Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2016 11 10
finansai | Pinigai | Julita Varanauskienė | atlyginimai

Kodėl kauniečiai geriau vertina savo finansinę padėtį?

Kodėl kauniečiai geriau vertina savo finansinę padėtį?

SEB banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas atskleidė, kad Kaune rečiau negu kitur Lietuvoje, o taip pat ir rečiau negu Vilniuje, gyventojai nurodo, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi.

 

Tyrimo duomenimis, Kauno apskrityje 29 proc. gyventojų nurodė, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Vilniaus apskrityje tokių yra 42 proc., o Lietuvos vidurkis – 39 procentai. Gyventojų, nurodžiusių, kad yra patenkinti savo finansais, skirtumai mažesni: ir Vilniaus, ir Kauno apskrityje, ir likusioje Lietuvoje tokių maždaug penktadalis (apie 20 proc.). Likusi dalis nurodė, kad yra nei patenkinti, nei nepatenkinti.

Jei apie bendrą visuomenės finansinės padėties vertinimą spręsime pagal tai, kokią dalį sudaro nepatenkintieji jos nariai (kaip ir apie bendruomenės stiprumą sprendžiame pagal silpniausius jos narius), galime daryti išvadą, kad kauniečiai bendrai savo finansinę padėtį vertina geriau negu vilniečiai ir negu vidutinis Lietuvos gyventojas.

Žinoma, skeptikai sakys, kad nėra ko džiaugtis, kai nepatenkintų vis dar daugiau negu patenkintų. Bet galima paieškoti priežasčių, kodėl vienoje vietovėje nepatenkintų panašaus amžiaus, išsilavinimo, šeiminės padėties žmonių yra mažiau negu kitoje.

Mažesnis didžiausių ir mažiausių pajamų atotrūkis

Norite pasitarti? 
Registruokitės į konsultaciją


Pagal perkamąją galią kauniečiai nusileidžia vilniečiams. Nurodžiusių, kad pinigų vos užtenka pagrindiniams poreikiams (t. y. vos gali nusipirkti maisto ir drabužių), dalis tarp Kauno apskrities gyventojų truputį didesnė (30 proc.) negu Vilniaus apskrityje (27 proc.). Mažesnę dalį Kauno apskrities gyventojų (13 proc.) negu Vilniaus (15 proc.) galima priskirti ir viduriniajai klasei, jei laikysime, kad jai priklauso tie, kurie sako, jog gali įpirkti brangesnius ne pirmo būtinumo daiktus.

Visgi tyrimo rezultatai veda prie išvados, kad vien tik pagal pajamų lygį spręsti apie tai, ar gyventojai jaučiasi patenkinti, nepakanka. Įtakos turi ne tik tai, ką galiu sau leisti aš, bet ir tai, ką sau leidžia kiti, gyvenantys šalia. Remiantis tyrimo duomenimis, Kaune mažesnis ir pajamų atotrūkis tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas, o tai žmonėms ir leidžia jausti laimingesniems.

Kauniečiai santaupomis apsirūpinę ne prasčiau negu vilniečiai

Lietuvoje gyventojų finansinės padėties vertinimo rodiklis labai panašus su santaupų pakankamumo rodikliu. Kauno apskrityje gyventojų, nurodžiusių, kad visai neturi jokių santaupų, dalis mažiausia tarp Lietuvos regionų ir yra tokia pati kaip ir Vilniuje (apie 23 proc.).

Pagal asmeninių finansų valdymo rekomendacijas pakankamai santaupų (tiek, kad jų užtektų pragyventi daugiau negu tris mėnesius) sukaupusiųjų Kaune taip pat yra panašiai kaip ir turtingesniame Vilniuje (apie 24 proc.). 

