Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2021 04 27

Į kauniečio dirbtuves – pasigaminti šviestuvo iš antrinių žaliavų

Šiais laikais parduotuvių lentynose galime įsigyti bet kokį reikiamą daiktą, tačiau toks patogumas turi ir kitą medalio pusę – dažnai daiktus perkame iš inercijos, nesvarstydami, ar jų mums iš tiesų reikia. Tvarumo filosofija siūlo ne tik sąmoningai pirkti mažiau, tačiau ir turimus daiktus sutaisyti, prikelti antram gyvenimui ar net pasigaminti patiems. Būtent tam skirtos kauniečio Giedriaus Bučo atviros dirbtuvės.

Tvarumo principai lavina ir kūrybiškumą

Giedrius Bučas ir laidos vedėjas Leonardas Pobedonoscevas Vienas iš tvaraus gyvenimo būdo atstovų Lietuvoje, kaunietis Giedrius Bučas yra socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ įkūrėjas. Savo namus prieš keletą metų jis susikūrė iš senų ir jau nebenaudojamų daiktų, o šiandien į atvirą dirbtuvių erdvę kviečia visus, norinčius sutaisyti ar perdaryti jau turimą daiktą, ar tiesiog susikurti jį savo rankomis iš antrinių žaliavų. „Sakau žmonėms: tausokime gamtos resursus, neišmeskime daiktų, juos galima sutaisyti, nebūtina pirkti naujo. Šiandien į šias dirbtuves žmogus gali atsinešti savo staliuką ar kėdutę ir susiremontuoti ar tiesiog ateiti kažką pasigaminti – lesyklėlę, inkilą, šviestuvą“, – sako tvaraus gyvenimo būdo propaguotojas.

Tokią antrinio dizaino dirbtuvių studiją jis įkūrė supratęs, kad apie tvarumą vien kalbėti nepakanka, ne visad pakanka ir asmeninio pavyzdžio. „Supratau, kad žmonėms reikia sudaryti sąlygas patiems pabandyti, sukurti erdvę, kur jie galėtų savo rankomis kažką pasigaminti“,  – pasakoja G. Bučas.

Tokią veiklą jis vertina ne tik iš tvarumo, bet ir iš kūrybiškumo perspektyvos. „Pavyzdžiui, jei ateinama su šeima, tai vaikas realiai mokosi kažkokio amato, meistrystės ir vystosi kūrybiškumas, nes kažką iš kažko padaryti – reikia pagalvoti“, – teigia pašnekovas.

Tvarus vartojimas madoje: „Projekto 333“ iššūkis

SEB banko asmeninio biudžeto valdymo ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pastebi, kad antrinis daiktų panaudojimas populiarėja. „Vis daugiau apie tai kalbama pasauliniu mastu ir natūralu, kad pradedame turėti daugiau informacijos, o tuomet kyla kūrybinių minčių, kaip turimus daiktus prikelti antram gyvenimui“, – sako ji.

Drauge su antriniu daiktų panaudojimu visame pasaulyje populiarūs ir įvairūs su tvarumu susiję iššūkiai, pavyzdžiui, mados srityje nuo 2010–ųjų gyvuojantis „Projektas 333“. Jo idėja – išsirinkti iš savo garderobo 33 mėgstamiausius daiktus – drabužius, lauko rūbus, batus, rankines, aksesuarus – ir tris mėnesius dėvėti tik juos. „Šis iššūkis nėra plačiai paplitęs Lietuvoje, tačiau puikiai žinomas visame pasaulyje. Jo metu žmonės atranda nuostabių dalykų – ne tik įsitikina, kad įmanoma išgyventi su tokiu kiekiu daiktų, bet ir pastebi, kad išsirenka tik mylimus, kokybiškus daiktus, derančius tarpusavyje, patogius ir nenusidėvinčius. Be abejo, tokio iššūkio metu ir sutaupoma, nes neperkama jokių naujų rūbų ir aksesuarų“, – sako SEB banko ekspertė.

