Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2017 04 26
Pinigai | klientai

Kodėl bankai turi žinoti kliento pinigų kilmę

Kodėl bankai turi žinoti kliento pinigų kilmę

Balandžio mėnesį SEB bankas savo klientams pristatė naujieną – galimybę Fizinio asmens anketą pildyti ir pateikti interneto banke. Šią anketą prašoma pildyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais.

Kodėl banko darbuotojai užduoda klausimus apie mano lėšų kilmę ar sudarytą sandorį? Kodėl jiems tai būtina žinoti? Kam bus panaudota ši informacija? Į šiuos bankų klientams pastaruoju metu iškylančius klausimus atsako SEB banko Atitikties departamento direktorius Kazimieras Zaveckas.

Kodėl bankas prašo užpildyti Fizinio asmens anketą? 

Bankas, laikydamasis teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, ir įgyvendindamas  principą „Pažink savo klientą“,  reikalauja informacijos apie klientų vykdomą veiklą, dalykinių santykių tikslus ir  operacijų pobūdį. Atsižvelgdamas į šią informaciją, bankas atlieka dalykinių santykių stebėseną, norėdamas užtikrinti, kad kliento operacijos atitiktų banko turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį.

Ar galiu pats keisti asmens anketos duomenis?

Taip, jeigu buvo pakeista vykdoma veikla, finansinių operacijų pobūdis, būtina atnaujinti ir kliento anketą. Labai svarbu, kad bankas, stebėdamas klientų operacijas, turėtų naujausią informaciją apie klientą, todėl šie duomenys turi būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami.

Ar turiu kiekvieną mėnesį keisti anketos duomenis, jei mano pajamos kiekvieną mėnesį skirtingos?

Įprasta, kad mėnesio pajamos gali kisti. Pavyzdžiui, vieną mėnesį atlyginimas yra 700 eurų, kitą – 900 eurų, o dar kitą – 800 eurų. Jeigu skirtumas nėra didelis, keisti anketos duomenų nėra būtina, nes šie pasikeitimai nėra esminiai. Kas kita, jeigu kliento pastoviosios pajamos padidėtų pastebimai. Tada būtina atnaujinti kliento anketos duomenis. Pavyzdžiui, vieną mėnesį gaunamas 1 000 eurų atlyginimas, paskui šešis mėnesius negaunama jokio atlyginimo ir staiga į sąskaitą pervedami 9 000 eurų.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į konsultaciją


Pranešti bankui apie pakeitimus privalu ir tada, jeigu, pavyzdžiui, klientas nurodo, kad gauna įprastą nuolatinį atlyginimą, tačiau pavieniai asmenys perveda dideles sumas. Galbūt yra logiškas tokios situacijos paaiškinimas, pavyzdžiui, klientas pradėjo savo verslą, tačiau tada pats turėjo apie tai  informuoti banką.

Ar gali bankas pinigines operacijas sustabdyti neįspėjęs?

Tam tikrais atvejais bankas ne tik turi teisę, bet ir privalo sustabdyti įtartinas pinigines operacijas. Norėdamas nustatyti, ar operacija nėra įtartina ir ar ji atitinka kliento veiklą bei lėšų šaltinį, bankas turi paprašyti kliento pateikti paaiškinimus, papildomus dokumentus.

Pavyzdžiui, jei į kliento sąskaitą reguliariai būdavo pervedamas tik atlyginimas ar pensija arba jei sąskaitoje visą laiką lėšos buvo tik taupomos, bankui kils klausimų apie pinigų kilmę, jei staiga bus pradėta pervesti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Tada bankas užduos klientui klausimus apie šių lėšų kilmę ir prireikus paprašys pateikti tokių lėšų kilmę liudijančius dokumentus.

Jei pateiksiu dokumentus, liudijančius, kad pardaviau savo turtą arba paveldėjau palikimą, ar to pakaks, kad būtų aiški lėšų kilmė?

Taip, to pakaks. Bankas turi žinoti, iš kur klientas gavo lėšų, todėl, jei pateiksite dokumentus, liudijančius teisėtą lėšų kilmę, lėšų kilmė bus aiški, nebekils papildomų klausimų. 

Anketoje prašoma nurodyti, ar ketinu atlikti grynųjų pinigų operacijas,  kokią planuoju mėnesio grynųjų pinigų apyvartą.  Tai suplanuoti  ne visada paprasta, nes, pavyzdžiui, išvykus atostogauti į užsienio šalis, atsiskaityti banko kortelėmis galima ne visur. Ar pasiimdamas didesnę grynųjų pinigų sumą iš savo sąskaitos visada turiu apie tai informuoti banką? 

Jei iš sąskaitos paimama nedidelė pinigų suma, nebūtina apie tai pranešti bankui . Jei, pavyzdžiui, žmogus vieną mėnesį iš bankomato pasiėmė 300 eurų, o kitą mėnesį – 200 eurų, tikėtina, kad tai nesusiję su mokesčių vengimu ar pinigų plovimu.

Jei klientas naudojasi bankomatu, atlikdamas kasdienes nedideles pinigines operacijas, jo atlyginimo svyravimai nėra dideli arba į jo sąskaitą kiekvieną mėnesį pervedamas nuomos mokestis už jam priklausantį vieną butą, įtarimų dėl galimos neteisėtos pinigų kilmės bankui neturėtų kilti ir jis neinicijuos griežtesnės pinigų priežiūros.

