Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2018 04 03
santaupos | Investicijos | investiciniai fondai

Ką daryti su santaupomis, kad jos nenuvertėtų? Specialisto patarimai

Ką daryti su santaupomis, kad jos nenuvertėtų? Specialisto patarimai

Vieno recepto, kur ir kaip taupyti pinigus, nėra. Tačiau aišku viena – į kojinę sudėti pinigai didelės naudos neatneš. Laikui bėgant pinigų vertė krenta. Todėl praėjus keleriems metams už tą pačią pinigų sumą vietoj naujo automobilio galėsite įsigyti tik naudotą. Norint išvengti pinigų nuvertėjimo, būtina juos investuoti ar kitaip stengtis gauti papildomų pajamų. Kaip ir kur tai padaryti, pataria SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška.

Iš indėlių neuždirbsite

Indėliai Lietuvoje iki šiol yra viena populiariausių santaupų kaupimo priemonių. Nors tai ir saugus būdas laikyti pinigus, jūs iš to neuždirbsite – šiuo metu bankų siūlomos indėlių palūkanos  yra nulinės. Be to, indėlio sąskaitoje kaupiami pinigai nėra apsaugoti nuo nuvertėjimo.

Apskaičiuota, kad dėl infliacijos niekur neinvestuojamų eurų perkamoji galia per pastaruosius dešimt metų sumažėjo daugiau negu 20 procentų. Tai reiškia, kad, jeigu prieš dešimtmetį į banko sąskaitą įdėjote 1000 eurų, dabar už juos galėsite įsigyti prekių, kurių vertė ne didesnė kaip 800 eurų.

Norint išsaugoti pinigų perkamąją galią, reikia juos įdarbinti. Pasak G. Milieškos, geriausias būdas tą padaryti –  investuoti. Tačiau pirmiausia įsitikinkite, kad esate prisikimšę vadinamąją finansinę pagalvę – sukaupę 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą juodai dienai.

Finansinė atsarga – garantas juodai duonai

Sukaupta 2–4 tūkstančių eurų suma bus tarsi garantas, užtikrinantis pragyvenimą netikėtais atvejais – praradus darbą, susirgus ar įvykus kitam nenumatytam įvykiui. SEB banko ekspertas pataria šiuos pinigus laikyti ten, iš kur juos būtų galima lengvai paimti i, bet nekiltų pagunda išleisti juos ne patiems būtiniausiems pirkiniams, pavyzdžiui, kelionei į šiltus kraštus ar naujam televizoriui. 

Bene saugiausias būdas – saugoti šiuos pinigus atskiroje sąskaitoje kaip kaupiamąjį ar terminuotąjį indėlį. Investuoti šios sumos nepatartina.

„Kas atsitiktų j jums, jei šios pinigų sumos prireiktų rytoj netikėtai praradus darbą? Sumanę atsiimti investuotus pinigus anksčiau, galite nusivilti, nes, pavyzdžiui, dėl investicinės priemonės rinkos vertės pokyčių pinigų suma gali būti mažesnė, palyginti su ta, kurią investavote pradžioje.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į konsultaciją


Todėl finansinę atsargą laikykite saugiai kaupiamojoje ar indėlio sąskaitoje ir nesijaudinkite, kad sukauptų pinigų perkamoji galia dėl infliacijos mažės. Šie sukaupti pinigai bus būtinoji apsauga, užtikrinanti ramybę ir finansinį saugumą netikėtais gyvenimo atvejais“, – pataria G. Milieška.

Investuoti galima ir mažas sumas

Tik sukaupus finansinę pagalvę verta apsvarstyti būdus, kaip sumaniai panaudoti šią sumą viršijančius laisvus pinigus, kad jie nebūtų kaupiami nuostolingai ir jie nenuvertėtų dėl infliacijos. Pasak G. Milieškos, pradedantiems investuotojams viena tinkamiausių pinigų įdarbinimo priemonių – investiciniai fondai.

Investuoti į fondus paprasta. Tam nereikia daug žinių ir laiko. Nebūtina ir didelė pinigų suma. Reguliariai investuoti galima ir visiškai nedideles sumas  – vos nuo dešimties eurų.

Vienas didžiausių investavimo į fondus privalumų – profesionalus fondų valdymas ir rizikos kontroliavimas. Todėl apsisprendus investuoti į fondus sukti galvos ir gaišti laiko stengiantis suprasti jų valdymo mechanizmus nereikia. Visas investicijas valdo specialistai, investicinių fondų valdytojai: perka vertybinius popierius, stebi rinkas, vertina riziką. Tie, kurie nori pasigilinti į valdymo procesus, visuomet gali rasti reguliarias fondo valdymo ataskaitas, valdytojų komentarus, išsamią informaciją apie fondo strategiją, sudėtį, riziką ir kitokią reikiamą informaciją. 

Svarbiausia – konkretus tikslas

Nusprendus investuoti iš pradžių jums reikėtų atsakyti sau į kelis svarbius klausimus: „Ko siekiu investuodamas? Kuriam laikotarpiui esu pasiruošęs neliesti investuojamų pinigų? Kokia rizika man yra priimtina? Kiek pinigų, blogiausiu atveju, galiu prarasti?“.

