Daugeliui žmonių patinka planuoti savo gyvenimą ir siekti užsibrėžtų tikslų – studijų gerame universitete, jaukaus būsto, kelionių į egzotines šalis ar orios senatvės. Vis dėlto neretai pasitaiko situacijų, kurių nuspėti neįmanoma. Viena tokių – kritinės ligos diagnozė.
Kritinėmis ligomis vadinamos itin sunkios ligos, pavyzdžiui, vėžys, insultas, infarktas, aklumas, inkstų nepakankamumas ir pan. Jos iš esmės pakeičia sergančiojo ir jo šeimos narių gyvenimą. Visiškai apsisaugoti nuo kritinių ligų neįmanoma, tačiau jau šiandien galima priimti sprendimus, kurie sušvelnintų šių ligų pasekmes, kad po sunkios ligos vėl būtų galima gyventi visavertį gyvenimą.
Kritinės ligos yra arčiau, negu atrodo
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kritinės ligos yra gana dažna mirties priežastis. Daugiausiai Lietuvos gyventojų miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Onkologinės ligos, nors jomis serga tik 0,5 proc. gyventojų, užima antrą vietą mirtingumo statistikoje. Įvykus eismo įvykiams žūsta maždaug penkiasdešimt kartų mažiau žmonių negu miršta dėl kraujotakos ligų ar piktybinių navikų.
Vis dėlto daugelis pacientų išgyvena kritines ligas ir sugeba atsitiesti – gelbsti sveika gyvensena, ankstyva diagnostika ir laiku priimti finansiniai sprendimai, padedantys gydytis moderniausiais būdais.
Kaip išvengti kritinės ligos?
Atsakymo, kodėl susergama viena ar kita kritine liga, nėra. Dažniausiai nurodomi tokie rizikos veiksniai kaip paveldimumas, rūkymas, nutukimas ar per mažas fizinis aktyvumas, vėlyva diagnostika. Taigi, jei rūkote, mažai judate, nesveikai maitinatės, per dažnai mėgaujatės saulės spinduliais ir retai tikrinatės savo sveikatą, verta keisti savo gyvenimo būdą.
Tam pritaria ir sveikatingumo klubų „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis: „Dažnai Lietuvoje žmonės savo sveikata pradeda rūpintis tik tada, kai juos užklumpa liga. Iš tiesų sveikai maitintis ir mankštintis bei sportuoti turime nuolat. Tik tokiu būdu išsiugdysime sveikus įpročius, kurie padės išvengti daugybės sveikatos problemų, o mes jausimės geriau“.
Pasaulinė sveikatos organizacija 18–64 metų žmonėms pataria kiekvieną savaitę intensyviai fizinei veiklai skirti mažiausiai 2,5 val. ir bent porą kartus per savaitę rasti laiko raumenų stiprinimo treniruotėms.
Ne mažiau negu tinkamas fizinis krūvis svarbi ir subalansuota mityba. Patariama vengti persivalgymo, per didelio riebalų (ypač gyvulinių) ir druskos vartojimo, į savo racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, žuvies, viso grūdo produktų.
Specialistai taip pat rekomenduoja pakankamai laiko skirti poilsiui ir miegui, vengti tiesioginės saulės spindulių ir mesti rūkyti.
Kaip laiku pastebėti ligą?
Ankstyvas kritinės ligos diagnozavimas padidina tikimybę išgyventi kritinę ligą ir sumažinti jos padarinius. Net jei ir nesiskundžiate sveikatos problemomis, būtina bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą. Jau pirminės apžiūros metu šeimos gydytojas gali nustatyti nerimą keliančius simptomus ir pasiūlyti kreiptis į reikiamus specialistus.
Kaip apsaugoti šeimos biudžetą?
„Nesusidūrus su kritine liga sunku įsivaizduoti, kiek gali kainuoti jos gydymas. Reabilitacinio gydymo, slaugos, namų aplinkos pritaikymo ligoniui išlaidos yra pakankamai didelės. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip dėl ligos gali nukentėti šeimos biudžetas, jei vienas šeimos narys kurį laiką negalės dirbti. Norint kaip įmanoma labiau sumažinti galimą kritinės ligos įtaką šeimos finansams, galima rinktis draudimą nuo kritinių ligų“, – pastebi UAB „SEB gyvybės draudimas” generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Draudimas nuo kritinių ligų – tai tokia draudimo rūšis, kai apdraustajam susirgus viena iš kritinių ligų yra išmokama vienkartinė draudimo suma. Ši išmoka nors iš dalies padeda kompensuoti prarastas šeimos biudžeto pajamas ir kritinės ligos gydymo bei reabilitacijos išlaidas.