Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2021 02 03

Minimalizmas – tuštoka drabužių spinta, šaldytuvas ir el. pašto dėžutė?

Minimalistinis gyvenimo būdas neapsiriboja vien mažesniu daiktų kiekiu. Pasak internetinės parduotuvės „Urban Earth Lovers“ įkūrėjos Miglės Makuškaitės, minimalizmas yra vidinė būsena, apimanti ir minčių bei veiklų švarą, o skaitmeniniame amžiuje – net ir minimalizmo principų taikymą elektroninėje erdvėje.

Tvarius ir ekologiškus produktus siūlančios internetinės parduotuvės įkūrėja sako, kad save jau gali vadinti minimaliste profesionale – jai puikiai pavyksta minimalizmo principus taikyti planuojant maisto, drabužių ar kosmetikos pirkinius. „Apsipirkinėti nemėgstu, stengiuosi į parduotuves eiti kuo rečiau, nes jos mane blaško, o maistą perku retai ir dideliais kiekiais“, – sako Miglė, pabrėždama, jog minimalizmo požiūriu svarbu tai, kad ji ne tik nešvaisto pinigų, bet ir savo energijos bei laiko. Tiesa, sutaupymas yra itin dažnas minimalizmo „šalutinis efektas“ – visko vartojant minimaliai, savaime išleidžiama mažiau.

Padeda kovoti su maisto švaistymu

Rečiau užsukti į maisto produktų parduotuvę Miglei padeda planavimas – ji turi pasiruošusi kelių savaičių valgiaraštį, kuriuo vadovaudamasi perka reikalingus produktus. „Kai apsiperki pagal planą, šaldytuve visad turi visko, ko reikia. Net ir aklai nesilaikydamas valgiaraščio sutaupai laiko galvodamas, ką gaminti, nes idėjos yra visad po ranka“, – sako ji.

Toks maisto planavimas leidžia ir sutaupyti finansiškai, ir neprisipirkti maisto per daug. „Maisto švaistymas yra didelė pasaulinė problema: statistika rodo, kad visoje maisto grandinėje iššvaistome trečdalį maisto. Planavimas padeda to išvengti“, – tikina ji.

Visgi Miglė neslepia, kad tokiai sistemai įsivesti reikia laiko ir įdirbio. „Užtruko laiko, kol susidariau „Excel“ lentelę  su mitybos planu, susirinkau man patinkančius receptus, susidėliojau jiems reikiamus ingredientus, pasiruošiau gan didelį pirkinių sąrašą, kurį kaskart atnaujinu pagal poreikį. Tačiau kartą tai pasidarius, po to jau būna lengviau“, – sako pašnekovė.

Sunkiausia – skaitmeninio minimalizmo srityje

Pasak Miglės, minimalizmo idėjos stipriai siejasi su ekologija, nes skatina sąmoningesnį ir mažesnį vartojimą, o toks gyvenimo būdas mažiau kenkia planetai.

Prie gamtos tausojimo ji prisideda ir rūšiuodama šiukšles, tik neslepia, kad šiandien tai daryti Lietuvoje yra asmeninės valios ir pasiryžimo dalykas. „Viena yra rūšiuoti namuose, o kita – rasti rūšiavimo konteinerius netoli namų. Pavyzdžiui, prie mano namų jų nėra ir man tai nėra kliūtis – tiesiog paeinu kažkur toliau, kur tie rūšiavimo konteineriai yra, bet tenka pripažinti, kad tol, kol rūšiavimas bus valios reikalas, tai darys mažiau žmonių, nei tam būtų sudarytos patogios sąlygos“, – sako Miglė.

Tiesa, pašnekovė pripažįsta, kad nors tam tikrose srityse jai puikiai sekasi vadovautis minimalizmo principais, tačiau dar yra vietų, kur sekasi sunkiau. Viena tokių – skaitmeninis minimalizmas, apimantis visą mūsų elgesį skaitmeninėje erdvėje: kompiuteryje ir telefone saugomos informacijos tvarką, laiką, leidžiamą socialiniuose tinkluose, siunčiamų elektroninių laiškų kiekį ir pan. „Kaip, turbūt, ir daugeliui, taip ir man sunkiai sekasi riboti savo laiką socialiniuose tinkluose, nes turiu nuo jų priklausomybę, tai šioje srityje man tikrai dar yra kur tobulėti“, – sako Miglė.

