Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2016 04 08
Julita Varanauskienė | nafta | Taupymas

Degalai – pigesni, bet kur dingsta sutaupyti pinigai?

Degalai – pigesni, bet kur dingsta sutaupyti pinigai? Julita Varanauskienė

Degalai, kaip ir automobilis, daugeliui lietuvių – ne prabangos, o pirmo būtinumo prekė. Kad degalai atpigo po to (bet ne dėl to), kai buvo įvestas euras, atrodo, niekas nesiginčija. Prieš pat įvedant eurą, 2014 metų gruodį prisipilti 50 litrų benzino kainavo maždaug 8 eurais, dyzelino – 13 eurų brangiau negu šių metų pradžioje.

Vadinasi, jei žmogus, per mėnesį sunaudoja 100 litrų degalų, šiemet jo sąskaitoje mėnesio pabaigoje turėtų likti 16–26 eurų daugiau negu 2014 metų pabaigoje. 

Daugiau išleidžiama kitoms reikmėms

Tai, kad degalų kainos sumažėjo, labiausiai turėtų pajusti tie, kurie degalams išleidžia daugiausiai. Kaip rodo naujausi namų ūkių biudžetų tyrimai, vienam šeimos nariui tenkančių išlaidų transportui absoliuti vertė yra didesnė didmiesčių namų ūkių, taip pat tų, kurių pajamos didesnės negu vidutinės ir kurie yra jaunesni negu 30 metų. Visgi retas pasakys, kad sutaupė degalams ir kad šiemet pinigų išleidžia mažiau negu pernai. Kur dingsta už degalus sutaupyti pinigai?

Neseniai publikuotas JP Morgan Chase instituto tyrimas rodo, kad JAV vieno dolerio, namų ūkio biudžete atsiradusio dėl to, kad sumažėjo išlaidos degalams, 20 centų atidedama kaip santaupos, skiriama skoloms grąžinti ir pan., o 80 centų išleidžiama kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, vien tik restoranams skiriama 20 centų (iš vieno sutaupyto už degalus dolerio), saldumynams – 10 centų, elektronikos prekėms – 4 centai. Tokie rezultatai gauti išanalizavus 25 mln. žmonių JAV kortelių sąskaitų išrašus.

Labiausiai išaugo prekybos centrų apyvarta

Lietuvoje tokių išsamių duomenų apie tai, kur gyventojai padėjo už degalus sutaupytus eurus, neturime, bet šį tą galime išsiaiškinti paanalizavę bendresnius šalies ekonominius rodiklius.

Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos apyvartos duomenys rodo, kad pernai metų paskutinį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, degalų apyvarta buvo 34 mln. eurų mažesnė. Tačiau bendra mažmeninė prekybos apyvarta (išskyrus variklines transporto priemones) padidėjo 63 mln. eurų. Vadinasi, po to, kai atpigo degalai (bet vėlgi ne dėl to), daugiau pinigų piniginėse, ko gero, neatsirado.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į konsultaciją


Pavyzdžiui, kiek sumažėjo degalų, tiek padidėjo prekybos centrų apyvarta (34 mln. eurų). Maitinimo įstaigų apyvarta padidėjo dar 15 mln. eurų. Specializuotų parduotuvių apyvartos rodikliai rodo, kad gerokai padidėjo drabužių apyvartos absoliuti vertė (12 mln. eurų), telekomunikacijų įrangos ir baldų (po 7 mln. eurų), kosmetikos prekių (3 mln. eurų) apyvarta. Duonos, bandelių, konditerijos gaminių ir cukraus, saldumynų mažmeninė prekybos specializuotose parduotuvėse apyvarta ūgtelėjo 1,4 mln. eurų, arba beveik 50 procentų. 

Sutaupytos degalų išlaidos paskęsta gausesnio vartojimo sraute

Vadinasi, šalies gyventojai tiesiog drąsiau atveria pinigines ir leidžia pinigus – vieni dėl to, kad daugiau uždirba, kiti dėl to, kad nusprendė daugiau santaupų nebekaupti, nes tikisi stabilių ar net didesnių pajamų ateityje, treti todėl, kad mažesni skaičiai kainų etiketėse klaidina ir skatina išleisti daugiau. O sutaupytos degalų išlaidos paskęsta tame gausesnio vartojimo sraute.

Dėl to džiaugiasi prekybininkai – jie daugiau uždirba. Džiaugiasi valstybės pajamų skaičiuotojai – jie surenka daugiau mokesčių. Daugiau darbo ir pardavėjams – gerai tai ar blogai, turbūt vienareikšmiškai negalima pasakyti.

O pirkėjai? Daugelis visgi, ko gero, negalėtų pasakyti, kaip ir kiek jų prekių ir paslaugų krepšelis papilnėjo dėl to ar po to, kai atpigo degalai. Toks nepastabumas – geras ženklas prekybininkams: jei degalai pradėtų brangti, pirkėjas ne iš karto sumotų, kiek ir ko jis turi atsisakyti ar pirkti mažiau. 


Julita Varanauskienė
SEB banko šeimos finansų ekspertė


  • Automobilis - 2015 05 07

    Kuris naudotas automobilis geresnis: „lietuviškas“ ar „vokiškas“?

    Kuris naudotas automobilis geresnis: „lietuviškas“ ar „vokiškas“?

    Naudoto automobilio ieškantys pirkėjai turėjo pastebėti, kad užsivėrus Rytų šalių rinkoms gerokai aptirpo ir į Lietuvą iš užsienio atvežtų automobilių pasiūla, todėl ieškantiems beveik naujo automobilio už pusę kainos teks nusivilti.

    Daugiau

  • Taupymas ir investavimas - 2016 01 25

    Kokią įtaką naftos kainos pokyčiai daro ekonomikai?

    Kokią įtaką naftos kainos pokyčiai daro ekonomikai?

    Vienas iš pagrindinių 2015 metų rinkos įvykių buvo iki rekordinių žemumų per 11 metų kritusi naftos kaina. Kas lemia naftos kainą ir jos svyravimus, kokią įtaką naftos kainų pasikeitimas turi ekonomikai ir akcijų rinkai? Kokios priežastys lemia dabartinę naftos kainą ir jos kritimą ir ko galime tikėtis šiais metais?

    Daugiau

  • Taupymas ir investavimas - 2015 10 01

    Maži dalykai – didelės išlaidos. Kaip kontroliuoti savąsias?

    Maži dalykai – didelės išlaidos. Kaip kontroliuoti savąsias?

    Beveik visi turime kokį nors įprotį, kuris tarsi juodoji skylė praryja didelę dalį mūsų pajamų. Puodelis juodos kavos pakeliui į darbą, šokoladinis batonėlis per pietų pertrauką, nedidelis pyragėlis po vakarienės – visuomet galvojame, kad tokie maži gyvenimiški malonumai užima labai nereikšmingą vietą išlaidų sąraše.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.