Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2017 09 19
jaunimas | Vartojimo kreditas | Taupymas

Kaip jaunimui nesusigadinti kredito istorijos

Kaip jaunimui nesusigadinti kredito istorijos

Norint nuspėti ateitį, svarbu pažvelgti į praeitį. Šiuo principu vadovaujasi dauguma finansų institucijų prieš sudarydamos paskolų sutartis. Vis dėlto ne kiekvienas jaunuolis gyvena laikydamasis šio principo ir kiekvieną žingsnį žengia apgalvotai. Pritrūkus asmeninių finansų, neretai, norint įgyvendinti norus, griebiamasi greitųjų kreditų. Vis dėlto neapgalvotas skolinimasis vėliau gali sukelti nemažą galvos skausmą ar net sutrukdyti palankiomis sąlygomis įsigyti nuosavą būstą.

Kodėl reikia rūpintis savo kredito istorija?

Dėl galimybės gauti paskolą besikreipiantiems žmonėms bankai stengiasi pasiūlyti kuo geresnes sąlygas, tačiau ne visada tai pavyksta padaryti. Prieš sudarant paskolos sutartį, ankstesni finansiniai įsipareigojimai, arba kitaip – kredito istorija, yra tai, į ką gręžiojasi visos finansų institucijos. Apie tai net nesusimastę kai kurie jaunuoliai apsilankę banke išgirsta nemalonią tiesą – kredito istorija bloga, būsto paskolos marža didelė, o svajonė gyventi nuosavuose namuose – ne taip lengvai pasiekiama.

Net jeigu jauno žmogaus planuose vis dar nėra didelių pirkinių ir artimiausiu metu neplanuojama varstyti banko durų, savo finansus atsakingai tvarkyti būtina pradėti jau šiandien. Asmens gebėjimas juos tinkamai valdyti jau dabar patenka į istoriją, kuri bankams ar paskolos sutartį sudaryti planuojantiems asmenims geriau žinoma kaip kredito istorija.

Rūpintis savo kredito istorija tampa svarbu ne tik besikuriančiai šeimai, ilgus darbo patirties metus turintiems asmenims, bet ir jaunam žmogui ar net studentui, t. y. kiekvienam, kuriam anksčiau ar vėliau gali prireikti banko paskolos.

Kas yra kredito istorija?

Kaip teigia „Creditinfo“ komunikacijos vadovas Aleksas Rozentalis, kredito istoriją sudaro dvi dalys. Pirma dalis – įvairūs finansiniai įsipareigojimai, t. y. kredito kortelės, vartojimo kreditai, būsto paskolos, lizingai ir t. t. Antra dalis – informacija, kaip buvo vykdomi šie finansiniai įsipareigojimai, ir kaip vykdomi įvairūs įsipareigojimai už telefoną, internetą, elektrą, komunalines paslaugas ir panašiai.

Kredito istorijoje informacija išlieka dešimt metų. Tai reiškia, kad jei šiandien kreipsitės dėl paskolos į finansų įstaigą, ji matys, kad prieš penkerius metus sudarėte automobilio lizingo sutartį, kurią baigėte mokėti pernai, o prieš dvejus metus pasiskolinote nešiojamam kompiuteriui. Finansų įstaiga žvilgtels ir į tai, ar kredito įmokos mokėtos laiku, be to, ar tvarkingai atsiskaitėte už telefoną, internetą, elektrą ir pan. Norint kurti gerą kredito istoriją, svarbu kiekvienam asmeniui tikslingai susiplanuoti finansus, atsidėti reikiamą pinigų sumą įsipareigojimams padengti ar apgalvotai skolintis.

Bloga kredito istorija atsiranda tampa ne tik dėl pavėluotai mokamų įmokų. Yra ir kitų ne mažiau svarbių veiksnių. Pašnekovo teigimu, tai gali būti ir pernelyg dažnas skolinimasis, rodantis nelengvą finansinę padėtį ir nemokėjimą planuoti turimų pajamų. Šis pavyzdys, kaip teigia A. Rozentalis, tai situacija, kai bankui tampa akivaizdu, jog skolinamasi ne būtinosioms reikmėms, o norint padengti tam tikrą sumą pagal ankstesnes sutartis, kitaip tariant, kai nauji kreditai imami tam, kad būtų padengti senieji. Net jei ir nėra uždelstų įmokų.

Nedirbu, studijuoju, pajamas gaunu iš tėvų – ko reikėtų saugotis?

„Creditinfo“ duomenimis, tik 3 proc. visų Lietuvos jaunuolių (18–20 metų) turi sudarę sutartis su bankais ar kredito įstaigomis. Šis skaičius nėra didelis pirmiausia todėl, kad tik maža dalis šios amžiaus grupės atstovų gauna nuolatines pajamas. Neretai, sudarydami paskolos sutartis, šie jaunuoliai naudojasi greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis, kurios, atsižvelgdamos į asmens pajamas, suteikia galimybę pasiskolinti reikiamą sumą būtiniems poreikiams  palankiomis sąlygomis.