Taisyklės, padedančios pirkti mažiau

SEB banko valdybos narė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad perkame ir kaupiame daiktus dėl kompleksinių priežasčių. Pirmiausia – kaupti daiktus esame linkę iš prigimties, kaip tam tikrą saugumo garantą, kuris žmoniją gelbėdavo sudėtingais laikais, pavyzdžiui, karo metais. Kita priežastis – socialinė: noras įgyti tam tikrą statusą, įsigyti tai, ką turi draugai ar kiti žmonės, pernelyg negalvojant, ar tikrai reikia to daikto. S. Gutauskaitė-Bubnelienė sako, jog dažna priežastis yra ir pirkimas dėl noro save apdovanoti.

Pasak jos, jau vien šių priežasčių žinojimas ir jų atpažinimas gali padėti kontroliuoti pirkinius: „Žinant, kur dažniausiai nepavyksta susivaldyti, reikėtų iš anksto atpažinti tą trauką ir sustabdyti save. Pavyzdžiui, kad ir naudojant 24 val. pauzės taisyklę: kai labai užsinorime kažkokio daikto, ypač dabar, kai taip lengva pirkti internetu – įsidėkime tą prekę į krepšelį ir palaukime parą. Ši taisyklė visad pasiteisina, nes per tą laiką apgalvoji, ar tikrai daikto reikia ir dažnai sustabdai save nuo nereikalingo pirkinio“.

Kita taisyklė yra paskaičiuoti, ką pirkinys reiškia darbo prasme. „Pavyzdžiui, kiek valandų jums reikia dirbti, kad uždirbtumėte 50 eurų kainuojančius džinsus. Toks įvertinimas padeda pamatuoti, kiek reikia investuoti į naują daiktą, padeda suprasti, kokio būtinumo jums yra pirkinys“,  – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Nors tokios pavienės taisyklės yra veiksmingos, pašnekovės teigimu užvis svarbiausia – turėti asmeninį finansų planą ir žinoti, kiek gaunate pajamų ir kiek galite išleisti.  Čia galioja sena gera 50-30-20 taisyklė: 50 proc. turėtų būti skiriama būtiniausioms išlaidoms (maistui, mokesčiams, transportui ir pan.); 30 proc. – ne pirmo būtinumo prekėms: sporto klubo narystei, bilietams į renginį ir pan.; o 20 proc. siūloma atsidėti taupymui įvairiausiems tikslams: pavyzdžiui, nenumatytiems atvejams ar didesnės sumos reikalaujantiems pirkiniams, tokiems kaip  pradinis automobilio įnašas.

Žiūrėkite laidos įrašą

 


  • Namai - 2021 01 25

    Kaip atsipirkimą matuoja įsirengusieji išmanius namus ar biurą

    Kaip atsipirkimą matuoja įsirengusieji išmanius namus ar biurą

    Įjungti šviesą kambaryje vos spragtelėjus pirštais, nubusti su muzika ir lėtai atsitraukiančiomis užuolaidomis ar leisti dieną biure, pritaikytame prie natūralaus dienos ciklo ir kiekvieno individualių darbo vietos poreikių – tokias galimybes suteikia visus prietaisus į vieną sistemą sujungiantys išmanieji pastatai. Apie savo išmanius namus pasakoja vilnietis Lukas J.

    Daugiau

  • Automobilis - 2021 01 14

    Lietuvius įsigyti elektromobilį stabdo ne tik kaina

    Lietuvius įsigyti elektromobilį stabdo ne tik kaina

    VĮ „Regitra“ duomenimis, 2020 m. gruodį Lietuvoje buvo užregistruota beveik 2,5 tūkst. elektromobilių, o bendras visų Lietuvoje registruotų automobilių skaičius siekia apie 1,5 mln. – taigi, elektromobiliai tesudaro apie 0,16 proc. Statistika rodo, jog pagrindinė priežastis, kodėl elektromobilių įsigijimo skaičiai yra tokie žemi – jų kaina, kuri prieinama tikrai ne vidutines pajamas uždirbančiam mūsų šalies gyventojui.

    Daugiau

  • Verslui - 2020 12 21

    Kaip sukurti saugią elektroninę parduotuvę? Vadovaukitės 6 žingsniais

    Kaip sukurti saugią elektroninę parduotuvę? Vadovaukitės 6 žingsniais

    Nors elektroninė parduotuvė patogi ir naudinga pirkėjui, tarptautinės advokatų kontoros „Magnusson“ asocijuotos teisininkės Viktorijos Zaikauskienės teigimu, iš pirkėjų mainais pareikalaujama atsisakyti privatumo ir iš anksto pasitikėti pardavėju. Todėl elektroninių parduotuvių savininkams būtina  užtikrinti ne tik klientų poreikius apsiperkant, bet ir jų duomenų saugumą.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.