Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2020 04 14
sukčiavimas | Elektroninė bankininkystė

Į sukčių pinkles patekęs žmogus tampa pinigų mulu, o po to – ir atpirkimo ožiu

Į sukčių pinkles patekęs žmogus tampa pinigų mulu, o po to – ir atpirkimo ožiu

Kylančiu gyventojų nerimu dėl ateities naudojamasi piktavališkiems kėslams: dar aktyvesni tampa sukčiai. Pastebime, kad sukčiaujant vis dažniau pasitelkiama vadinamųjų pinigų mulų pagalba, kurią suteikiantys gyventojai, susivilioję tariamu lengvu uždarbiu, neretai vėliau nukenčia patys.

Karantino laikotarpiu gyventojai dažniau naudojasi elektroninės prekybos paslaugomis. Pasiūlymai pigiai įsigyti apsauginių kaukių, respiratorių, dezinfekavimo skysčio ar vienkartinių pirštinių iš karto sulaukia itin didelio dėmesio. Lyg iš dangaus atsiųsta galimybė įsigyti norimą prekę už patrauklią kainą skatina pirkti tuojau pat.

Daugelis pasiryžta ir didesniems pirkiniams – nusprendžia įsigyti, pavyzdžiui, kompiuterį vaikų mokymuisi ar žaidimams. Jie perveda pinigus į tariamo pardavėjo žinutėje nurodytą banko sąskaitą, tačiau taip ir nesulaukia pažadėtos prekės. Apsimetėlis pardavėjas neatsiliepia telefonu, nereaguoja į žinutes socialiniame tinkle. Galiausiai užblokuoja pirkėją arba tiesiog ištrina paskyrą.

Akivaizdu, kad čia turime reikalų su sukčiais. Pastaruoju metu per dieną į banką kreipiasi po kelis klientus, galimai patekusius į tokių apgavikų spąstus. Susigrąžinti sukčiams pervestus pinigus labai sudėtinga, mat nusikaltėliai naudojasi vadinamaisiais pinigų mulais.

Pinigų mulas – žmogus už atlygį sutikęs paskolinti savo sąskaitą sukčiams. Visa pinigų mulo užduotis – sulaukus pinigų sąskaitoje kuo greičiau juos išgryninti ir perduoti į rankas sukčiui ar sukčiaus parankiniui. Nieko nusikalstamo, tik paprasta paslauga – būtent taip užduotį pinigų mulams pateikia sukčiai.

Iš sukčių pasakojamų istorijų tikriausiai būtų galima parašyti storą knygą, tačiau dažniausiai apgavikai savo aukoms aiškina, kad yra neteisingai nuskriausti antstolių, sąskaita areštuota dėl apmaudžios klaidos ar COVID–19 pandemijos. Paslaugos jiems reikia greitai, todėl už operatyvią pagalbą žadamas 50, 100 ar net 200 eurų atlygis.

Dažniausiai lengvu atlygiu susigundo ir pinigų mulais tampa nedideles pajamas gaunantys jauni žmonės, taip pat – socialiai pažeidžiami asmenys, pavyzdžiui, nepilnamečius vaikus auginančios vienišos moterys, staiga darbo netekę gyventojai. Sukčiai be skrupulų pasinaudoja asmeniniais sunkumais, sudėtinga padėtimi, aplink tvyrančiu nerimu, kad įtikintų, jog verta pasinaudoti proga papildomai užsidirbti iš šalies.

Dėl ekonominės krizės socialiai pažeidžiamų žmonių daugėja – įmonės skelbia prastovas, prasideda atleidimai, o pajamų šaltinio netekę gyventojai negali išvykti padirbėti į užsienį. Tad pinigų mulų ieškantys sukčiai turės daugiau taikinių.

Pinigų mulais sutikę tapti gyventojai kartais tiesiog nesugeba kritiškai įvertinti apgaulingo pasiūlymo, nes jaučiasi užspeisti į kampą, kai ima kilti klausimų, ką reikės valgyti rytoj ir kaip sumokėti komunalinius mokesčius.

