Žiemą ypač padaugėja vaikų traumų, kadangi vaikai, mėgaudamiesi šio metų laiko teikiamais malonumais, dažnai neįvertina pasikeitusių oro sąlygų, padidėjusio pavojaus paslysti ir susižeisti. Daugumos šių traumų galima išvengti ar bent jau sušvelninti jų pasekmes.
Kada vaikų tyko daugiausiai pavojų?
Tyrimai rodo, kad net 80 proc. atvejų sužalojimo metu vaikai buvo prižiūrimi suaugusiųjų. Taigi akivaizdu, kad, norint apsaugoti vaikus nuo patiriamų traumų, vien priežiūros nepakanka, būtinos kompleksinės priemonės, apimančios vaikų mokymą ir papildomas apsaugos priemones.
Dažniausia vaikų traumų priežastis – įvairūs nukritimai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad yra trys laikotarpiai, kai padaugėja vaikų traumų. Pirmasis pikas – balandžio–gegužės mėnesiais, kai atšilus orui vaikai išbėga į kiemus ir, kaip rodo nelaimingų atsitikimų statistika, pamiršta saugotis. Antroji traumų banga – rugpjūtis–rugsėjis, kai vaikai sugrįžta iš vasaros atostogų į mokyklą. Trečiasis pakilimas – šaltasis metų laikotarpis. Vaikai traumas patiria ne tik žaisdami, bet ir mėgaudamiesi žiemos malonumais – slidinėdami, čiuožinėdami, važinėdamiesi rogutėmis. Visa ši veikla susijusi su padidėjusia rizika susižeisti.
Nors tėvai dažnai mano, kad vaikai, praleisdami daug laiko namuose, prie kompiuterių, yra saugesni, ne veltui dėl tokio mažo fizinio vaikų aktyvumo yra sunerimę specialistai. Nejudrumas susijęs ne tik su rizika susirgti įvairiomis ligomis, bet ir su padidėjusia traumų tikimybe. Mat tokių vaikų raumenų tonusas dėl nepakankamo fizinio krūvio yra žemas, dažniau sutrinka kaulų mineralizacija, suminkštėja kaulų struktūra, todėl vaikai dažniau ir sunkiau susižeidžia.
Patarimai tėvams, kaip apsaugoti vaikus
- Priminkite vaikams, kad žaisdami, sportuodami jie turėtų būti atidesni ir atsargesni. Nelaukite, kol įvyks trauma, geriau iš anksto, atsižvelgdami į vaiko amžių, paaiškinkite, kas yra nesaugu, kokie pavojai tyko namuose ar gatvėje.
- Paaiškinkite, kokiose situacijose atsitinka traumos ir kaip jų išvengti. Parodykite ar išvardinkite daiktus, kuriais galima susižaloti. Stenkitės šį procesą atlikti žaismingai, kad vaikui nebūtų nuobodu, jis neišvargtų.
- Nepalikite vaikų be priežiūros, nuolat juos stebėkite, nelaikykite jiems pasiekiamoje vietoje pavojingų daiktų, neleiskite mažiems vaikams be priežiūros naudotis virtuvės reikmenis.
- Pasirūpinkite, kad vaikai naudotų apsaugos priemones – saugos diržus, dviratininkų šalmus ir kitas kūno dalių apsaugas, ryškias liemenes. Su vaiku išsirinkite jiems patinkančius atšvaitus.
- Iš anksto pasirūpinkite vaiko finansinio saugumo priemonėmis, jei nelaimė visgi ištiktų. Vaiką galite papildomai apdrausti nuo traumų, nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų. Pasirinkę šią draudimo apsaugą, būsite tikri, kad, ištikus nelaimei, sulauksite finansinės paramos vaiko gydymo išlaidoms padengti.
Vidutinė kompensacija sunkiu momentu
„Visi savo vaikams linkime geriausio, tačiau, suprantame, kad ne viskas priklauso nuo mūsų. Norisi, kad netikėtose situacijose šeima patirtų kaip galima mažiau nemalonumų“, – sako „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, patardama dėl vaiko finansinėse apsaugos – draudimo nuo įvairių traumų, susižalojimų ir sunkių ligų – pasvarstyti kai vaikas tampa judrus arba tiesiog pradėti kaupti jo ateičiai.
Esant draudimui, kuris įsigalioja vaikui sulaukus vienerių metų, nelaimės atveju arba vaikui susirgus kritine liga išmokama draudimo išmoka. „Tėvai šią išmoką panaudoja vaistams, paslaugoms, reabilitacijai ar dovanai, kuria gali pradžiuginti vaiką“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Svarbu suprasti, kad draudimo apsauga kainuoja, t. y. papildomai jį apdraudus nuo traumų, susižalojimų ir sunkių ligų, vaikui kaupiama suma bus mažesnė arba teks mokėti didesnes įmokas. Todėl reikėtų gerai įvertinti nelaimės tikimybę – vaiko aktyvumą, polinkį į ligas, šeimos ligų istoriją, veiklą, kuria vaikas užsiima. Beje, esant poreikiui sutartį bet kada galima keisti – pridėti papildomą draudimą arba jo atsisakyti.
Remiantis „SEB gyvybės draudimo“ statistika, daugiau negu pusė visų vaikų patiriamų traumų yra kaulų lūžiai ir išnirimai (52,63 proc.) – paprastai žastikaulio, nykščio, dilbio kaulo, kryžkaulio, plaštakos pirštų, kulkšnies ir raktikaulio. Žiemą dažniausiai lūžta riešas – vaikai paslysta ir krisdami bando remtis ranka.
Vaikui patyrus kaulų lūžį, vidutinė išmoka yra 325 eurai. Susižalojus tik minkštuosius audinius (veido, kaklo) vidutinė išmoka yra 29 eurai. Vidutiniškai vaikai apdraudžiami 6 400 eurų draudimu nuo smulkių traumų ir 6 550 eurų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Įprastai toks vaiko draudimas nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų kainuoja apie 40 eurų metams.