Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2015 04 02
Rytoj po 30 metų | Video

Ar po 30 metų mūsų laukia technologijų diktatūra?

Ar po 30 metų mūsų laukia technologijų diktatūra? Tadas Langaitis ir Kristijonas Vizbaras

Penktojoje ciklo „Rytoj, po 30 metų“ tinklalaidėje – pokalbis apie tai, kaip išradimai pakeis mūsų darbą ir laisvalaikį per artimiausius dešimtmečius. Diskusijos dalyviai – SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, vienas iš bendrovės „Brolis Semiconductors“ įkūrėjų Kristijonas Vizbaras ir visuomenininkas Tadas Langaitis –  išsakė skirtingas nuomones apie tai, kokie žmonijos motyvai iš tiesų varo į priekį technologinę pažangą, kiek mes tampame priklausomi nuo išmaniųjų žaislų ir ar jie iš tiesų padeda mums tapti laimingesniems.

Gitanas Nausėda: Turbūt nieko nėra sudėtingiau prognozuoti nei technologinės pažangos. Galvoju, kad šitas procesas tikrai nepraras savo pagreičio, ir nors, galbūt, kai kurios fantastų svajonės fantastų ir nebus išpildytos, vis dėlto daugeliu požiūrių mūsų gyvenimas taps daug paprastesnis, patogesnis ir kartu sudėtingesnis, negu yra dabar. Kaip ten bebūtų, žmogui turbūt būdinga siekti technologinės pažangos, kad gyventi būtų maloniau, paprasčiau, lengviau.

Tadas Langaitis: Viena iš varomųjų jėgų išties yra komfortas, tinginystė. Kita – tai pažinimo džiaugsmas, žmonių smalsumas. Yra ir dar viena varomoji jėga – tai žmogaus stengimasis išgyventi kuo ilgiau. Todėl visos technologijos, prie to prisidedančios, nuolat yra labiau akcentuojamos, gauna daugiau kapitalo, daugiau resursų, todėl ir spartėja. Todėl čia tikiuosi didžiausio proveržio.

Kristijonas Vizbaras: Aš esu 100 procentų įsitikinęs, kad mūsų laukia nauja technologinė revoliucija. Procesai, kurie vyksta jau dabar, tęsis, visa tai natūraliai pereis į tarpdisciplininį lygį:  vyks sintezė tarp chemijos-biologijos, biologijos-fizikos, fizikos-chemijos ir t.t. Kaip ši revoliucija tiksliai pasireikš ir kokiose gyvenimo srityse, dabar tiksliai yra sudėtinga pasakyti, bet aš spėčiau, kad tai bus susiję su medicina, genų inžinerija.

Gitanas Nausėda: Kalbant apie technologijas, kurios skverbiasi į mūsų gyvenimą, noriu akcentuoti savo mintį, kad paprasti žmogaus poreikiai, laimės momentai yra dažnai susiję su tuo, ko jokia technologija negali pakeisti. Galbūt vietoj elektroninės knygos atsiras prie galvos prijungiami davikliai ir visą knygos turinį bus galima pasisavinti tokiu būdu. Bet ar tai pakeis mums tą kasdieninį, išsivirus geros kavos puodelį, paprastą skaitymo džiaugsmą? Ar į kokį tai soliariumą mus turės įkišti, kad galėtų pakeisti džiaugsmą stebint prie jūros saulėlydį? Ar galės kokios nors švirkštu į mūsų venas leidžiamos maistinės medžiagos pakeisti mūsų norą pasėdėti gerame restorane su draugais?

Kristijonas Vizbaras: Manau, kad vienas iš technologijų variklių yra prisitaikymas prie tokių žmogui pasimėgavimą teikiančių dalykų. Gamintojas nori parduoti, tad jis prisitaikys ir sukurs kažką, kas suteikia pridėtinę vertę kad ir stebint saulėlydį. Mokslas jau šiandien gali kuo puikiausiai manipuliuoti laimės hormonais – technologiškai tai jau įmanoma.

Tadas Langaitis: Naujas laimės ekonomikos mokslas daro išvadą, kad dabar vienas iš faktorių, kuris suteikia žmogui daugiau laimės per jo gyvenimą, tai yra būtent naujų dalykų įsisavinimas, naujų įgūdžių įgijimas ir tiesiog mokinimasis. Iš esmės, mokymasis per visą gyvenimą yra vienas didžiausių laimės generatorių.

 

 


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.