Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2018 04 19
vartojimo paskola | išlaidos | Taupymas

Gyventojai kol kas nepameta galvos skolindamiesi

Gyventojai kol kas nepameta galvos skolindamiesi © Siniz Kim, Unsplash

Gyventojų vartojimo ir skolinimosi įpročiai ir toliau yra gana racionalūs, nors sąlygų pervertinti savo finansines galimybes daugėja, kai ekonomika auga devintus metus iš eilės, o lūkesčiai dėl šalies ūkio ateities dar lieka palyginti dideli.

SEB banko užsakymu šių metų kovą atlikta apklausa parodė, kad per metus apklaustųjų, kurie tikisi vykti į kelionę (38 proc.), pirkti buitinės technikos (18 proc.), automobilį (15 proc.), išmanųjį įrenginį (13 proc.) ar atnaujinti būstą (23 proc.), dalis beveik nepakito. 72 proc. apklaustųjų už šiuos pirkinius teigia mokėsiantys iš sutaupytų lėšų, 14 proc. skolinsis, o likusieji nėra apsisprendę dėl pinigų šaltinio. Per metus pirkinių finansavimo struktūra mažai pakito, tad teigti, kad auga neapskaičiuotas gyventojų noras skolintis vartojimo reikmėms, negalima.

Vartojimo paskola idealiu atveju turėtų būti skirta ne finansinėms problemoms spręsti, o prekei ar paslaugai įsigyti anksčiau taip, kad iš jos gaunama nauda būtų didesnė negu sumokamos palūkanos už paskolą ir prarastas galimybes. Dabartinė gana nebloga ekonominė padėtis šalyje nėra palanki greitųjų kreditų (jais anksčiau dažniau bandydavo lopyti asmeninių finansų skyles) rinkai, o tą rodo ir tebemažėjantis vartojimo kredito bendrovių išduodamų tokių paskolų skaičius. Bankų teikiamų naujų paskolų skaičius didėja nuosekliai, daugiausia vartojimo paskolų vertės augimą lemia didesnė vienos paskolos suma, nes dėl augančių pajamų gyventojai gali ir daugiau pasiskolinti, ir įsigyti brangesnių prekių ar paslaugų.

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad du trečdaliai apklaustųjų, kurie yra skolinęsi (išskyrus būstui), sprendimo skolintis nelaiko neapgalvotu ir blogu, tad daugumą šių žmonių veikiausiai galima priskirti prie tų, kurie vartojimo paskolą ėmė ne tam, kad gautomis lėšomis spręstų degančias asmeninių finansų problemas. Apie 30 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems vartojimo paskola buvo paskutinė galimybė gauti pinigų, tačiau jie dėl to ir nesigaili. Tik 4 proc. iš besiskolinusiųjų teigia, kad skolintis buvo blogas sprendimas.

Anot apklaustųjų, tai, kad vartojimo paskolą galima grąžinti anksčiau negu nustatytas terminas, yra didelis  privalumas. Tai nestebina, nes dauguma žmonių jaučiasi prastai būdami skolingi, ir ši nuostata, kaip rodo apklausa, per metus Lietuvoje nepakito. Vartojimo paskolų palūkanų norma yra gerokai aukštesnė negu, pavyzdžiui, būsto paskolų, todėl suprantama, kad žmonės bent jau ir pradžių planuoja grąžinti paskolą anksčiau atsiradus papildomų pajamų. Tačiau dėl tokios baimės būti skolingiems ir kuo greičiau grąžinti paskolą dažnai praleidžiamos įdomesnės ir naudingesnės pinigų panaudojimo alternatyvos.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į konsultaciją


Panašu, kad gana daug gyventojų supranta galimą vartojimo paskolų riziką – didelei apklaustųjų daliai svarbu, kad, atsitikus nenumatytiems nepalankiems gyvenimo atvejams, būtų galima tartis su paskolos teikėju dėl sutarties termino pratęsimo. Tokia galimybė labai svarbi atsižvelgiant į tai, kad daug gyventojų apskritai bijo skolintis, nes dažnai įsivaizduoja blogiausią galimą scenarijų. Tad tai, kad, atsitikus laikiniems finansiniams sunkumams, galima atrasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, padeda sumažinti tokią nepagrįstą baimę.

Kitas kraštutinumas – kai žmonės yra pernelyg dideli optimistai dėl savo ateities ir visiškai ignoruoja nepalankių įvykių tikimybę – įprastai susiformuoja ekonomikai artėjant prie piko. Lietuvoje nuo pernelyg didelio skolinimosi kai kuriuos asmenis vis dar stabdo prisiminimai apie praėjusią finansų krizę, o ir skolinimo standartai tapo daug griežtesni. Tačiau kartu daugėja jaunų žmonių, kuriems 2008 metų finansų krizė nekelia jokių neigiamų emocijų, o tai, kad ekonomika ir pajamos ne tik kyla, bet kartais ir smarkiai krinta, jau, atrodo, sunkiai įsivaizduojama.

SEB banko užsakymu Lietuvos gyventojų skolinimosi ir taupymo įpročių tyrimą šių metų kovo mėnesį atliko bendrovė „Mindshare“. Buvo apklausti 674 vyresni negu 20 metų amžiaus šalies gyventojai.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas


  • Kasdieniai finansai - 2018 04 03

    Ką daryti su santaupomis, kad jos nenuvertėtų? Specialisto patarimai

    Ką daryti su santaupomis, kad jos nenuvertėtų? Specialisto patarimai

    Vieno recepto, kur ir kaip taupyti pinigus, nėra. Tačiau aišku viena – į kojinę sudėti pinigai didelės naudos neatneš. Laikui bėgant pinigų vertė krenta. Todėl praėjus keleriems metams už tą pačią pinigų sumą vietoj naujo automobilio galėsite įsigyti tik naudotą. Norint išvengti pinigų nuvertėjimo, būtina juos investuoti ar kitaip stengtis gauti papildomų pajamų. Kaip ir kur tai padaryti, pataria SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2017 05 03

    Tvirtas lietuvio charakteris apsaugo nuo neatsakingo skolinimosi

    Tvirtas lietuvio charakteris apsaugo nuo neatsakingo skolinimosi

    Disciplinuotas, atsakingas ir atsargus optimistas — tai lietuvio elgsenos ypatumai, kurie nustatyti pirmą kartą SEB bankui Lietuvoje atlikus gyventojų skolinimosi patirties, dabartinės elgsenos ir ketinimų skolintis tyrimą.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2017 04 11

    Pinigai brangiems pirkiniams: taupyti ar skolintis?

    Pinigai brangiems pirkiniams: taupyti ar skolintis?

    Pirkti ar nepirkti? Taupyti ar skolintis? Su šiomis dilemomis kasdienybėje susiduriame pernelyg dažnai, kad galėtume jas ignoruoti. Tačiau vieno teisingo atsakymo nėra. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas siūlo apsvarstyti tris dažniausiai pasitaikančius scenarijus, susijusius su išlaidomis, skirtomis būstui įsigyti ir jo įrengimui.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.