Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2019 07 30
Skolinimasis | Taupymas | ekonomika

Keičiasi gyventojų požiūris į skolinimąsi. Ko galime tikėtis ir ko reikėtų nepamiršti?

Keičiasi gyventojų požiūris į skolinimąsi. Ko galime tikėtis ir ko reikėtų nepamiršti? © Eric Muhr, Unsplash

SEB banko iniciatyva kasmet atliekamas Lietuvos gyventojų skolinimosi ir taupymo įpročių tyrimas liudija, kad visuomenės požiūris į skolinimąsi ir toliau yra gana racionalus. Vis dėlto pastebime ir pokyčių, kurie rodo augantį gyventojų optimizmą, o kartu – ir grėsmę pervertinti savo galimybes.

Skolinamasi kiek dažniau, bet apgalvotai

Gyventojų, pasiskolinusių daugiau negu tūkstantį eurų pirkiniui, išskyrus būstą, per metus padaugėjo nežymiai. Šiemet skolinęsi tokią ar didesnę sumą nurodė 38 proc. apklaustųjų, pernai – 34 procentai. Pagrindinė institucija pasiskolinti pinigų tebėra bankas: į jį kreipiasi daugiau negu pusė (51 proc.) apklaustųjų. Iš draugų ar pažįstamų skolinasi 37 proc., kone penktadalis (23 proc.) naudojasi lizingo bendrovių paslaugomis.

Sprendimą skolintis gyventojai priima gerai jį apgalvoję. Pusė apklaustųjų (50 proc.) pirmiausia kreipiasi į savo banką. Dar beveik tiek pat (48 proc.) ieško informacijos ir lygina skolinančias bendroves. Tik 3 proc. priimdami šį sprendimą pasikliauja reklama.

Vertindami savo skolinimosi patirtį, 48 proc. besiskolinusių gyventojų teigia priėmę gerai apgalvotą ir racionalų sprendimą, kuriuo džiaugiasi. Bemaž trečdalis (29 proc.) skolinosi, nes neturėjo kitos išeities, bet ateityje ketina to vengti. Penktadaliui (19 proc.) tai buvęs nei geras, nei blogas sprendimas.

Kaip ir praėjusiais metais, lietuviai dažniausia vartojimo paskolas ėmė automobiliui įsigyti (51 proc.), taip pat būstui atnaujinti ar remontuoti (33 proc.), buitinei technikai įsigyti. Iš gyventojų, kurie nors kartą skolinosi tūkstantį ir daugiau eurų ne būstui įsigyti, 9 proc. tai darė norėdami padengti turimas skolas. Palyginti su 2018 metais, šiam tikslui besiskolinančių gyventojų šiais metais sumažėjo 5 procentiniais punktais. Taigi besiskolinančių degančioms finansinėms problemoms spręsti skaičius mažėjo, ir tai nuteikia optimistiškai.

Mažėja diskomforto

Kita vertus, kai kurie rodikliai liudija, kad visuomenės nuostatos skolinimosi atžvilgiu tampa kiek laisvesnės. Planuodami didesnius pirkinius dauguma (50 proc.) apklaustųjų vis dar linkę tokiam pirkiniui pirmiausia susitaupyti. Tačiau palyginti su 2018 metais, tokių respondentų yra pastebimai mažiau. Kad taupyti didesniems pirkiniams yra priimtiniau negu skolintis, pernai teigė 64 proc. gyventojų.

Kartu gerokai ūgtelėjo gyventojų, linkusiųjų daiktą nusipirkti dabar ir mokėti už jį vėliau, dalis. Praėjusiais metais pirmenybę skolinimuisi, o ne taupymui teikė 28 proc. gyventojų, o šiemet – net 42 procentai.

Kone pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų nemėgsta būti skolingi: 65 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems labai svarbi galimybė paskolą nemokamai grąžinti anksčiau. Kaip ir pernai, daugeliui gyventojų svarbi galimybė tartis dėl paskolos atidėjimo ar termino pratęsimo nutikus nenumatytiems dalykams. Taigi panašu, kad gana daug gyventojų suvokia galimą vartojimo paskolų riziką.

Kita vertus, palyginti su 2018 metais, gerokai mažiau žmonių paskolą laiko didele psichologine ar moraline našta. Tokiam teiginiui šiemet visiškai pritarė 36 proc. respondentų, kai pernai tokių buvo net 52 procentai. Taigi gyventojai vis labiau linkę įsigyti šiandien ir mokėti rytoj, o mintis apie vartojimo paskolą kelia vis mažesnį diskomfortą.

Užsimiršti nevertėtų

Tokie rodikliai rodo augantį gyventojų optimizmą, kuris kyla ne be pagrindo. Ir pernai, ir šiemet sparčiai kilo darbo užmokestis. Praėjusiais metais jis augo daugiau negu 9 proc., o dėl mokesčių reformos ir sumažėjusios mokestinės naštos šių metų pradžioje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 14,6 proc. didesnis negu pernai. Taip pat per metus dar sumažėjo ir nedarbas šalyje. Gerėjantys gyventojų lūkesčiai, žinoma, yra palanki žinia ekonomikai, nes leidžia tikėtis toliau augsiančio vartojimo masto šalyje.

Tačiau ne į tai labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, stebint kylantį optimizmą. Būtina atsiminti, kad ūkio raida vyksta ciklais, taigi ekonomika ir pajamos ne tik visuomet kyla, bet kartais ir krinta. Todėl nuotaikai gerėjant ir augant pajamoms, labai svarbu stengtis dalį jų atidėti, juolab kad dėl gana vangaus ekonomikos augimo Vakarų Europoje kitąmet ir Lietuvos ūkio raidos rodikliai, prognozuojama, bus kuklesni. SEB banko ekonomistai tikisi, kad Lietuvos ekonomika šiemet paaugs 3,2 proc. kitąmet 2,4 procento.

Lietuvos gyventojų skolinimosi ir taupymo įpročių tyrimą SEB banko užsakymu šių metų balandžio–gegužės mėnesiais atliko tyrimų bendrovė „Norstat“, internetu apklaususi daugiau negu tūkstantį vyresnių negu 18 metų šalies gyventojų.

Komentaro autorius – Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.