Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius įsitikinęs, kad finansus turi išmanyti kiekvienas sąmoningas pilietis. Todėl mokyti finansinio raštingumo paauglius mokyklose – sveikintina iniciatyva. Tačiau vienos geriausių Lietuvos mokyklų vadovas pastebi, kad mokyklose trūksta specialistų, kurie finansinio raštingumo mokinius galėtų mokyti kvalifikuotai ir profesionaliai.
„Lietuvos vaikai mokyklose gauna finansinio raštingumo pradžiamokslį dalyvaudami ekonomikos ir verslumo pamokose. Tačiau kyla klausimas, kokia tokio mokymo kokybė. Daugumoje Lietuvos mokyklų finansinio raštingumo mokymas yra paviršutiniškas. Tai dažnai netgi atgraso mokinius nuo tolesnio domėjimosi“, – savo įžvalgomis dalijosi S. Jurkevičius.
Kodėl svarbu mokyklose vaikus mokyti finansinio raštingumo?
Kaip istorijos mokytojas, galiu pasakyti, kad niekas žmogui taip nėra svarbu kaip finansiniai dalykai. Visi mes turime, uždirbame, leidžiama pinigus. Todėl kiekvienam pravartu žinoti, kaip elgtis su pinigais, kaip jie funkcionuoja. Finansinis raštingumas, teisinės sistemos pagrindų, Konstitucijos išmanymas yra labai svarbu gyvenime. Juk nuo žmonių išsilavinimo ir sąmoningumo priklauso valstybių gyvenimo kokybė ir pasiekimai.
Lietuvos pagrindinio ugdymo programoje yra ekonomikos ir verslumo disciplina. Ją dėstyti galima 9 arba 10 klasėje, o kaip pasirenkamasis dalykas ji gali būti tęsiama ir vyresnėse klasėse. Vilniaus licėjuje mokiniai ekonomikos ir verslumo mokomi antroje gimnazijos, arba kitaip sakant, dešimtoje klasėje. Yra viena vienuoliktokų ir dvyliktokų grupė, kuri ekonominio švietimo mokosi papildomai. Bet tai nėra masinis reiškinys.
Kokiais būdais galima mokinius skatinti labiau domėtis finansų tvarkymu, taupymo, investavimo būdais?
Mokinių domėjimasis tam tikru dalyku visada priklauso nuo žmogaus, kuris jo moko. Jeigu asmenybė yra išmani, patraukli mokiniams, tada susidomėjimas yra. Čia ir kyla pagrindinė problema – kaip mokyti ekonomikos ir verslumo, kai nėra tam tinkamai parengtų specialistų.
Šių dalykų turi būti mokoma profesionaliai ir kvalifikuotai. Darydami tą primityviai, mes ne tik galime negerai paaiškinti, bet ir pridaryti žalos. Tokiu atveju geriau šių dalykų iš viso nemokyti. Mokyklose reikalingi ne tik profesionalūs specialistai, bet ir pažangios, naujoviškos mokymo priemonės.
Ar finansinis jaunų žmonių švietimas – mokyklų atsakomybė, ar už jį atsakingi mokinių tėvai?
Kiekviena šeima turi savo biudžetą, kurį tvarko. Bent jau elementarių žinių, kaip tą daryti, vaikams galėtų suteikti tėvai. Mokyklos paskirtis – mokyti ir diegti tam tikras vertybes. Kiek ir kada mokinius mokyti ekonominių ir verslumo pagrindų mokykloje – dar vienas svarbus klausimas. Mano nuomone, pusmečio gerų paskaitų turėtų visiškai pakakti tam, kad padėtume jaunam žmogui susiorientuoti finansiniuose reikaluose, suvokti pagrindinius ekonomikos dėsnius.
Jūsų gimnazijos mokiniai skina laurus mokslo olimpiadose, abiturientai stebina puikiomis žiniomis. Koks jūsų gimnazijos mokinių finansinis raštingumas?
Mokinių finansinis raštingumas priklauso nuo šeimos socialinės padėties. Pastebiu, kad kuo šeima gyvena prasčiau, tuo vaikas geriau supranta pinigų vertę ir jų prasmę. Labiau pasiturinčių šeimų atžalų finansinis sąmoningumas prastesnis. Bet su pinigais labai greitai išmokstama elgtis.[content term="Subscribe Infobankas"]
Tik pradėjęs gyventi savarankiškai jaunas žmogus iš karto pajunta tikrąją pinigų vertę. Juk pačiam uždirbti pinigus labai sunku, tačiau išleisti juos labai paprasta. Būtų puiku, jei mokiniams būtų sudarytos sąlygos dirbti. Bent jau vasaros metu.
Amerikietiško verslumo variantas – puikus pavyzdys. Ten daug jaunų žmonių plauna indus ar susiranda kitos trumpalaikės sezoninės veiklos. Tai – fantastiška patirtis. Tokiu būdu galima ne tik geriau suprasti pinigų vertę, bet ir įgyti darbo patirties, išmokti tam tikro darbo. Visgi skatinti vaikus dirbti ir užsidirbti – tėvų, o ne mokyklos, užduotis. Beje, Lietuvoje paaugliams yra sunku įsidarbinti. Sistema tam visiškai nepalanki.
Stebite Vakarų švietimo sistemą. Ar ten skiriamas didelis dėmesys finansiniam jaunų žmonių švietimui?
Sunku išvesti bendrą vardiklį. Kiekvienoje mokykloje mokiniai tam tikru metu supažindinami su ekonominio švietimo pagrindais. Mes norime kažko daugiau, bet mums nepavyksta.
