užsiimdamas jaustumeisi savo rogėse. Ilgą laiką profesionaliai šokusi M. Jašinskytė pastaraisiais metais atrado dar vieną aistrą – jogą. Naujas pomėgis netruko peraugti į verslą ir prieš beveik dvejus metus joga besidomintys vilniečiai buvo pakviesti į „Pirklių klube“ praktikuojamus „Milana Yoga“ užsiėmimus.

    Daugiau

Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

Ramiau ir dabar, ir ateityje:

  • sklandus finansinių įsipareigojimų grąžinimas
  • lėšos neplanuotoms išlaidoms kompensuoti

Daugiau apie draudimą

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.