Biuras ir kompiuteris – štai kokioje aplinkoje didžiąją dienos dalį praleidžia dauguma šiuolaikinių žmonių. Kompiuteriui tapus pagrindiniu darbo ir pramogų įrankiu, dauguma prie jo prasėdime kone ištisą dieną. Mokslininkai ir sveikatos specialistai skambina pavojaus varpais – ilgas sėdėjimas ne ką mažiau pavojingas sveikatai nei rūkymas. „Sėdimas darbas – tai naujasis rūkymas“, – įspėja Švedijos Karolinskos instituto profesorė Mai-Lis Hellenius.
Trumpina gyvenimą
Pasirodo, net ir tokiose turtingose bei sveikai gyvensenai daug dėmesio skiriančiose šalyse, kaip Danija ir Norvegija, kas ketvirtas žmogus kasdien prasėdi beveik devynias valandas. Toks ilgas sėdėjimas gali prisidėti prie daugybės sveikatos sutrikimų. Pavzydžiui, diabeto, širdies bei kraujagyslių ligų vystymosi ar, blogiausiu atveju, net vėžio. „Kiekviena valanda, praleista priešais televizoriaus ekraną, gyvenimo trukmę sumažina net 22 minutėmis“, – įspėja švedų ekspertė M.Hellenius.
Nerimą ypač kelia mažai judantys vyresnio amžiaus žmonės. Profesorė pastebėjo, kad kuo vyresni žmonės, tuo daugiau laiko jie praleidžia sėdėdami, nes jiems nebereikia eiti į darbą arba jie tiesiog nebegali aktyviau judėti dėl jau išsivysčiusių sveikatos sutrikimų. Tačiau net ir tuomet būtina skirti laiko lengvai mankštai, pasivaikščiojimams gryname ore.
Raskite laiko sportinei pertraukėlei darbo metu
Kiekienais metais sausio mėnesį sporto klubai prisipildo entuziastingai nusiteikusių žmonių, pasiryžusių laikytis pažadų sportuoti. Ilgai laukti nereikia, kol sporto klubai vėl ištuštėja. Vos po mėnesio kito sau duoti pažadai pasimiršta, o entuziazmas mankštintis dingsta.
Sveikos gyvensenos ekspertė M.Hellenius įsitikinusi, jog sportuoti galima ne tik treniruoklių salėje ar sporto klube. Tam puikiai tinka ir biuras. Visiems dirbantiems sėdimą darbą švedų profesorė pataria maždaug kas dvidešimt minučių padaryti pertraukėlę ir pramankštinti raumenis.
Pavyzdžiui, padaryti keletą pritūpimų. Vos kelių minučių petraukėlė gali padaryti tikrus stebuklus. Sistemingai atliekama trumpa mankšta gali sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą ar padėti išvengti kitų sveikatos sutrikimų. Be to, fiziniai pratimai padės palaikyti raumenų tonusą, lankstumą, norimą kūno svorį.
Rezultatai stulbina
„Mes per daug dėmesio skiriame vaistams, dietoms, bet labai dažnai pamirštame, kokią įtaką mūsų sveikatai turi pasirinktas gyvenimo būdas“, – sako švedų profesorė M.Hellenius. Mokslas patvirtina šiuos didžiulę patirtį turinčios profesorės žodžius.
Švedų mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebėta 2 tūkstančiai 48–83 metų amžiaus moterų, patvirtino, jog sveikas gyvenimo būdas širdies smūgio riziką gali sumažinti net 92 proc. Reikia, rodos, visai nedaug. Rinktis sveikus, organizmui naudingus maisto produktus – daržoves, vaisius, žuvį, nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį, reguliariai judėti ir palaikyti optimalų kūno svorį. Deja, šių patarimų laikėsi vos 5 procentai tyrimo dalyvių.
