Rugsėjis studentams atneša malonias permainas – mokslai, draugai ir tas išsvajotas gyvenimas atskirai nuo tėvų. Visgi iškyla ir daugybė klausimų, kurių vieni svarbiausių yra finansiniai. Kaip finansuoti savo studijas ir studentišką gyvenimą? Ar įmanoma suderinti studijas ir darbą?
Fizikos bakalauro studijas Vilniaus universitete pabaigęs Justas pats neseniai sprendė tokius galvosūkius. Studijuodamas jis sėmėsi įvairios darbo patirties, tačiau intensyviausi buvo paskutiniai studijų metai, kai jis viso etato darbą derino su mokslais. Šiandien įdomų analitiko darbą turintis Justas teigia, kad nemigo naktys atsipirko, tačiau pataria gerai pagalvoti, ar verta dėl darbo aukoti studijas.
Studijų kainą gali apmokėti ir valstybė. O studentiško gyvenimo?
„Gerai besimokantiems studentams studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose yra finansuojamos. Tarp gerai besimokiusių patekau ir aš, tad man nereikėjo sukti galvos, kaip sumokėti už savo studijas. Tai iš tiesų didžiulė pagalba studentams. Rugsėjį pradėjau kompiuterinio modeliavimo magistro studijas, todėl džiaugiuosi, kad man vėl pasisekė gauti nemokamą studijų vietą – nemažai sutaupysiu“, – pasakoja Justas.
Jo žodžius iliustruoja ir statistika. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, vien bakalauro studijų kaina svyruoja nuo 1 466 iki 13 418 eurų per metus. Visgi prasčiau mokyklą baigusiems nusiminti nereikėtų – net jeigu studentas iš pradžių ir nepatenka į valstybės finansuojamą vietą, jis vis tiek gali į įą pretenduoti ateityje.
Tačiau kaip finansuoti studentišką gyvenimą atskirai nuo tėvų? Justo nuomone, būtent tokį galvosūkį sprendžia daugelis studentų. Vienas iš variantų – aukštosios mokyklos skiriama stipendija geriausiems studentams. Atsižvelgiant į pasirinktą studijų programą ir aukštąją mokyklą, Lietuvoje stipendijų dydžiai svyruoja nuo 38 eurų iki 140 eurų per mėnesį.
Pats Justas gaudavo vidutiniškai 89 eurų stipendiją, tačiau pripažįsta, kad jos nepadengdavo visų studentiško gyvenimo išlaidų net ir gyvenant kartu su tėvais.[content term="infobanko-jaunimo-planas"]Verta dairytis į darbo pasiūlymus
Justas sako, kad studijų metais daugelis jo draugų bandė užsidirbti. Tai daryti skatino būtinybė ieškoti papildomų pajamų, siekis būti finansiškai nepriklausomiems nuo tėvų kišenės arba noras įgyti vertingos darbo patirties.
„Populiariausias studentiško darbo pasirinkimas yra darbas kavinėse, restoranuose ar parduotuvėse. Didelių turtų tai neatneša, kita vertus, reikia įvertinti su darbo praktika gaunamą naudą – patirtį ieškant darbo, naujus kontaktus, įgūdžius ir, žinoma, vieną pirmųjų įrašų gyvenimo aprašyme. Kartais tai yra gerokai vertingiau negu uždirbami pinigai“, – pasakoja Justas. Jo nuomone, darbo geriau dairytis paskutiniuose kursuose, kadangi pirmais metais užtrunka susipažinti su naujais mokslais ir tvarka, reikia įprasti planuoti savo laiką.
Kaip suderinti darbą ir studijas?
Jeigu yra finansinių galimybių, Justas pataria neskubėti griebtis bet kokio darbo pasiūlymo. Dabar jau magistrantūroje studijuojančio vaikino nuomone, visų pirma reikėtų pačiam pagalvoti, ar darbas iš tiesų atneš naudos. „Jeigu manote, kad darbas studijoms trukdys, yra neįdomus ir be karjeros perspektyvų, patarčiau koncentruotis į mokslus, atlikti nemokamą praktiką svajonių įmonėje arba tiesiog ieškoti geresnio darbo pasiūlymo“, – mano Justas.
Pasak jo, supratimas, kokią naudą atneš darbas, kartu bus ir didžiulė motyvacinė priemonė – dirbdamas aiškiai žinosi, kokio tikslo sieki. „Reikia nusiteikti, kad dirbant vakarus ir savaitgalius greičiausiai reikės praleisti darbo vietoje, o ne prie knygų ar su draugais. Kita vertus, taip išmokstama planuoti savo laiką. Tad svarbiausias mano patarimas studentams, kurie norėtų darbą derinti su studijomis, – mažiau laiko švaistykite prie kompiuterio“, – šypteli jis.
Neretai vienintelė išeitis – finansinė tėvų parama
Nepaisant to, kad studentai nori būti nepriklausomi, dažnai jų išlaikymo našta vis tik krenta ant tėvų pečių – jaunam žmogui, kuris neturi darbo patirties, nėra taip paprasta įsitvirtinti darbo rinkoje. Be to, kartais mokslų ir darbo derinti nepavyksta, nukenčia studijų kokybė, o aukštosios mokyklos skiriamos stipendijos neužtenka net būtiniausioms išlaidoms.
„Viena vertus, tėvai supranta, kad jie investuoja į savo vaiko ateitį. Kita vertus, studentas jau yra suaugęs žmogus, todėl nebegali su pinigais elgtis neatsakingai. Jeigu mokykloje ir neišmokai, universitete labai greitai įpranti taupyti, planuoti savo išlaidas, apgalvoti būtiniausius pirkinius, kadangi nenori nuolat prašyti paramos iš tėvų“, – teigia Justas.
Vaikinui pritaria ir SEB banko finansų ekspertai. Pasak jų, studentas turi mokėti kontroliuoti savo finansus, žinoti būdus, kaip riboti savo išlaidas. Visgi ir studentui, ir tėvams būna lengviau, jei tėvai iš anksto pradeda galvoti apie savo atžalos studijas.
Jie atkreipia dėmesį ir į tai, kad per ilgą laiką nedidelėmis dalimis sukaupti pinigų yra daug lengviau negu kas mėnesį atseikėti nemenką pajamų dalį studento išlaikymui. Kuo anksčiau pradėsime galvoti apie savo ir savo vaikų ateities tikslus, tuo paprasčiau bus pasirūpinti finansine jų puse.
Trūksta žinių, kaip planuoti ir skirstyti savo biudžetą?
Sek mus instagrame ir sužinok, kaip savo finansus planuoja kiti ir kaip apskritai užsidirbti daugiau pinigų.
Trūksta žinių, kaip planuoti ir skirstyti savo biudžetą?
Sek mus instagrame ir sužinok, kaip savo finansus planuoja kiti ir kaip apskritai užsidirbti daugiau pinigų.
[teaser nid="12188,12024,11859" columns="3" readmore="1"]
