Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2019 01 30

BVP paskutinį 2018 metų ketvirtį vėl augo sparčiau

BVP paskutinį 2018 metų ketvirtį vėl augo sparčiau Tadas Povilauskas

Lietuvos BVP paskutinį 2018 metų ketvirtį buvo 3,9 proc. didesnis negu prieš metus (atsižvelgiant į sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,6 procento). Kaip ir tikėtasi, metinis pokytis buvo gerokai didesnis negu pokytis trečią ketvirtį (2,6 proc.), kai neigiamą įtaką augimui padarė ketvirtadaliu mažesnis grūdų derlius Lietuvoje. Daugiausiai ūkio plėtrą praėjusį ketvirtį lėmė mažmeninės prekybos, apgyvendinimo, statybų, apdirbamosios gamybos sektoriai.

Per visus 2018 metus Lietuvoje sukurtas BVP buvo 3,5 proc. didesnis negu prieš metus, tačiau augimo tempas sulėtėjo, palyginti su 2017 metais, kai ekonomika augo 4,1 procento. Šiemet ūkio plėtra bus kuklesnė – tikimės 2,9 proc. Lietuvos BVP padidėjimo. Kadangi nominalusis BVP praėjusiais metais augo 7,1 proc., o nacionalinio ir „Sodros“ biudžeto mokesčių pajamos didėjo sparčiau, biudžeto pajamų ir BVP santykis praėjusiais metais Lietuvoje pagerėjo.

Rekordinis ketvirtis Klaipėdos uostui ir „Lietuvos geležinkeliams“

Nors pastaraisiais ketvirčiais euro zonos ekonomika lėtėjo, Lietuvos pramonei paskutinis 2018 metų ketvirtis buvo gana geras. Apdirbamosios gamybos (neįtraukus naftos produktų gamybos) pardavimo mastas ketvirtą ketvirtį padidėjo 5,8 proc., arba sparčiau negu trečią ketvirtį. Tiesa, didžiausiai šalies pramonės bendrovei „Orlen Lietuva“ paskutinis metų ketvirtis nebuvo sėkmingas. Nors įmonė veikė visu pajėgumu, tačiau dėl nepalankių rinkos sąlygų patyrė nemenką nuostolį. Pramonininkų nuotaikos Lietuvoje pagal pramonės bendrovių pasitikėjimo rodiklį per metus beveik nepakito, priešingai negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Visgi pramonės atstovų nuotaikos šiemet dėl lėtesnių aplinkinių rinkų ekonomikos augimo turėtų tapti prastesnės.

Transporto sektoriui paskutinis metų ketvirtis taip pat buvo sėkmingas – Klaipėdos uoste ketvirtą 2018 metų ketvirtį perkrautas rekordinis krovinių kiekis. Tokį augimą lėmė smarkiai padidėjusi konteinerių krova. Rekordiniu ketvirčiu gali pasigirti ir vežimo geležinkeliu transporto sektorius – krovinių pervežta 6,1 proc. daugiau. Kol kas nėra žinomi krovinių vežimo kelių transportu ketvirčio rezultatai, bet vargu ar pervežtas krovinių kiekis didėjo lėtesniu negu dviženkliu tempu. Nors šiemet tikimės lėtesnio Europos Sąjungos, kuri yra pagrindinė transporto bendrovių paslaugų teikimo rinka, šalių ekonomikos augimo, tai nebūtinai reiškia, kad mūsų vežėjams metai bus prastesni. Ankstesnis transporto bendrovių įdirbis Vakarų Europoje ir vis dar turimos galimybės pritraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių turėtų užtikrinti, kad šiemet šis sektorius augs.

Nors lūkesčiai dėl pagrindinių eksporto rinkų augimo yra prastesni, investicijų mastas Lietuvoje tebeauga. Veikiausiai praėjusiais metais pagal investicijų pokytį patekome į Europos Sąjungos penketuką, tačiau reikėtų prisiminti, kad ankstesniais metais pagal įmonių investicijas atsilikdavome, ypač nuo Vidurio Europos valstybių. Tikėtina, kad ir šiemet investicijos augs, tik lėčiau, o sparčiau turėtų didėti valstybinių įmonių ir kitų valstybės institucijų investicijos. Gyvenamojo būsto rinkoje šiemet gyvenamųjų būstų turėtų būti pastatyta panašiai kaip ir 2018 metais. Statybos bendrovių pasitikėjimo rodiklis rodo, kad šio sektoriaus dalyvių nuotaikos yra truputį geresnės negu prieš metus.

Pasiteisino lūkesčiai dėl stipraus ketvirčio prekybininkams

Prekybininkams paskutinis 2018 metų ketvirtis ir vėl buvo dosnus. Mažmeninės prekybos apyvarta paskutinį ketvirtį buvo beveik dešimtadaliu (9,2 proc.), įvertinus infliaciją – 6,5 proc. didesnė negu prieš metus. Toks augimo tempas nestebina atsižvelgus į tai, kad vidutinis darbo užmokestis praėjusį ketvirtį augo tik truputį lėčiau negu trečią ketvirtį, kai metinis darbo užmokesčio į rankas pokytis siekė 9 procentus. Be to, užimtųjų skaičius praėjusiais metais, priešingai negu 2017 metais, didėjo, tad tai irgi skatino vartojimą. 2018 metais užsienio turistų nakvynių skaičius Lietuvoje išaugo 8 proc. ir pagal tokį prieaugį Lietuva užėmė antrą vietą tarp Europos Sąjungos šalių. Tikėtina, kad šiais metais tokios sparčios mažmeninės prekybos apyvartos jau nebesulauksime, tačiau šie metai neturėtų būti prasti prekybininkams. Gyventojų pajamos 2019 metais augs tik šiek tiek lėčiau negu 2018 metais, o infliacija liks panaši, todėl galimybių išlaidauti dar bus.

Šiemet ekonomika augs lėčiau

Lietuva nėra joks saugus uostas Europoje – lėčiau auganti euro zonos ekonomika darys neigiamą įtaką ir mūsų šalies ekonomikai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu ne ketvirtadaliu prastesnis grūdų derlius Lietuvoje, šalies BVP pokytis 2018 metais būtų buvęs 0,3 proc. punkto didesnis. Todėl, jeigu šiemet grūdų bus užauginta panašiai kaip ir 2016–2017 metais, šių metų BVP augimo tempas iš karto padidės 0,3 proc. punkto. SEB bankas prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet didės 2,9 proc., o ateinančiais – 2,4 procento.

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas



Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.