To paties tyrimo metu apklausus vyrus, paaiškėjo, kad jie širdies smūgio riziką gali sumažinti 79 procentais. Tačiau tik vos vienas vyras iš šimto propagavo sveiką gyvenseną.
Vyrai linkę save pervertinti
Į savo apžvalgą profesorė M.Hellenius įtraukė ir Eurobarometro tyrimo rezultatus. Apklausus maždaug 28 tūkstančius žmonių, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė (59 proc.) respondentų retai arba visiškai nesportuoja. Tyrimo išvados skelbia, kad vyrai aktyvesni nei moterys. Vis dėlto profesorė M.Hellenius neskuba džiaugtis. „Vyrai sako, kad jie sportuoja daugiau, tačiau tai ne visuomet tiesa. Net keli tyrimai patvirtino, kad vyrai linkę save pervertinti, o moterys atvirkščiai – savo pastangas vertina nepakankamai“, – kalbėjo M.Hellenius.
Siūlo Viduržemio jūros dietą
Sveikos gyvensenos garantas ir tinkama mityba. Tačiau švedų profesorė taria griežtą „ne“ visoms mažo kaloringumo dietoms. Norintiems būti sveikiems, M.Hellenius į savo meniu ragina įtraukti riešutus, alyvuogių aliejų. Nors šie maisto produtai kaloringi, jie itin naudingi mūsų sveikatai. Jie padeda gerinti atmintį ir bendrą smegenų būklę. „Žmogaus smegenys sudarytos iš beveik šimto procentų riebalų. Todėl smegenyse labai gerai atsispindi, kokius riebalus vartojame. Vis dėlto tyrimo rezultatai patvirtina, jog gausus gyvulinės kilmės riebalų vartojimas gali sukelti demensiją“, – perspėja sveikos gyvensenos specialistė.
Profesorė M.Hellenius rekomenduoja rinktis Viduržemio jūros dietą. Jos esmė – daug skaidulinių medžiagų turintys produktai – daržovės, vaisiai, uogos. O raudoną mėsą rekomenduojama keisti vištiena arba žuvimi. „Pastebėjau, kad Švedijoje po ilgo laiko žmonės vėl daugiau suvartoja sviesto, nes dirbtiniai transriebalai, kurių gausu margarine, kulinariniuose riebaluose, ypač žalingi sveikatai. Reiktų atidžiau rinktis, ką verta įtraukti į savo meniu, pavyzdžiui, jūros gėrybes, riešutus, o ko geriau atsisakyti. Tarkime, druskos“, – aiškina mokslininkė. Ir priduria, jog tokie tradiciniai produktai, kaip juoda duona, iš mūsų, šiauriečių, raciono neturėtų dingti. „Ją galima valgyti visada“, – šypsosi M.Hellenius.
Apsaugokite save ir savo šeimą
Visi sutiks, kad sveikai gyventi kur kas pigiau nei gydyti įsisenėjusias ar netikėtai užklupusias ligas. Ypač brangi tokių ligų, kaip, vėžys, insultas, infarktas, aklumas ar inkstų nepakankamumas, diagnostika, gydymas ir reabilitacija. Šios, kritinėmis vadinamos ligos, iš esmės paveikia ir pakeičia ne tik sergančiojo gyvenimą. Dėl jų stipriai nukenčia ir visas šeimos biudžetas.
Nors nuo kritinių ligų apsisaugoti ne visuomet įmanoma, jau dabar galite pasirūpinti, kad jos kuo mažiau paveiktų jūsų bei jūsų šeimos narių gyvenimą. Norėdami kaip įmanoma labiau sumažinti galimą kritinių ligų įtaką šeimos finansams, apsidrauskite nuo kritinių ligų. Apdraustajam susirgus viena iš kritinių ligų yra išmokama vienkartinė išmoka, kuri nors iš dalies padės kompensuoti prarastas šeimos biudžeto pajamas, atsiradusias dėl ligos gydymo bei reabilitacijos išlaidų.
Parengta pagal Heather Orusalu tekstą