Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2019 05 21
kelionės draudimas | kredito kortelė

Kuriose šalyse dažniausiai apvagiami keliautojai ir kaip nuo to apsisaugoti

Kuriose šalyse dažniausiai apvagiami keliautojai ir kaip nuo to apsisaugoti © Gianluca Cosetta, Unsplash

Į užsienį išvykę lietuviai dažniausiai nuo kišenvagių nukenčia daugiausiai turistų sutraukiančiuose miestuose – Barselonoje, Paryžiuje ar Romoje, o nuostoliai dažniausiai  siekia kelis šimtus eurų.

Susidūrus su ilgapirščiais apkarsta net pačios smagiausios atostogos. Dar nemalonesnė patirtis – prarasti savo daiktus ir asmens dokumentus keliaujant užsienyje, kai tenka ne tik sukti galvą, kaip išsisukti be būtiniausių daiktų likusią kelionės dalį, bet ir aiškintis, kur kreiptis pagalbos.

Draudimo bendrovės ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė pastebi, kad dažniausiai poilsiautojai užsienyje nuo kišenvagių nukenčia gatvėje – didelėse žmonių susibūrimo vietose prie populiariausių turistinių objektų.

Kitas dažnai pasitaikantis atvejis – vagystės iš automobilių. Automobilio salone palikti vertingų daiktų ar lagaminų nesaugu net dienos metu trumpam stabtelėjus pasižvalgyti miesto centre, bet atsipalaidavę poilsiautojai dažnai nesusimąsto apie tokį pavojų.

Ilgapirščiai aukų taip pat tyko ir viešajame transporte – autobusuose, traukiniuose. Pasitaiko, kad poilsiautojai pasigenda net ir viešbučiuose paliktų daiktų, todėl A. Jusė pataria pinigus palikti viešbučio seifuose ir su savimi pasiimti tik tiek pinigų, kiek reikės tą dieną.

ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas priduria, kad šiuo metu dažnai pasitaiko ir incidentų naudojantis banko kortelėmis, todėl ekspertas pataria būti atidiems,  ypač jei kas nors užkalbina ar klausia kelio. Į pokalbį įtraukti žmonės neretai užsimiršta ir nueina palikę banko kortelę, kurią bematant pačiumpa to ir telaukę vagys.

Dažniausiai nuo kišenvagių nukenčia verslininkai

G. Matiukas pastebi, kad kišenvagių veikimo metodai pasikeitė – šiuo metu vagys dirba itin nepastebimai. „Kišenvagiai jus akylai stebi, bet jūs jų nematote. Jei anksčiau vagys prieidavo ir  stumtelėję ar  perpjovę kuprinę apvogdavo, tai dabar jie nepjausto kuprinių, o laukia, kol būsite mažiausiai dėmesingi, kad galėtų tuo pasinaudoti“, – kaip keičiami kišenvagių veikimo būdai, apibūdina G. Matiukas.

Pasak jo, pastarąjį dešimtmetį pasikeitė ir vagiamų daiktų pobūdis: jei anksčiau vagišiai kėsindavosi į pinigines ir pinigus, šiuo metu jų taikinys – mobilieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai, ypač planšetiniai. Vis dėlto neretai vagys sugeba pačiupti ir didelius daiktus, tokius kaip kuprinės ir lagaminai.

ERGO duomenimis, SEB banko kredito kortelių turėtojai, apdrausti kelionės užsienyje draudimu, vidutiniškai patiria apie 500 eurų nuostolį. Pasak A. Jusės, didžiausia dėl vagystės patirta žala buvo 1 200 eurų, kai keliautojas neteko lagamino ir ten buvusių brangių daiktų.

G. Matiukas pastebi, kad dažniausiai nuo vagių nukenčianti keliautojų grupė – verslininkai, kuriuos kišenvagiai apvagia oro uostuose ar netgi lėktuvuose. „Verslininkai labiausiai užsiėmę. Jie dažnai kalba telefonu: ausyse – ausinės, mintys skraidžioja, o daiktai padėti šalia ant kėdės. Verslininkų dėmesys sutelktas į verslą, o ne į daiktų apsaugą, todėl jie dažnai apvagiami lėktuvuose, oro uostuose“, – pasakoja draudimo ekspertas.

