Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2018 12 14
jaunimas | atlyginimai

Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove?

Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove? © Tim Gouw, Unsplash

Neseniai skelbėme SEB banko atlikto Lietuvos jaunimo finansinio raštingumo tyrimo duomenis, atskleidžiančius jaunajai kartai būdingą optimizmą. Daugelis šalies jaunuolių per artimiausius penkerius metus tikisi gauti dvigubai ar net keturgubai didesnį atlyginimą. Vis dėlto, nors tokie jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai pakankami, kad, net ir gaudami didesnes pajamas, gebėtume jas valdyti išmintingai?

Atsakymai į šiuos klausimus, kaip paprastai, gali būti įvairūs. Reikia pripažinti, kad pagrindo šiokioms tokioms dvejonėms yra. Daugiau negu ketvirtadalis (28 proc.) šiemet apklaustų 18–25 metų jaunuolių netaupo visai, apie penktadalis (19 proc.) neretai pritrūksta pinigų, o daugiau negu trečdalis respondentų neišsiverčia be artimųjų paramos.

Investicijos – terra incognita

Su iššūkiais susiduria ne tik jaunimas. Prieš šį rudenį rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, beveik trečdalis (28 proc.) suaugusių šalies gyventojų savo namų ūkio finansinę padėtį apibūdino kaip blogą. Ketvirtadalis (26 proc.) iš savo turimų santaupų išsilaikytų ne ilgiau kaip tris mėnesius, penktadaliui (21 proc.) santaupų užtektų iki mėnesio. Vis dėlto optimistiškai nuteikia tai, kad, palyginti su praėjusiais metais, 13 procentinių punktų sumažėjo gyventojų, kurie apskritai neturi jokių santaupų.

Kasdien bendraudami su banko klientais pastebime, kad visuomenėje tebėra gajūs įvairūs su finansais ir taupymo būdais susiję mitai, kurie neretai ir kliudo veiksmingai planuoti pajamas ir išlaidas. Net ir tie gyventojai, kurie kiekvieną mėnesį dalį pajamų skiria taupymui, šias lėšas neretai tiesiog kaupia atskirose sąskaitose arba grynaisiais pinigais, neįvertindami jų nuvertėjimo dėl infliacijos. Paklausti apie investavimą klientai dažnai trauko pečiais – „tai ne man“, „neturiu tiek lėšų“, „pernelyg sudėtinga“.

Nors jaunajai kartai būdingas imlumas ir smalsumas, panašios nuostatos vyrauja ir tarp Lietuvos jaunimo. Minėtas SEB banko Lietuvos jaunimo finansinio raštingumo tyrimas atskleidžia, kad, nors trečdalis jaunųjų respondentų kiekvieną mėnesį taupymui atsideda nuo 20 iki 100 eurų, beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų santaupas laiko grynaisiais pinigais. Į akcijas ar fondų vienetus savo lėšas investuoja vos 2 proc. taupančių jaunuolių.


Norite pasitarti? 
Registruokitės į konsultaciją


Tai gana nedidelė dalis, nors šiandien bankų klientams prieinamos palyginti nesudėtingos investavimo priemonės, kurias renkantis nebūtina itin gerai išmanyti padėties pasaulio rinkose ir biržose ar turėti daug pradinių lėšų. Atsidarius vertybinių popierių sąskaitą galima įsigyti profesionalų valdomų investicijų fondų vienetų tam skiriant nuo trisdešimt eurų.

Pagalvoti apie ateitį

Šis patogus būdas gali būti veiksmingas sprendimas kiekvienam, turinčiam išankstinių nuostatų ar dvejonių dėl investavimo kaip taupymo priemonės. Svarbu, kad su šia priemone susipažintų jaunosios kartos atstovai – kuo anksčiau gyvenime žmogus pradeda nuosekliai investuoti, tuo daugiau lėšų dėl sudėtinių palūkanų gali sukaupti.