Tiesa, ji pripažįsta, kad šiandieninėmis aplinkybėmis, kai didžiąją laiko dalį leidžiame namuose, tokį iššūkį įgyvendinti būtų gana paprasta, tačiau tikina, kad jį galima adaptuoti – pavyzdžiui, mažinti daiktų skaičių arba įtraukti ir namuose dėvimus drabužius, kurie į „Projekto 333“ iššūkį paprastai neįeina.

S. Strockytės-Varnės teigimu, mes, kaip vartotojai, esame atsakingi už savo daiktų pasirinkimą. „Daiktų pirkimas ar nepirkimas yra mūsų balsas, būdas pasakyti verslui, ko norime ir ko ne. Galime matyti ir rezultatus, kaip verslas į tai reaguoja – pavyzdžiui, pasirenkamos tvaresnės pakuotės, o etiketėse vis dažniau galima rasti informacijos apie tai, kaip daiktas buvo pagamintas, koks buvo poveikis aplinkai. Tokia kryptimi eina ne tik nišiniai verslai, bet ir didieji prekės ženklai“, – pastebi SEB ekspertė, akcentuodama, jog tvarūs pasirinkimai daro įtaką ir mūsų finansinei situacijai – išleidžiame mažiau ir tiems dalykams, kurie mums kuria didelę vertę.

Žiūrėkite laidos įrašą

 


  • Kasdieniai finansai - 2021 04 21

    Tvarumas – mada, kuri nepraeis: žinomi žmonės ragina kiekybę keisti į kokybę

    Tvarumas – mada, kuri nepraeis: žinomi žmonės ragina kiekybę keisti į kokybę

    Tvaraus gyvenimo būdo šalininkai dainų autorius ir atlikėjas Andrius Mamontovas, socialinių tinklų „Instagram“ ir „Youtube“ turinio kūrėja Simona Cymbaliukaitė, filmų kūrėja Lina Lyte Plioplytė ir tvarumo akademijos „Sustain Academy“ bendraįkūrėja Ieva Kazakevičiūtė vieningai sutaria, kad tvarumas – kur kas daugiau negu dabartinė mada. Tai – gyvenimo būdas, kur svarbus ne tik mažesnis vartojimas, bet ir minčių ar net kūrybos švara. 

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2021 02 15

    Kaip nustoti pirkti nereikalingus daiktus?

    Kaip nustoti pirkti nereikalingus daiktus?

    Naršote internete ir akis užkliūva už naujo daikto. Batų, marškinių, išmaniojo laikrodžio. Su nuolaida. Šio pirkinio neplanavote, tačiau nė patys nepastebite, kaip jis atsiduria pirkinių krepšelyje, o jūs keliais mygtuko spustelėjimais už jį sumokate. Jau po to pagalvojate, kad gal ir nevertėjo išlaidauti – tas dar vienas naujas daiktas jums nebuvo būtinas, be to, sujaukėte ir savo biudžeto planą.. Kaip nustoti pirkti nebūtinus daiktus, ypač šiais elektroninės prekybos laikais, kai net nereikia niekur eiti, kad išlaidautume, ir tvariai planuoti savo finansus?

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2021 02 03

    Minimalizmas – tuštoka drabužių spinta, šaldytuvas ir el. pašto dėžutė?

    Minimalizmas – tuštoka drabužių spinta, šaldytuvas ir el. pašto dėžutė?

    Minimalistinis gyvenimo būdas neapsiriboja vien mažesniu daiktų kiekiu. Pasak internetinės parduotuvės „Urban Earth Lovers“ įkūrėjos Miglės Makuškaitės, minimalizmas yra vidinė būsena, apimanti ir minčių bei veiklų švarą, o skaitmeniniame amžiuje – net ir minimalizmo principų taikymą elektroninėje erdvėje.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.