Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2018 11 06
vaikai | finansinis raštingumas | darbas

Laikinas darbas moksleiviui – finansinio raštingumo pamoka

Laikinas darbas moksleiviui – finansinio raštingumo pamoka © Matese Fields, Unsplash

Turbūt niekas taip gerai nepamoko jauno žmogaus finansinio raštingumo kaip galimybė pačiam užsidirbti pinigų ir pajusti jų tikrąją vertę. Daugelyje pasaulio šalių populiarus laikinas moksleivių darbas vasaros atostogų ar priešventiniu metu Lietuvoje tokio dėmesio nesulaukia. Gal tai neišnaudota galimybė?  

Domina sezoniniai darbai

Užimtumo tarnybos rugsėjo mėnesio duomenimis, šiais metais darbo paieškai užsiregistravo vos 119  mokyklinio amžiaus jaunuolių. Tiesa, įsidarbinimo galimybėmis domisi, vadinasi, apie tai galvoja, kur kas daugiau moksleivių: į šalies Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose veikiančius jaunimo darbo centrus pasikonsultuoti jų kasdien užsuka vidutiniškai apie 100. Išbandyti laikiną darbą moksleiviams naudinga ne tik dėl gaunamų pajamų, bet ir siekiant ugdyti finansinį raštingumą, kuris Lietuvos jaunuolių nėra labai didelis.

Šiuo metu Lietuvoje pradėti dirbti galima nuo 14 metų, vadinasi, maždaug nuo 8 klasės. Tiksliai suskaičiuoti, kiek moksleivių šalyje laisvalaikį paskiria darbui, sudėtinga, nes ieškant darbo oficiali registracija nėra būtina, todėl daugelis mokyklinio amžiaus jaunuolių su potencialiais darbdaviais bendrauja tiesiogiai ir galimybes bendradarbiauti susiderina patys.

Vis dėlto pastarųjų metų tendencijos rodo, kad mokyklinio amžiaus jaunuolius labiausiai domina sezoninis darbas – galimybė užsidirbti per ilgąsias vasaros atostogas. Užimtumo tarnybos duomenimis, tokį variantą renkasi 85 proc. motyvaciją dirbti jaučiančių jaunuolių. 15 proc. tokių jaunuolių ryžtasi dirbti visus metus.

Norinčių dirbti moksleivių skaičius kelerius pastaruosius metus išlieka panašus, o mokyklinio amžiaus jaunuolius įdarbinti nusiteikusių darbdavių požiūris keičiasi. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiais metais nepilnamečiams siūloma maždaug triskart daugiau darbo vietų negu buvo siūloma pernai. Moksleiviams, neturintiems darbo patirties ir kvalifikacijos, dažniausiai siūloma įsidarbinti pardavėjais, padavėjais, prekių pakuotojais, siuntų skirstytojais, pagalbininkais sandėliuose. Tokių laikinų darbų jaunimui padaugėja priešventiniais laikotarpiais, kai išauga pirkėjų srautai ir darbdaviams ima dairytis papildomų darbo rankų.

Trūksta finansinio raštingumo

Nors išvardinti darbai nėra ypač gerai mokami, moksleiviams išmėginti laikiną darbą verta ne vien dėl asmeninių pajamų. Galimybė jauname amžiuje patirti, ką reiškia patiems užsidirbti pinigų ir juos išleisti, padeda išmokti svarbių finansinio raštingumo pamokų – planuoti pajamas ir išlaidas, atsakingai kontroliuoti asmeninius finansus.

Statistika rodo, kad finansinis raštingumas Lietuvoje gyvenančių jaunuolių vis dar yra nepakankamas. Ankstesnių metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vykdomo Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA rezultatai parodė, kad nepriekaištingas finansinis raštingumas pagal savo amžių būdingas mažiau negu 4 proc. Lietuvos mokinių. 68,4 proc. tyrimo dalyvių pasirodė įgiję tik minimalų pageidautiną finansinį raštingumą, o 31,5 proc. šalies mokinių nepasiekė minimalios finansinio raštingumo kartelės.

Kad finansinio raštingumo trūksta jaunuoliams ir baigus mokyklą bei pradėjus savarankišką gyvenimą, taip pat rodo šiemet SEB banko atliktas jaunimo finansinio raštingumo tyrimas. Tik 25 proc. iš daugiau negu 2 tūkst. apklausoje dalyvavusių 18–25 metų jaunuolių nurodė, kad savo mėnesio išlaidas planuoja ir visada jas kontroliuoja. 36 proc. jaunuolių savo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu įvardijo tėvų kas mėnesį skiriamą finansinę paramą.

Taigi užkamšyti finansinio raštingumo spragas padėtų ne tik teorinės pamokos, bet ir ankstyva patirtis, ką reiškia uždirbti pirmuosius pinigus ir ką reiškia juos išleisti.

Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius


  • Kasdieniai finansai - 2018 10 30

    Šešių vaikų mama: „Reikia leisti vaikams patiems užsidirbti“

    Šešių vaikų mama: „Reikia leisti vaikams patiems užsidirbti“

    Daugiavaikių šeimų asociacijos direktorė šešių vaikų mama Jurgita Pocienė savo atžalas suvokti pinigų vertę moko kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Pati nuo mažens išmokusi, kad pinigai ant medžių neauga, moteris savo vaikus į finansinį kelią išveda labai anksti.

    Daugiau

  • Draudimas - 2018 03 13

    Išleisti dabar ar užtikrinti saugią vaikų ateitį – kaip panaudoti 30 eurų išmokas vaikams?

    Išleisti dabar ar užtikrinti saugią vaikų ateitį – kaip panaudoti 30 eurų išmokas vaikams?

    Kai dviejų atžalų mama Goda pradėjo domėtis, kiek kainuoja studijos Lietuvos universitetuose, moteris apsisprendė tuojau pat pradėti taupyti vaikų mokslams. Tam ji skirs nuo šių metų gaunamus vaiko pinigus – valstybės skiriamas 30 eurų išmokas vaikams.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2017 09 25

    Motyvuojantys pavyzdžiai pagerintų Lietuvos moksleivių supratimą apie finansus

    Motyvuojantys pavyzdžiai pagerintų Lietuvos moksleivių supratimą apie finansus

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikti tarptautinių tyrimų rezultatai atskleidė, kad Lietuvos moksleiviams itin trūksta finansinio raštingumo žinių ir įgūdžių. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos penkiolikmečių finansinis raštingumas nesiekia jų bendraamžių lygio kitose šalyse – kartu su Slovakijos bendraamžiais lietuvaičiai dalijasi 11-12 vietas iš 15 tyrime dalyvavusių šalių.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.