Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2019 04 04

Ką rodo sparčiai augantys indėliai kredito įstaigų sąskaitose

Ką rodo sparčiai augantys indėliai kredito įstaigų sąskaitose © Dan Schiumarini, Unsplash

Vasario pabaigoje gyventojai Lietuvos kredito įstaigose turėjo 13,6 mlrd. eurų indėlių, arba 11 proc. daugiau negu prieš metus. Įmonių turimos lėšos sąskaitose augo 13 proc. – iki 6,2 mlrd. eurų. Pagal tokį namų ūkių ir bendrovių indėlių augimo tempą kartu su Latvija ir Estija pirmaujame euro zonoje.

Stebint spartų gyventojų indėlių augimą, kyla klausimas, ar tikrai namų ūkių taupymo norma Lietuvoje yra neigiama ir ar galima taupymą sieti su pokyčiais indėlių sąskaitose.

Visų pirma, indėlių augimo negalima vertinti neatsižvelgus į kredito įstaigų paskolų portfelio pokytį. Vasario pabaigos duomenimis, paskolų namų ūkiams Lietuvoje vertė buvo 7,7 proc. didesnė negu prieš metus – iš viso 9,7 mlrd. Eurų. Be to, būtina priminti, kad ne indėlių kredito įstaigose pokyčiai lemia paskolų pokytį. Atvirkščiai, indėlių daugėja, nes tą paskatina patys bankai ir kitos kredito įstaigos, teikdamos paskolas gyventojams, verslui ir valdžios sektoriui. Kredito įstaigų sprendimą skolinti labiausiai lemia ne sukaupti sąskaitose indėliai, bet daugybė kompleksinių veiksnių, pradedant turimo kapitalo dydžiu, kapitalo ir likvidumo reikalavimais, galimybe skolinti pelningai ir baigiant paprasčiausia paskolų paklausa.

Taigi paimkime paprastą pavyzdį: gyventojas pasiskolina iš banko 50 tūkst. eurų ir bankas šią sumą perveda būsto pardavėjui, fiziniam asmeniui, į sąskaitą tame pačiame banke. Tokiu būdu gyventojų bendra indėlių suma šalyje padidėja 50 tūkst. eurų, nors nei gyventojų pajamos, nei išlaidos, nei taupymo norma nesikeičia. Tiesa, ne visos suteiktos paskolos namų ūkiams iškart atsiduria gyventojų sąskaitose. Jeigu gyventojas skolinasi naujam būstui įsigyti, dažniausiai jį įsigyja iš juridinių asmenų, todėl paskolos lėšos pervedamos į nekilnojamojo turto vystytojo sąskaitą ir atitinkama suma šalyje padidėja bendrovių indėliai. Žinoma, vėliau, kai bendrovė atsiskaito su valstybe, darbuotojais ir tiekėjais, pinigai auga ir namų ūkių sąskaitose.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad Lietuva yra atviros ekonomikos šalis, todėl gyventojų, įmonių, valdžios sektoriaus indėliai laisvai keliauja į lietuviškų kredito įstaigų sąskaitas ir iš jų į užsienį. Geriausiai šį finansinį srautą rodo einamosios ir kapitalo sąskaitos balansas, t. y. skirtumas tarp to, kiek mūsų šalis gavo pajamų iš užsienio, ir kiek ten išleido. Prekių, paslaugų eksportas, tiesioginių investicijų užsienyje pajamos, emigrantų pervesti pinigai, Europos Sąjungos parama yra pajamų iš užsienio pavyzdžiai. Prekių, paslaugų importas, tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje pajamos, imigrantų pervestos lėšos, įmokos į tarptautines organizacijas yra išlaidų užsienyje pavyzdžiai. Beje, dažnai klaidingai teigiama, kad jeigu namų ūkiai nelaikytų pinigus savo sąskaitose, o juos investuotų, infliacijos graužiamų indėlių būtų mažiau. Jeigu gyventojas už turimus indėlius nusipirktų butą norėdamas investuoti, pinigai iš būsto pirkėjo sąskaitos tiesiog būtų pervesti į pardavėjo sąskaitą, todėl bendra indėlių suma šalyje nepasikeistų. Jų sumažėtų tuo atveju, jeigu žmonės investuotų aktyviau užsienyje.

Pernai einamosios ir kapitalo sąskaitos perviršis buvo 1,4 mlrd. eurų, arba 0,5 mlrd. eurų didesnis negu prieš metus. Apskritai einamosios sąskaitos balansas yra vertinamas kaip vienas geriausių šalies finansinį stabilumą rodančių rodiklių, o jis praėjusiais metais sudarė 1,6 proc. šalies BVP. Galima priminti, kad 2005–2008 metais Lietuvos einamosios sąskaitos balansas buvo neigiamas ir 2007 metais sudarė net 16 proc. BVP. Tai reiškia, kad tuo metu Lietuvoje vartojimas buvo finansuotas skolintais pinigais, o likvidumą bankams suteikė iš patronuojančių bankų gautos paskolos. Akivaizdu, kad dabar šalyje yra visiškai priešinga situacija.

Dar vienas veiksnys, darantis įtaką indėlių pokyčiams, yra grynųjų pinigų populiarumas. Nesunku prisiminti, kai prieš euro įvedimą šalyje žmonėms litus keičiant į eurus gerokai ūgtelėjo gyventojų lėšos bankų sąskaitose ir kartu sumažėjo gyventojų turimi grynieji pinigai. Atrodytų, kad Lietuvoje šešėlinė ekonomika po truputį mažėja ir vis daugiau žmonių naudojasi el. atsiskaitymo priemonėmis, tačiau Statistikos departamento duomenis, grynųjų pinigų ir indėlių santykis šalyje per pastaruosius kelerius metus nesumažėjo. Lietuvos banko statistika taip pat nerodo, kad grynųjų pinigų rinkoje mažėtų. Nors bankų klientų aptarnavimo vietose pernai grynųjų pinigų paimta 300 mln. eurų mažiau, tačiau panašia suma padidėjo ir iš bankomatų paimtų bei į juos įmokėtų grynųjų pinigų skirtumas.

Galiausiai grįžtant prie anksčiau užduoto klausimo apie namų ūkių taupymo ir indėlių sąryšį reikėtų dar kartą akcentuoti, kad taupymo normos ir indėlių pokyčiai gali nesutapti ir dažnai nesutampa dėl paskolų pokyčių šalyje, jei indėlių augimą labiausiai lemia didėjantis paskolų portfelis. Kita vertus, kadangi Lietuvoje indėliai auga sparčiau negu paskolos, galima įtarti, kad visgi Lietuvoje taupymo norma yra teigiama, nes oficiali statistika negali iki galo apskaičiuoti, kiek iš tiesų į šalį patenka emigrantų uždirbamų pinigų bei kokia visgi yra šešėlinė ekonomika ir kiek joje uždirbama pajamų. Juo labiau, kad ir Latvijoje, ir Estijoje taupymo norma yra teigiama, o mūsų ekonomikos struktūra, nors ir nėra identiška, visgi taip smarkiai nesiskiria.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.