Tačiau jeigu į banko filialą atėjęs klientas pageidaus iš savo sąskaitos pasiimti daugiau negu dešimt tūkstančių eurų, bankas pasiteiraus apie šią konkrečią finansinę operaciją ir jos tikslą. 

Kodėl bankas teiraujasi, ar aš pats arba mano artimieji šeimos nariai esame politinėje veikloje dalyvaujantys asmenys?

Bankas turi nustatyti, ar klientas yra politinėje veikloje dalyvaujantis asmuo, t. y. klausiama  ar pats klientas, jo artimi šeimos nariai ar artimieji pagalbininkai eina tam tikras svarbias viešąsias pareigas. Šių pareigų sąrašas yra nurodytas įstatyme, o bankas klientui jį pateikia anketoje. Pavyzdžiui, tokios pareigos yra parlamento narys, ministras, valstybės valdomos įmonės valdymo ar priežiūros organo narys. Kad klientui būtų paprasta ir patogu susipažinti su šia informacija, anketoje paaiškinta, kokie giminaičiai laikomi šeimos nariais, ką reiškia kai kurios sąvokos.

Nustačius politikoje dalyvaujančius asmenis, bankui atsiranda tam tikrų papildomų pareigų, pavyzdžiui, dėl dalykinių santykių stebėsenos, tačiau klientui kokie nors papildomi ribojimai nėra taikomi ir banko paslaugos yra teikiamos įprasta tvarka.

Prieš daugiau kaip dešimt metų įsigaliojo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kuris nustato, kokių prevencinių priemonių ir kada privalo imtis bankai, kad užkirstų kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Įstatymo laikytis būtina, tačiau be to, kad bankas, pateikdamas savo klientams anketą, vykdo teisės aktų įsipareigojimus, galbūt jis gauna ir papildomos naudos?

Tiesioginės ekonominės naudos iš klientų klausimyno bankai negauna, tačiau tai padeda bankui geriau pažinti savo klientus. Lėšų kilmės stebėjimo sistema turi būti įdiegta tam, kad būtų galima užkirsti kelią galimam pinigų plovimui, mokesčių slėpimui ir kitiems finansiniams nusikaltimams.

Ar perėjimas prie mokėjimų negrynaisiais pinigais gali sumažinti šešėlinę ekonomiką?

Manau, kad, gali. Kuo daugiau mokėjimų bus atliekama elektroniniu būdu, tuo skaidresnė bus ekonomika.

Ar Lietuva turėtų pasekti Švedijos pavyzdžiu ir dar labiau skatinti sandorius, atliekamus negrynaisiais pinigais?

Žinoma. Šiandien atlikti pavedimus negrynaisiais pinigais yra greičiau, patogiau ir pigiau. Be to, tokie sandoriai yra skaidresni nei tie, kurie vykdomi atsiskaitant grynaisiais pinigais.

Kas svarbiau stiprinant klientų lėšų kilmės ir finansinių operacijų priežiūrą – gerinti informacinių technologijų sistemą ar samdyti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie galėtų geriau atpažinti neteisėtus sandorius?

Svarbūs abu dalykai. Kokybiška priežiūra užtikrinama gerinant IT sistemas ir pritraukiant kiek galima daugiau profesionalių specialistų.


  • Kasdieniai finansai - 2016 07 01

    Netekote piniginės? Būtini veiksmai, kurių nepadarius teks gailėtis

    Netekote piniginės? Būtini veiksmai, kurių nepadarius teks gailėtis

    Nukentėję nuo kišenvagių ar tiesiog pametę piniginę gali paliudyti, kiek daug pastangų, laiko ir lėšų reikia, norint apsisaugoti nuo gresiančių dar didesnių nemalonumų ir nuostolių. Tad kaip elgtis pastebėjus, kad netekote piniginės?

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2017 03 31

    Neįsivaizduojate gyvenimo be grynųjų pinigų? Z karta nemato jų ateities (video)

    Neįsivaizduojate gyvenimo be grynųjų pinigų? Z karta nemato jų ateities (video)

    Lemtingą grynųjų pinigų prognozę skelbia jaunieji Lietuvos gyventojai, šių metų pradžioje dalyvavę švietimo konferencijos „TEDxVilniusED“ renginyje, skirtame 7–13 metų vaikams, jų tėvams, mokytojams ir kitiems pasaulinėmis švietimo tendencijomis besidomintiems entuziastams. Renginio dalyvių nuomone, diena, kai išnyks popieriniai pinigai, artėja.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2017 03 08

    Kokias problemas slepia meilė gryniesiems pinigams?

    Kokias problemas slepia meilė gryniesiems pinigams?

    Nors SEB banko statistika rodo nuolat augantį atsiskaitymo kortelėmis operacijų skaičių, Lietuva pagal atsiskaitymų negrynaisiais pinigais mastą tarp Šiaurės ir kaimyninių Baltijos šalių dar turi kur pasistūmėti. 2016 metais vienas gyventojas Lietuvoje vidutiniškai 73 kartus atsiskaitė kortele, kai Latvijoje atliktos 123, o Estijoje – 217 tokių mokėjimo operacijų. Toks Lietuvos atsilikimas nuo kitų Baltijos šalių yra žymus, nors didesnių infrastruktūros skirtumų nėra.

    Daugiau

Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

Jeigu nekontroliuojate savo pinigų, pinigai kontroliuoja Jus

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.