Daugiausiai vagysčių Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje

Dažniausiai poilsiautojai nukenčia daugiausiai turistų sutraukiančiose šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje. Lankomiausi šių šalių miestai – Barselona, Paryžius ar Roma – net vadinami ilgapirščių rojumi, nes milijonai čia atvykstančių turistų nė neįtaria apie slypinčius pavojus. Europos didmiesčiuose besisukinėjantys kišenvagiai ir sukčiai šiais laikais itin išradingi, kasmet sugalvojantys vis naujų būdų, kaip apšvarinti nieko neįtariančius turistus.

Tarkime, Paryžiuje prie turisto, apžiūrinėjančio vietos įžymybes, gali prisiartinti aktyvistu prisistatantis asmuo ir paprašyti pasirašyti peticiją,  prieš neigiamą visuomenės reiškinį, pavyzdžiui, mergaičių apipjaustymą Afrikoje. Jei turistas pasirašo peticiją, jos iniciatorius gali pradėti agresyviai reikalauti paaukoti pinigų, o tuo tarpu jo bendrininkas – panaršyti sutrikusio turisto kišenėse ar kuprinėje. Barselonoje, garsiajame pėsčiųjų bulvare Las Ramblas, miesto lankytojai dažnai pasigenda piniginių ar telefonų sustoję pasigrožėti vienu iš daugybės čia vykstančių gyvųjų skulptūrų ar marionečių pasirodymo.

„Išėję į nepažįstamą miestą žmonės dažniausiai galvoja apie maršrutą, aiškinasi, kur reikia eiti, stebi navigacinę sistemą, o savo daiktams skiria mažiau dėmesio, todėl kuprinės ar iš galinės kelnių kišenės kyšančios piniginės tampa vagims lengvai pasiekiamu grobiu. Žiūrėkite, kur pakabinate paltą, kuprinę, nes kartais atrodo, kad jūsų daiktai yra šalia staliuko, tačiau vagys pasikabina ant tos pačios pakabos savo rūbus, o juos pasiimdami ištraukia jūsų daiktus iš kišenių“, – apie kišenvagių sugalvotas schemas įspėja G. Matiukas.

Pasak G. Matiuko, Lietuvoje vagišiai darbuojasi po vieną, o užsienyje dažniausiai veikia grupėmis – kol vienas sukčius nukreipia turisto dėmesį, kitas iškrausto aukos kišenes.

Atpažinti kišenvagius sudėtinga

Šiuolaikiniai kišenvagiai – tai ne tik įtartinai besielgiantys keistos išvaizdos tipai. Kartais tai gali būti malonios išvaizdos moteris, pasiūlanti ką nors įsigyti, kartais – išvaizdus jaunuolis, prašantis padėti susigaudyti žemėlapyje.

„Atpažinti kišenvagį labai sunku, nes jie stengiasi neišsiskirti iš aplinkinių – jie įprastai apsirengę, perpratę psichologiją. Jie prisitaikę prie visuomenės, stengiasi įsijausti į jūsų situaciją – apsimesti turistu ar pirkėju, kuris domisi tais pačiais suvenyrais kaip ir jūs“, – pastebi G. Matiukas.

Beje, šiuolaikiniai kišenvagiai kartais veikia taip greitai, kad kartais net vaizdo kameros neužfiksuoja padaryto nusikaltimo. „Gauname vaizdo įrašų, kur matome, kad šmėstelėjo žmogus, bet kameros neužfiksavo jokio judesio. Dažnai tokie atvejai nutinka degalinėje, kai atėjęs už degalus sumokėti žmogus pasideda ant prekystalio telefonus, raktus, piniginę – visą savo turtą.  Vaizdo įraše matyti, kaip pro šalį praeina žmogus, ir, nors kameros net neužfiksuoja jokio judesio, vieno daikto ant prekystalio jau nėra“, – pasakoja draudimo ekspertas. 

