Didžiausia mūsų laikmečio rykšte tampa lėtinės ligos, kurias dažniausiai sukeliame mes patys: neteisingai maitindamiesi, per mažai judėdami, nesilaikydami darbo ir poilsio režimo. Šiandien jau net trisdešimtmetis gali sirgti daugiau negu viena lėtine liga, tokia kaip aukštas kraujospūdis, širdies liga, vėžys ir kt.
Dažniausios lėtinės ligos
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojo kardiologo Roko Navicko, prof. Vytauto Kasiulevičiaus ir jų kolegų atliktas tyrimas atskleidžia naujus faktus apie lėtinių ligų paplitimą mūsų visuomenėje. Gydytojai, išanalizavę beveik 500 tūkst. pacientų duomenis, nustatė, kad 17,2 proc. Lietuvos gyventojų turi bent vieną lėtinę ligą.
Iki šiol vyravo nuostata, kad lėtinėmis ligomis paprastai serga senyvo amžiaus žmonės, tačiau šiandieninė duomenų analizė rodo, kad didelę riziką jomis susirgti turi jau 40–45 metų žmonės. Tyrimo duomenimis, net 10 proc. tokio amžiaus žmonių turi dvi ar daugiau lėtinių ligų. Svarbu pažymėti, kad daugybinių lėtinių ligų atsiradimo rizika sparčiausiai didėja 28–39 metų žmonėms.
Dažniausi sutrikimai, kuriuos nurodė tyrėjai, susiję su aukštu kraujospūdžiu, širdies veiklos nepakankamumu, širdies ritmo sutrikimais, diabetu, nugaros skausmais. Nustatyta, kad net 89 proc. pacientų, sergančių bent dviem lėtinėmis ligomis, turėjo aukštą kraujospūdį. Tuo tarpu pacientai, sergantys tik viena lėtine liga, dažniausiai serga širdies ligomis. Pastarosios laikomos viena iš vyraujančių sveikatos problemų visoje Europoje ir pasaulyje.[content term="Subscribe Infobankas"]
Higienos instituto duomenimis, lėtinės ligos Lietuvoje yra 83 proc. visų mirčių priežastis. Didžiausią grupę sudaro širdies ir kraujagyslių ligos. Vien nuo jų kasmet miršta per 56 proc. žmonių, 19 proc. gyvybių pasiglemžia vėžys.
Išgyvenama vis ilgiau
Tiesa, dėl atsiradusių antibiotikų, skiepų, tobulėjant ankstyvai diagnostikai, lėtinėmis ligomis sergančių žmonių gyvenimo trukmė vis ilgėja, dažnai tokie ligoniai sulaukia gilios senatvės. Tačiau kokybiško gyvenimo trukmė tokiu pat tempu, deja, neilgėja.
Santariškių klinikų tyrėjai nustatė, kad žmonės, sergantys daugiau negu viena lėtine liga, dešimt kartų dažniau kviečia į namus šeimos gydytoją ar slaugytoją, du kartus dažniau patys kreipiasi į gydymo įstaigą, 61 proc. dažniau rizikuoja per 30 dienų pakartotinai atsidurti ligoninėje dėl to paties susirgimo. Tokiems ligoniams tenka vartoti daug vaistų, o tai didina šalutinio poveikio riziką, kuri gali atsirasti dėl vaistų tarpusavio sąveikos. Pagaliau prastėja ne tik jų fizinė, bet ir psichikos sveikata, dažnam pasireikšdama nuotaikos sutrikimu ar viena iš depresijos formų.
Kaip išlikti sveikiems iki senatvės
Lėtinių ligų gydymas ir valstybei, ir pačiam žmogui nemažai kainuoja, todėl labai svarbu laiku susirūpinti prevencija, kad nereikėtų gydytis.
„Norint gerokai sumažinti riziką susirgti, dažnai tereikia pakeisti gyvenimo būdą, su kuriuo ir yra susiję daugelis lėtinių ligų rizikos veiksnių: stresas, nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, rūkymas. Kadangi lėtinės ligos jaunėja, t. y. jos nebėra vien senyvo amžiaus žmonių problema, verta susirūpinti savo sveikata iki pasireiškiant sveikatos sutrikimui. Atsakingai rinkitės maistą, rinkitės aktyvų gyvenimo būdą, laikykitės paros režimo, pakankamai laiko skirkite miegui, reguliariai tikrinkitės sveikatą“, – pataria lėtinių ligų paplitimo Lietuvoje tyrimo pagrindinis tyrėjas kardiologas R. Navickas.
Kaip užsitikrinti pajamas net ir sunkiu gyvenimo laikotarpiu?
Deja, net ir sveikas gyvenimo būdas, kuris labai svarbus norint užtikrinti gerą savijautą, ne visada padeda išvengti kritinių ligų. „Paprastai sunki liga keičia sergančiojo ir jo šeimos gyvenimą – mažėja pajamos, prireikia artimųjų pagalbos ir atsidavimo. Taip pat reikalingos didelės išlaidos gydymui, reabilitacijai, užtrunkama, kol grįžtama į įprastą veiklą. Todėl išmoka apdraustam draudimu nuo kritinių ligų asmeniui yra didelė finansinė parama: atsiranda galimybė pasinaudoti greičiausiu gydymo metodu ir reabilitacija, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas, ir nebereikia rūpintis dėl galimai sumažėjusių pajamų“, – sako „SEB gyvybės draudimo“ vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Taigi siekiantiems išlaikyti finansinį saugumą siūloma pasvarstyti galimybę apsidrausti. Draudimo bendrovės aiškiai išvardija visas kritines ligas, nuo kurių draudžia. Pagal „SEB gyvybės draudimo“ papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisykles yra draudžiama nuo miokardo infarkto, smegenų infarkto (insulto), kurių atsiradimą gali lemti plačiai paplitusios širdies ir kraujagyslių lėtinės ligos. Apdraustajam suteikiama draudimo apsauga nuo tokių kritinių ligų ir būklių, kaip vėžys, aklumas, išsėtinė sklerozė, paralyžius ir kt. Visų draudimo bendrovių draudimo sąlygos, draudžiamų ligų sąrašas yra skirtingi, kritinių ligų apibrėžimai taip pat skiriasi.
„Planuojantiems draustis nuo kritinių ligų patariame gerai išstudijuoti draudimo sąlygas ir įsigilinti, nuo kokių ligų būsite draudžiami. Taip pat rekomenduojame įvertinti, kiek išlaidų iš šeimos biudžeto iš tikrųjų gali prireikti susirgus, atsižvelgti, jei turite finansinių įsipareigojimų. Taip bus lengviau apsispręsti, kokio dydžio draudimo apsaugos sumą verta pasirinkti“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.