Sakoma, kad po atostogų reikia bent dviejų savaičių, kad žmogus vėl įsivažiuotų į darbą. Laiko prireikia ir tam, kad sugrįžtume į įprastą finansinį režimą. Per atostogas paprastai atleidžiame išlaidų kontrolės vadžias. Jei buvome užsienyje, gali užtrukti, kol vėl priprantame prie Lietuvos kainų ir savo nuolatinių pajamų dydžio. Poilsiaudami galime netikėtai praleisti ir įvairių finansinių įsipareigojimų terminus.
Jūsų dėmesiui – aštuoni dalykai, padėsiantys susidoroti, o gal ir išvengti poatostoginio finansų valdymo streso.
1. Peržiūrėkite kortelių išrašus. Reikėtų peržiūrėti, ar nurašytos visos sumos ir ar jos nurašytos teisingai – už viešbutį, už kelionę, už automobilio nuomą, už įvairius pirkinius. Dėl to per atostogas pravartu rinkti kasos kvitus. Jei pastebėjote netikslumų, pirmiausia reikėtų kreiptis į kortelę išdavusį banką. Patiems aiškintis su pardavėju užsienyje nebus taip efektyvu. Kartais keliautojai pastebi, kad nors ir susimokėjo už viešbutį, už lėktuvo bilietus, dar liko ir papildomai rezervuotų lėšų (pavyzdžiui, automobilio nuomos užstatas). Paprastai po poros savaičių šios rezervacijos panaikinamos automatiškai, bet, susisiekus su savo banku, galima lėšas atlaisvinti ir greičiau.
2. Peržiūrėkite atidėtąsias išlaidas. Atostogaujant užsienyje gali padidėti telekomunikacijos paslaugų išlaidos – už pokalbius telefonu, žinutes, interneto duomenis. Kad vėliau už šias paslaugas nurašyta suma nebūtų staigmena, verta pasitikrinti iš anksto, kokia bus sąskaita. Jei užsienyje „pavyko“ užsidirbti baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus, derėtų pasirūpinti, kad ji būtų sumokėta. Nors, kaip pripažįsta atsakingi asmenys, tokių baudų išieškojimo mechanizmas tarp šalių dar nėra suderintas, bet tai tik laikinas „džiaugsmas“: informacija apie pažeidimus ir nesumokėtas baudas, kurios laikui bėgant sparčiai auga, lieka, todėl kito susitikimo (pavyzdžiui, per kitas atostogas) su užsienio pareigūnais metu, nesumokėtos baudos gali būti prisimintos ir gerokai pagadinti reikalus.
3. Sugrįžkite į kasdieninių išlaidų gimtinėje režimą. Atostogos baigėsi, tačiau pietauti kavinėse, pramogauti lauke, mėgautis kitais malonumais norisi ir jau būnant namuose. Visgi jau reikėtų griežčiau apsibrėžti, kiek tam galime skirti pinigų – per savaitgalį ar per savaitę. Kartais žmonėms pabuvus užsienyje (kur didesnės ir vidutinės pajamos, ir kainos, ir vidutinės išlaidos), užtrunka vėl prisiminti, kas, atsižvelgiant į mūsų pajamas, vis tik yra per brangu.
4. Peržiūrėkite atostogų sezono daiktus. Vasara Lietuvoje kaprizinga. Neretai itin vasarišką aprangą, avalynę, poilsio inventorių, kitus saulėtam ir šiltam orui ir vandeniui skirtus reikmenis panaudojame tik tas kelias atostogų dienas ar savaites. Po atostogų reikėtų atlikti sezoninių daiktų inventorizaciją – peržiūrėti, ką pasilikti, ką atnaujinti, ko neprireikė ir veikiausiai nebeprireiks. Antroje vasaros pusėje mūsų parduotuvėse pradedamos išparduoti sezoninės prekės. Taupiems, planuoti gebantiems žmonėms – tai tinkamas metas atnaujinti vasaros daiktų arsenalą.
5. Patikrinkite, ar nesibaigė dokumentų ar sutarčių galiojimo laikas. Per atostogas namų rūpesčiai pasimiršta. Siunčiami pranešimai – apie bebaigiančias galioti būsto, automobilių draudimo, mokėjimo kortelių, indėlių, periodinio lėšų pervedimo ar kitų paslaugų teikimo sutartis – būnant užsienyje gali nepasiekti arba tiesiog likti nepastebėti. Grįžus iš atostogų vertėtų pasitikrinti – peržiūrėti dokumentų galiojimo laiką, galiojančias finansines sutartis: draudimo, paskolų ir pan., kad vėliau dėl to nekiltų nepatogumų.
6. Padenkite per atostogas susidariusias skolas. Jei per atostogas teko skolintis, atėjo laikas paskolas grąžinti ar bent jau pradėti tą daryti. Klasikinių finansų valdymo požiūriu, reikėtų pradėti grąžinti nuo brangiausiai kainuojančių paskolų – tų, kurių palūkanos didžiausios. Psichologiniu požiūriu, jei paskolų ir skolų atsirado ne viena, vertėtų pradėti nuo mažiausios. Sako, kad sėkmingai išsprendus pirmą problemą, tegul ir mažą, atsiranda įkvėpimas, įgyjame pasitikėjimo ir jėgų susidoroti ir su visomis likusiomis problemomis.
7. Sumažinkite kitas skolas. Nors orai dar šilti, šildymo sezonas ir su juo susijusios didesnės išlaidos neišvengiamai artėja. Jei atostogoms skolinomės imdami vartojimo kreditą – didesnę sumą ir ilgesniam laikui, – kad tokių paskolų grąžinimo našta žiemą būtų lengvesnė, kiek įmanoma, daugiau grąžinti reikėtų, kol radiatoriai dar nepradėjo šilti. Paprastai vartojimo kreditą ar jo dalį galima grąžinti anksčiau nustatyto termino be papildomų mokesčių.
8. Pradėkite taupyti kitoms atostogoms. Po atostogų kurį laiką gyvename prisiminimais. Tačiau ilgainiui jie blėsta, o mes pradedame laukti kitų atostogų – kas žiemos, o kas vasaros. Gera žinia ta, kad pradėjus ruoštis iš anksto galima susirasti geriausias įmanomas pagal mūsų galimybes atostogas: išsirinkti, susiplanuoti kelionę ir jai bent šiek tiek susitaupyti. Sakoma, kad pradėjus planuoti, galvoti, įsivaizduoti, kaip ir kur atostogausime, pradedame gyventi tų būsimų gerų įspūdžių nuotaika. O ji pragiedrina kasdieninių rūpesčių padangę, kai dienos trumpėja ir ima dangus niauktis.