Mūsų tyrimo duomenimis, tik šiek tiek daugiau negu pusė (54 proc.) jaunųjų šalies gyventojų taupo konkrečiam tikslui. Dažniausiai tai – pradinė įmoka būstui įsigyti (33 proc.), automobilis ar kita transporto priemonė (23 proc.), kelionė (18 proc.). Akivaizdu, kad, siekiant ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, svarbu pabrėžti ir būtinybę aiškiai nusistatyti tikslus. Tai padeda pasirinkti tinkamiausias taupymo ir investavimo priemones, įvertinti laikotarpį, kurį žmogus pasiryžęs neliesti investuojamų pinigų, nustatyti, kokius investicijų vertės svyravimus toleruotų.

Kitas svarbus ugdytinas įgūdis – reguliarumas. Tegu ir nedidelėmis, bet reguliariai atliekamomis investicijomis galima išlyginti jų vertės svyravimus. Be to, reguliariai investuojant įgyjamos žinios apie tai, kaip veikia finansų rinkos, kodėl ir kada kyla ar krenta investicijų vertė, kokią įtaką tai daro santaupoms. Įgijus investavimo patirties, galima rinktis ir sudėtingesnes investavimo priemones, kurių tikėtina grąža didesnė ir kurioms gali tekti skirti daugiau laiko bei pastangų.

Be abejo, džiugina, kad Lietuvos jaunajai kartai būdinga galvoti apie tolesnę ateitį. Keturi iš dešimties SEB banko atlikto tyrimo dalyvių kaupia pensijai, dar trečdalis ketina tai daryti, vos tik pradės dirbti. Nors dažnai jaunimui būdingas spontaniškumas, jauni žmonės į ateitį linkę žvelgti atsakingai. Tai yra prielaida tikėtis, kad ilgainiui mūsų visuomenė gyvens vis oriau ir patogiau.

Vis dėlto norint kurti klestinčią visuomenę būtina kryptingai ugdyti ir jaunesnės, ir vidurinės, ir vyresnės kartos gyventojų finansinio raštingumo įgūdžius bei įpročius, ypač susijusius su investavimu. Suprantama, pažinties su investavimu jokiu būdu nereikėtų pradėti neriant į šią veiklą stačia galva ar skiriant tam reikšmingą savo pajamų dalį, ypač jeigu iki šiol to nesate darę. Geriausias sprendimas – pradėti nuo susitikimo ir pasitarimo su specialistu, turinčiu licenciją teikti konsultacijas investavimo klausimais.

Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius


  • Kasdieniai finansai - 2018 09 18

    Keliaukime pigiau: kaip sutaupyti lėktuvo bilietams ir nakvynei

    Keliaukime pigiau: kaip sutaupyti lėktuvo bilietams ir nakvynei

    Kiekvienas norime keliauti pigiau: kuo daugiau pavyks sutaupyti, tuo daugiau naujų kelionių ar pirkinių namuose galėsime sau leisti. Kelionių entuziastai dalijasi patarimais ir patirtimi, kuri padeda jiems pigiai ir saugiai keliauti.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2017 05 19

    Jaunoji karta tiki, kad tėvų pinigų nebereikės baigus mokyklą (video)

    Jaunoji karta tiki, kad tėvų pinigų nebereikės baigus mokyklą (video)

    „Finansiškai nepriklausomas aš jau dabar esu“, – išdidžiai sako švietimo konferencijoje „TEDxVilniusED“ sutiktas paauglys. Daugeliui jo bendraamžių atrodo, kad aštuoniolika – toks amžius, kai vaikai turėtų tapti finansiškai nepriklausomi nuo tėvų. Tačiau yra ir tokių, kuriems tėvų paramos reikėtų ir sulaukus trisdešimties.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2018 11 06

    Laikinas darbas moksleiviui – finansinio raštingumo pamoka

    Laikinas darbas moksleiviui – finansinio raštingumo pamoka

    Turbūt niekas taip gerai nepamoko jauno žmogaus finansinio raštingumo kaip galimybė pačiam užsidirbti pinigų ir pajusti jų tikrąją vertę. Daugelyje pasaulio šalių populiarus laikinas moksleivių darbas vasaros atostogų ar priešventiniu metu Lietuvoje tokio dėmesio nesulaukia. Gal tai neišnaudota galimybė?  

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.