Nors dažniausiai jaunuoliai įsipareigojimus vykdo atsakingai, vis dėlto būtent jauname amžiuje laisviau žiūrima į turimus ar naujus prisiimtus finansinius įsipareigojimus: neretai uždelsiama susimokėti už komunalines paslaugas, įmokas už telefoną ir padengti kitas sąskaitas.

Taip pat ne visuomet kruopščiai apsvarstomos galimybės, t. y. pasinaudojant greitaisiais kreditais ar internetu teikiamomis paskolomis įsigyjami daiktai prieš tai neapsvarsčius, ar bus įmanoma pasiskolintą sumą grąžinti per nustatytą terminą.

Atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, pavyzdžiui, staiga pablogėjus asmens finansinei padėčiai, nėra greitai reaguojama ir kreipiamasi pagalbos į paskolą suteikusią įstaigą. Būtent tuomet kreiptis į finansų instituciją yra būtina, nes taip galima efektyviai išspręsti susidariusią situaciją, pavyzdžiui, susitarti dėl prailginto mokėjimo termino.

Galiausiai svarbu, kad kreditai, kurie šiomis dienomis greitai ir patogiai prieinami daugelyje finansų institucijų, neįsuktų į nesibaigiantį skolinimosi ratą. „Jeigu yra požymių, kad žmogus kiekvieną mėnesį ar kas antrą skolinasi, tai jau gali būti tendencija, jog asmuo ne visai atsakingai prisiima įsipareigojimus“, – įspėja kredito biuro komunikacijos vadovas. Kaip minėta anksčiau, pernelyg dažnas skolinimasis verčia abejoti asmens gebėjimu planuoti gaunamas pajamas ir dabar, ir ateityje.

Skolintis – be baimės, tačiau atsakingai

„Kai žmonės turi aiškių poreikių ir žino savo galimybes, skolintis nėra blogai, tai skatina vartojimą ir kelia ekonomiką“, – drąsina kredito biuro atstovas.

Norint įsigyti norimą daiktą, svarbu pasverti galimybes ir skolintis atsakingai. Tokios situacijos ne tik nepablogins, bet priešingai – suteiks pasitikėjimo žvelgiant į kredito istoriją. Kaip teigia finansų institucijų atstovai, sulaukus asmens kreipimosi dėl būsto paskolos, kurios suma dažnai baigiasi keturiais nuliais, o įsipareigojimai turėtų būti vykdomi ne vieną dešimtmetį, neužtenka pasitikėti vien žodžiais ar atsižvelgti į asmens mėnesio pajamas. Įrodymai, tokie kaip prieš tai padengtos paskolos, i tvarkingai ir laiku mokamos įmokos, tampa itin svarbia priežastimi priimant sprendimą dėl sutarties. Tokio asmens elgesys bankui kelia daugiau pasitikėjimo ir yra lengviau prognozuojamas negu to, kuris niekada nėra turėjęs jokių finansinių įsipareigojimų.

Galiausiai vertėtų prisiminti, kad kiekvieno žmogaus finansinė padėtis, įsipareigojimų dydis yra skirtingas, todėl galimybės prisiimti naujus įsipareigojimus taip pat skiriasi.


  • Kasdieniai finansai - 2016 11 15

    Studentiškas gyvenimas šiandien ir prieš 15–20 metų: kas (ne)pasikeitė?

    Studentiškas gyvenimas šiandien ir prieš 15–20 metų: kas (ne)pasikeitė?

    Studentai visais laikais išsiskiria tuo, kad tai yra bene kūrybingiausia, linksmiausia ir labiausiai optimizmo kupina visuomenės dalis. Tačiau vienu požiūriu yra labai sunku lyginti šiuolaikinius studentus ir tuos, kurie mokėsi prieš 15–20 metų, tai – finansų valdymo įpročiai.  

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2018 08 29

    Kaip neprakiurdyti studentiškos kišenės?

    Kaip neprakiurdyti studentiškos kišenės?

    Lietuvos didmiesčių gatves jau pildo universitetų ir kolegijų studentai, atvykstantys čia ir iš mažesnių miestelių, ir iš didesnių miestų. Čia jie pradeda naują gyvenimo etapą, kur susiduria ir su iššūkiais naujoje mokymo įstaigoje, ir pradėdami savarankiškai tvarkyti asmeninius finansus.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2016 04 04

    Ar senoviškas taupymo būdas tinka ir jauniems?

    Ar senoviškas taupymo būdas tinka ir jauniems?

    Nors indėlių palūkanos beveik lygios nuliui, indėlių sąskaitose laikoma lėšų suma toliau didėja. Įdomu, kad sparčiai auga jaunų žmonių (18–25 m.) indėliai. Per 2015 metus SEB banke šios amžiaus grupės žmonių vidutinė vienam indėlininkui tenkanti indėlių  suma padidėjo 32 procentais.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.