Atsakymai į šiuos klausimus padės nuspręsti, kokios investicinės priemonės jums yra tinkamiausios, o investicijų specialistams beliks sudėlioti jūsų tikslus geriausiai atitinkantį investicijų planą. 

„Svarbiausia sau aiškiai suformuluoti taupymo tikslą. Kai tiksliai žinosite, kam taupote (vaikų mokslams, namo statyboms ar pensijai), bus lengviau apsispręsti, kur ir kaip investuoti pinigus. Pavyzdžiui, jeigu norite taupyti pensijai, tuomet jums vertėtų rinktis pensijų fondus, kurie yra specialiai sukurti šiam tikslui  įgyvendinti.

Finansų rinkose galioja nerašytas dėsnis – kuo trumpesnis laikotarpis, iki kurio turite įgyvendinti savo tikslą, tuo mažesnę riziką galite prisiimti. Vadinasi, jeigu sukauptų pinigų jums reikės greičiau negu po 2–3 metų, turėtumėte investuoti tik į nerizikingus vertybinius popierius. Jeigu turite prieš akis penkis ar dešimt metų, galite investuoti rizikingiau. Kuo didesnė rizika, tuo grąža turėtų būti didesnė“, – aiškina G. Milieška.

Sudėtingos investicinės priemonės ekspertams  

Akcijos, obligacijos, fondai, kurių vienetais prekiaujama biržose, – dar viena investicijų alternatyva. Tačiau šios investicinės priemonės yra sudėtingesnės ir norint  į jas investuoti reikia daugiau specifinių žinių ir įgūdžių. Šias priemones patariama rinktis įgijus investavimo patirties, žinių ir sukaupus didesnę pinigų sumą.

„Tokios investavimo priemonės kaip akcijos ar obligacijos reikalauja didesnio kapitalo, specifinių žinių ir laiko. Pavyzdžiui, perkant akcijas, reikia nuolat domėtis, kas ir kodėl vyksta su įmonėmis, į kurių akcijas investuojama, kokios yra sektoriaus ar regiono, kuriame dirba įmonė, tendencijos. Atsižvelgiant į šią a informaciją reikia priimti sprendimus  dėl tolesnių veiksmų“, – aiškina SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas G. Milieška.

Jeigu neturite investavimo patirties, registruokitės į finansų konsultaciją ir pasitarkite su specialistais. Jie visapusiškai įvertins jūsų dabartinę finansinę padėtį, turimas žinias apie investicines priemones ir padės pasirinkti geriausiai jūsų taupymo tikslus ir turimas santaupas atitinkančius sprendimus, sudėlioti ilgalaikį taupymo ir investavimo planą.

Šiame straipsnyje pateikta informacija apie SEB teikiamas investavimo paslaugas, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti arba parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti. Kai kuriais atvejais nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos sumą. Jūs esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl prieš juos priimdami, turėtumėte susipažinti su išsamia informacija, fondų, struktūrinių produktų ir kitų finansinių priemonių prospektais ir kita informacija, kurią galite rasti www.seb.lt. Prireikus daugiau informacijos prašom kreiptis į savo SEB banko vadybininką.


  • Kasdieniai finansai - 2017 08 24

    Nuo 1 euro per dieną iki 13 000 eurų, arba kaip sutaupyti senatvei be didelių pastangų

    Nuo 1 euro per dieną iki 13 000 eurų, arba kaip sutaupyti senatvei be didelių pastangų

    Gyventi čia ir dabar – graži idėja. Visgi tik nedaugelis jaunų žmonių susimąsto, kad sulaukę pensinio amžiaus jie ir toliau norės mėgautis gyvenimu ir jo teikiamais malonumais, o ne nuolat nerimauti, kaip išgyventi nuo vienos pensijos išmokos iki kitos. Kiekvieną mėnesį atidėję net ir nedidelę pinigų sumą būsimai pensijai, galite sukaupti gana nemažą pensinį kapitalą. Yra tik viena sąlyga – turite pradėti taupyti kuo anksčiau.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2016 07 08

    Ar gerai, kai kredito kortelė tampa santaupų alternatyva?

    Ar gerai, kai kredito kortelė tampa santaupų alternatyva?

    Geresni lūkesčiai dėl pajamų ateityje turėjo įtakos tam, kad per metus padidėjo gyventojų kredito kortelių  limitai. Taip užsitikrinę didesnes galimybes pasiskolinti, jei prireiktų, žmonės mažiau suka galvą dėl santaupų nenumatytiems atvejams.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2017 04 11

    Pinigai brangiems pirkiniams: taupyti ar skolintis?

    Pinigai brangiems pirkiniams: taupyti ar skolintis?

    Pirkti ar nepirkti? Taupyti ar skolintis? Su šiomis dilemomis kasdienybėje susiduriame pernelyg dažnai, kad galėtume jas ignoruoti. Tačiau vieno teisingo atsakymo nėra. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas siūlo apsvarstyti tris dažniausiai pasitaikančius scenarijus, susijusius su išlaidomis, skirtomis būstui įsigyti ir jo įrengimui.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.