Kaip apsisaugoti keliaujant užsienyje

BarselonaVisų pirma, prieš keliaujant būtina pasirūpinti kelionės draudimu, o vienas paprasčiausių būdų tą padaryti – įsigyti SEB banko kredito kortelę, nes jos turėtojai nemokamai apdraudžiami kelionės draudimu. Turėdami kredito kortelę, galite jaustis saugūs ne tik dėl joje esančių pinigų, bet ir dėl visapusiško draudimo, pradedant sveikata ir baigiant bagažo praradimu ar automobilio vagyste. Todėl naudotis kredito kortele ne tik patogu, bet daug saugiau – ji padeda užtikrinti saugumą kelionėje.

Svarbiausia, kad tokia kortelė yra ne tik atsiskaitymo priemone, bet ir kelionės draudimas.. Kur ir kada bekeliautumėte, jis galioja visose užsienio šalyse. Turint kredito kortelę prieš kelionę nereikia galvoti, kur apsidrausti ir kiek tai kainuos. Draudimo apsauga vienos kelionės metu galioja iki 90 kalendorinių dienų, o kelionių skaičius per metus ir laikas tarp kelionių neribojami. Be to, draudimo apsauga suteikiama ne tik kortelės turėtojui, bet ir kartu su juo keliaujantiems šeimos nariams, o jei kelionė verslo reikalais, ja gali naudotis ir kolegos (kortelė išduodama įmonei).

Be to, G. Matiukas pataria keliaujant vertingiausius daiktus –  pinigus, pasą, telefoną – laikyti kuo arčiau kūno, geriausia priekinėse kišenėse arba nešiotis pasikabinus ant kaklo.

„Lietuvoje nepopuliaru, negražu nešiotis telefoną ar piniginę ant kaklo, bet keliaujant užsienyje reikia galvoti ne apie grožį, o apie saugumą. Jei dings piniginė ir dokumentai, turėsite daug nemalonumų, reikės kreiptis į Lietuvos ambasadą, kad išduotų laikinus dokumentus. Dar vienas patarimas – nedėti asmens dokumentų į kuprines, kur laikomi bendri daiktai. Verčiau svarbiausius daiktus išskaidykite į kelias kelnių kišenes“, – kaip pasiruošti kelionei, pataria G. Matiukas.


  • Draudimas - 2019 07 15

    Vasarą – į keliones: draustis vienkartiniu draudimu ar įsigyti kredito kortelę?

    Vasarą – į keliones: draustis vienkartiniu draudimu ar įsigyti kredito kortelę?

    Vasara jau įpusėjo, o tai reiškia, kad daugelis lietuvių bent trumpam paliks darbus ir pasiners į ilgai lauktas atostogas. Daugelis jų rinksis keliauti į užsienį.  Kad keliaujant nekiltų rūpesčių, labai svarbu pasirūpinti savo ir artimųjų draudimu.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2018 12 08

    Kelionė į užsienį vežantis banko kortelę: ką verta atsiminti?

    Kelionė į užsienį vežantis banko kortelę: ką verta atsiminti?

    Ar keliaujant į užsienį būtina turėti grynųjų pinigų? Kiek kainuos išsigryninti pinigus užsienio bankomatuose? Ar saugu svetur atsiskaityti kortele? O jeigu jos nepriims, jūsų neaptarnaus? Kokia valiuta reikėtų atsiskaityti mokant kortele: eurais ar vietine? Panašių klausimų vis dar neretai kyla į užsienio šalis, ypač ne euro zonos, keliaujantiems gyventojams.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2019 11 08

    Kaip rūpinantis dovanomis šeimai neprisidaryti bėdos sau

    Kaip rūpinantis dovanomis šeimai neprisidaryti bėdos sau

    Pinigai už nupirktą dovaną buvo išskaičiuoti iškart, o tada – tik tyla: nei papildomos informacijos apie tolesnius procesus, nei paties nusipirkto daikto. Tokių ir panašių pirkimo internetu istorijų vis gausėja. Stebėtis čia nėra kuo – internetas tapo neatsiejama daugumos žmonių gyvenimo dalis, elektroninėje erdvėje vis dažniau ir apsiperkame, tad daugėja ir pavojų, o tokius pirkėjus apgaudinėjantys sukčiai vis tobulėja. Kaip nepasimauti ant jų kabliuko?

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.