Pripažino pajutę pajamų padidėjimą

Dar vienas stiprus veiksnys, darantis įtaką Lietuvos gyventojų pasitenkinimo savo finansine padėtimi lygiui, - tai, kaip kito jų pajamos netolimoje praeityje. Tyrimo duomenys rodo, kad pajamų didėjimą, kurį, anot vyraujančios nuomonės, anksčiau galėjo pastebėti gal tik vilniečiai, per pastaruosius 12 mėnesių netgi dažniau pajuto kauniečiai. Kad pajamos jau padidėjo, nurodė 27 proc. Kauno apskrities ir 23 proc. Vilniaus apskrities gyventojų. Kituose Lietuvos regionuose – 18 procentų.

Panašu, kad Vilniaus darbdaviai dėl darbuotojų iš Kauno jau konkuruoja su Kauno darbdaviais. Tyrimo duomenų nepakanka nustatyti, ar didėja Kaune dirbančiųjų atlyginimai, ar visgi pajamų didėjimu džiaugiasi tie kauniečiai, kurie gyvena Kaune, o dirba ir pinigus uždirba Vilniuje. Bet net ir pastaruoju atveju, jei Vilniuje uždirbti pinigai išleidžiami ar investuojami Kaune, daugiau galimybių ir Kauno verslininkams padidinti darbo užmokestį savo darbuotojams.

Beje, tarp Kauno gyventojų stipriausi lūkesčiai ir dėl didesnių pajamų ateityje. Kad pajamos per ateinančius 12 mėn. padidės, tikisi beveik 19 proc. kauniečių, 13 proc. vilniečių ir vos 7 proc. kitų Lietuvos regionų gyventojų. Viena vertus, tai spaudimas Kauno darbdaviams, kita vertus, geresni lūkesčiai dėl ateities skatina žmones kurti verslus, investuoti, leisti pinigus vartojimo reikmėms.

Žmonės mato, kad padėtį galima pa(si)gerinti

Tyrimo rezultatai rodo, kad finansiniai rodikliai - pajamų lygis, santaupų turėjimas, paskolų našta, pajamų pokyčiai ar lūkesčiai dėl pajamų - tik iš dalies lemia gyventojų pasitenkinimą finansine padėtimi. Galima apibendrinti, kad savo finansine padėtimi labiau yra patenkinti tie žmonės, kurie gali arba jaučia, kad gali patys daryti įtaką savo gerovei. Gali būti, kad pastaruoju metu Kaune matomi aplinkos pokyčiai - kylantys nauji gyvenamieji namai, planuojami ir statomi nauji biurai (naujos darbo vietos), tvarkomos gatvės ir aplinka - sustiprina kauniečių viltį.

 

Julita Varanauskienė
SEB banko šeimos finansų ekspertė

 


  • Kuriantiems verslą - 2015 04 28

    Pradėti verslą vilnietę įkvėpė puiki draugės figūra

    Pradėti verslą vilnietę įkvėpė puiki draugės figūra

    „Sunkiausia nugalėti savo baimes. Bet reikia išmokti įveikti save, turėti ryžto, atkaklumo ir tikėti savo idėja“, – sako 39-erių Lina Luneckienė, palikusi nuolatinį ir gerai mokamą darbą žinomoje šalies bendrovėje ir pradėjusi savo verslą.

    Daugiau

  • Verslui - 2016 09 12

    Didesnių algų lūkesčiai auga, tačiau ką žada prognozės?

    Didesnių algų lūkesčiai auga, tačiau ką žada prognozės?

    Vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 8,1 proc. didesnis. Darbo užmokestis į rankas per metus padidėjo 8,5 proc., o realusis užmokestis – 7,7 proc.

    Daugiau

  • Taupymas ir investavimas - 2019 05 24

    Paprasti taupymo receptai: ar juos naudojate?

    Paprasti taupymo receptai: ar juos naudojate?

    Patarimų, kaip išleisti mažiau, reikėtų klausti tų žmonių, kurie iš tikrųjų moka tai daryti. Paslaptis ta, kad tie patarimai – labai paprasti. Tačiau, kad iš tikrųjų pasisektų išleisti mažiau, tų patarimų reikia ir laikytis. Norint sutaupyti vien sudaryto taupymo plano neužteks – svarbu suprasti, kad reikės išmokti išleisti mažiau, jei nepavyksta uždirbti daugiau.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.