Todėl jie paskolina sąskaitą nepažįstamiems asmenims ir sutinka išgryninti pinigus, vos tik sulauks pervestos sumos. Sukčiams tinka ir banko sąskaita, ir virtuali piniginė kitoje mokėjimų sistemoje. Nusikaltėliams svarbiausia – gauti į rankas grynuosius pinigus. Vos tik mulas jiems atneša arba perveda pinigus, sukčiai prapuola lyg į vandenį.

Po kurio laiko tokie tarpininkai sulaukia teisėsaugos pareigūnų dėmesio. Prasideda nemalonumų virtinė, nes mulų sąskaita buvo svarbi sukčiavimo schemos dalis ir aiškiausia paskutinė stotelė, per kurią lėšos keliavo pas sukčius. Taip neva paprasta paslauga staiga virsta rimtais įtarimais, o už atlygį paskolinta sąskaita žmogų paverčia atpirkimo ožiu.

Bankas tokius pažeidimus vertina labai atsakingai. Jei į kliento sąskaitą patenka sukčiaujant pavogti pinigai ir nustatoma, kad sąskaita buvo panaudota neteisėtiems tikslams, iškart apribojama galimybė toliau ja naudotis, nutraukiami santykiai su į sukčiavimo schemą įsipainiojusiu klientu. Taip pinigų mulas nebegali naudotis kortele, interneto banku.

Įveikti šią grėsmę galime būdami itin budrūs, apdairūs, atsakingi ir kritiškai vertindami lengvo uždarbio pasiūlymus.

Komentaro autorius – Audrius Šapola, SEB banko Prevencijos departamento direktorius


  • Kasdieniai finansai - 2020 04 06

    Kaip apsaugoti šeimos finansus neramiu metu rinkoje?

    Kaip apsaugoti šeimos finansus neramiu metu rinkoje?

    Pasaulinis koronaviruso protrūkis tapo milžinišku išbandymu valstybėms, verslui ir gyventojams. Ekonomiką apimantis sąstingis daugeliui reiškia piniginius iššūkius ir nerimą dėl ateities, kuris dažnai dar labiau padidėja dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų: paskolų, išperkamosios nuomos ar kitų. Kaip elgtis? Ar geriau pirma naudotis turimomis santaupomis, ar jau metas suskubti susisiekti su kreditoriais ir prašyti atidėti paskolos grąžinimą, o gal ieškoti kitokių išeičių?

    Daugiau

  • Draudimas - 2020 04 03

    Esate apsidraudęs ar ketinate tai daryti? Atsakymai į koronaviruso pandemijos metu kylančius klausimus

    Esate apsidraudęs ar ketinate tai daryti? Atsakymai į koronaviruso pandemijos metu kylančius klausimus

    Pasaulyje išplitęs koronavirusas veikia įvairias gyvenimo sritis, pradedant sveikata ir baigiant pasaulio ekonomika. Šiuo neapibrėžtu laikotarpiu didėja gyventojų susirūpinimas savo ir šeimos finansiniu saugumu. Reaguodami į klientų užklausas, parengėme atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie asmens draudimą ir draudimą „Saugus kreditas“.

    Daugiau

  • Pensija - 2020 03 20

    Ar įmanoma apsaugoti savo pensijai kaupiamas lėšas?

    Ar įmanoma apsaugoti savo pensijai kaupiamas lėšas?

    Padidėję svyravimai finansų rinkose gali lengvai sutrikdyti net ir patyrusius investuotojus, tačiau svarbu atsiminti – jūs kaupiate ir investuojate turėdami ilgalaikius tikslus. Tik išlikdami ramūs, nepasiduodami panikai ir laikydamiesi patikrintų investavimo principų, padedančių pasiekti ilgalaikius tikslus, sugebėsite sklandžiai jų siekti ir turėti naudos.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

 

 

 

 

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.