Pinigai už nupirktą dovaną buvo išskaičiuoti iškart, o tada – tik tyla: nei papildomos informacijos apie tolesnius procesus, nei paties nusipirkto daikto. Tokių ir panašių pirkimo internetu istorijų vis gausėja. Stebėtis čia nėra kuo – internetas tapo neatsiejama daugumos žmonių gyvenimo dalis, elektroninėje erdvėje vis dažniau ir apsiperkame, tad daugėja ir pavojų, o tokius pirkėjus apgaudinėjantys sukčiai vis tobulėja. Kaip nepasimauti ant jų kabliuko?
Panašu, kad šiandien nuo interneto sukčių pinklių nėra apsaugotas niekas. Kai kurių fiktyvių parduotuvių puslapiai internete kuriami taip įtikinamai, kad renkantis prekes nekyla net abejonių (skelbiama, kaip grąžinti prekę, kur prireikus pasiskųsti), o potencialių pirkėjų dėmesį bandoma patraukti visais įmanomais būdais: reklama socialiniuose tinkluose, „Google“, naujienų portaluose ir kt.
Mechanizmas paprastas: svarbiausia pasiūlyti tokią prekę, kuriai pirkėjas negalėtų atsispirti. O tada – klasikinė įvykių seka: nusprendęs įsigyti prekę pirkėjas mikliai užpildo, atrodytų, įprastą pirkimo formą ir tuoj pat šoka į kitą, paskutinį etapą – įveda savo banko kortelės duomenis. Viskas – pinigai už prekę išskaičiuoti iškart, o prekės nėra arba atsiunčiama pigi kopija. Bet blogiausia ne tai. Blogiausia, kad savo mokėjimo kortelės duomenis atiduodate į sukčių rankas. Vadinasi, galimybės sukčiams atlikti neteisėtus mokėjimus ir ištuštinti jūsų sąskaitą yra atvertos. Jei nesinaudojate banko programėle ir retai jungiatės prie savo interneto banko sistemos, galite kurį laiką net ir nepastebėti jūsų vardu atliekamų įtartinų operacijų.
Žinoma, bankai patys nuolat atlieka finansinių operacijų banko kortelėmis stebėseną, taip pat gauna duomenis apie galimai pavogtus mokėjimo kortelių duomenis iš tarptautinių organizacijų „Mastercard“ ir VISA. Kilus įtarimų, kad kliento vardu atliekamos operacijos yra neteisėtos, bankas nedelsdamas imasi veiksmų – blokuoja kliento mokėjimo kortelę arba apriboja galimybę ja atsiskaityti internetu ir apie tai informuoja klientą.
Apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo pirkėjams padėtų tinkami prevencijos veiksmai – apriboti galimybes kortele atsiskaityti internetu ir užsienio šalyse ir jas aktyvinti tik atsiskaitymo metu. Šiuos apribojimus galima nustatyti ir atšaukti mobiliojoje programėlėje ar interneto banke. Taip pat patariame periodiškai peržiūrėti atliktų mokėjimo operacijų sąrašą – tai patogu padaryti naudojantis mobiliąja banko programėle. O įtarus, kad mokėjimo kortelės duomenys galėjo patekti į sukčių rankas, būtina nedelsiant kreiptis į banką ir ją užblokuoti. Tai bankuose įprastai galima atlikti bet kuriuo paros metu.
Vis dėlto, kad sukčiams nepavyktų lengvai apgauti ir neprireiktų visų šių procedūrų, prieš nusprendžiant atlikti mokėjimą interneto parduotuvėje vertėtų pirmiausia pasidomėti, ar ji patikima. Įtarimą pirkėjams turėtų kelti nežinomos, veiklos istorijos neturinčios, beveik jokių duomenų apie save neatskleidžiančios interneto parduotuvės siūlančios žinomų prekės ženklų gaminius už ypač mažą kainą.
Nors sukčiai tobulėja nuolat ir prisistato vis įtikinamiau, perkant internetu reikėtų įvertinti šiuos kelis dalykus:
- saugumą. Patikimos elektroninės parduotuvės rūpinasi klientų duomenų saugumu, kurį liudija SSL sertifikatas, padedantis nustatyti svetainės tapatumą ir užšifruoti tarp kliento ir serverio siunčiamą informaciją. Taip sertifikuotų svetainių adresai prasideda https://. Tai nesuteikia visiškos garantijos, kad svetainė saugi ir patikima, – sukčiams tobulėjant, pastebima, kad jų svetainės vis dažniau imituoja turinčios tokį sertifikatą. Tačiau, jei nėra net to, savo duomenų patikėti tokiai svetainei neverta;
- kontaktus. Sąžiningai veikiantys prekybininkai nesislapsto, jie stengiasi kuo geriau aptarnauti klientus ir būti lengvai pasiekiami. Jei svetainėje, kurioje ketinate pirkti, nerandate informacijos apie pardavėją (jo rekvizitų, kontaktinių duomenų, adreso), tai gali būti signalas, verčiantis suklusti;
- patikimumą. Atlikite tyrimą ir pasidomėkite, kokia kitų vartotojų patirtis perkant jus dominančioje svetainėje. Internete yra ne viena svetainė, skirta būtent tokiai informacijai apie prekybininkus dalintis. Vartotojų atsiliepimų trūkumas arba, atvirkščiai, pernelyg teigiamų komentarų perteklius gali įspėti apie galimą klastą;
- pasiūlymą. Įvertinkite ir gerai pagalvokite, ar žadama prekių kokybė atitinka kainą. Skirkite kelias minutes paieškai internete ir palyginkite, kiek ta pati prekė kainuoja kitose interneto parduotuvėse. Akį rėžiantis skirtumas vienus paskatina tučtuojau pirkti, kitus – atidžiau pasidomėti pardavėju ir galbūt nuo pirkinio susilaikyti;
- laiką. Ir sąžiningai dirbantys rinkodaros specialistai, ir sukčiai neretai taiko įvairius psichologinius būdus, norėdami daryti įtaką pirkėjui. Ribotas pasiūlymo laikas ir vaizdžiai besisukantis laikrodis, nedidelis turimų prekių skaičius – tokie dalykai dažnai paskubina apsispręsti ir atlikti mokėjimą. Tad, ko gero, vertingiausias patarimas: išlikti sąmoningam ir elgtis racionaliai. Pajutote stiprų norą įsigyti prekę? Tyčia padarykite pertrauką, atsitraukite nuo kompiuterio ar telefono, o sugrįžę po valandos ar kelių atlikite tyrimą ir atkreipkite dėmesį į pirmiau aprašytus dalykus. Kartais tai gali padėti išvengti pagundos įsigyti prekę, kurios iš tiesų jums nė nereikėjo, o kartais – ir sukčių spąstų.
Komentaro autorius Audrius Šapola, SEB banko Prevencijos departamento direktorius
