Pirkti ar nepirkti? Taupyti ar skolintis? Su šiomis dilemomis kasdienybėje susiduriame pernelyg dažnai, kad galėtume jas ignoruoti. Tačiau vieno teisingo atsakymo nėra. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas siūlo apsvarstyti tris dažniausiai pasitaikančius scenarijus, susijusius su išlaidomis, skirtomis būstui įsigyti ir jo įrengimui.
Nedidelė pirkinio kaina – geriau taupyti
Įsivaizduokite, kad norite kažką pakeisti savo būste ir svajojate įsigyti naują sofą, kuri kainuoja 500 eurų. Ką daryti tokiu atveju – taupyti ar skolintis?
T. Povilauskas pataria: jeigu šią sumą galite sutaupyti per du-tris mėnesius, taip ir darykite. Keli mėnesiai nėra ilgas laikotarpis palaukti, kol išsvajota sofa atsidurs jūsų svetainėje, o jiems praėjus, jūs ir vėl galėsite grįžti prie savo įprasto režimo. Jūsų pajamos bus tokios pat kaip ir anksčiau, todėl galėsite imtis įgyvendinti kitus planus, pavyzdžiui, pradėti taupyti naujam televizoriui ar spintai.
Pastangos per kelis mėnesius greitai sutaupyti nedidelę sumą trokštamam pirkiniui neturi tapti nuolatinėmis. Svarbu nepamiršti rūpintis ilgalaikiais finansiniais tikslais, kurie padės užsitikrinti ilgalaikę saugią ateitį.
Ar yra kitų pasirinkimų? Žinoma. Pasak T. Povilausko, nedidelius pirkinius kaip, pavyzdžiui, naują televizorių, galima įsigyti naudojantis kredito kortele arba paėmus vartojimo paskolą. Šiuo atveju, iš banko pasiskolintus pinigus reikės grąžinti tik po kurio laiko, tačiau jums kas mėnesį teks mokėti ir palūkanas.
Ką daryti, jei planuojate didesnius pirkinius?
Pavyzdys su sofa labai paprastas. Bet jeigu jūsų planai kur kas didesni? Ką daryti, jeigu jūs norite iš pagrindų suremontuoti savo būstą ir tam jums reikia 5000 eurų? Taupyti ar skolintis?
Jeigu jūsų šeimos mėnesio pajamos yra ne didesnės nei pusantro tūkstančio eurų, sukaupti būsto remontui reikalingą sumą gali būti sudėtinga. Taupyti gali tekti gana ilgai. Be to, visą tą laikotarpį teks elgtis labai disciplinuotai – negalėsite sau leisti jokių spontaniškų ir ne pirmosios būtinybės pirkinių.[content term="Infobankas - vartojimo kreditas"]
Tokiu atveju T. Povilauskas siūlo apsvarstyti galimybę pasiskolinti reikiamą sumą iš banko. Vartojimo paskolos gali būti suteikiamos neįkeičiant turto ir lanksčiomis sąlygomis, todėl jūs galėsite greitai pasiskolinti pinigų savo poreikiams ir svajonėms pildyti. Gavę vartojimo paskolą, būsto remonto darbus galėsite pradėti nedelsdami.
Laiką, per kurį gali būti grąžinta paskola, galėsite pasirinkti patys, priklausomai nuo to, kokias mėnesio įmokas galėsite mokėti bankui pernelyg stipriai savęs neapsunkindami papildoma finansine našta. Be to, visada yra galimybė grąžinti paskolą anksčiau negu nustatyta paskolos sutartyje.
„Jeigu jūsų pajamos padidėjo ir jūs galite greičiau grąžinti paskolą, tą ir rekomenduočiau padaryti. Greičiau atsiskaitę su banku, jūs galėsite sutaupyti tą pinigų sumą, kurią išleistumėte paskolos palūkanoms apmokėti. Veiksmai, kuriuos reikia atlikti, norint grąžinti paskolą pirma laiko, būna nustatyti paskolos sutartyje. Ten pat numatytas ir už paskolos grąžinimą anksčiau numatyto laiko nustatytas mokestis, kurį vieni bankai taiko, kiti – ne“, – sakė T. Povilauskas.
Tiems, kurie galvoja apie būsto remontą ir suka galvą, iš kur gauti reikiamą pinigų sumą, SEB banko ekonomistas siūlo dar vieną sprendimo būdą.
„Sprendimas remontuoti būstą paprastai nėra spontaniškas. Dažniausiai jis priimamas tik viską gerai apgalvojus ir įvertinus savo galimybes. Jei artimiausiu metu neplanuojate keisti savo gyvenamosios vietos ir žinote, kad po kelerių metų jums bet kuriuo atveju bus reikalingas būsto remontas, reikiamą sumą galite pradėti po truputį kaupti iš anksto. Pavyzdžiui, kas mėnesį būsto remontui atidėdami po 100 eurų, reikiamą 5000 eurų sumą galėtumėte sutaupyti per ketverius metus“, – patarė T. Povilauskas.
Jei anksčiau nesate taupę didesniems pirkiniams, tokia užduotis gali atrodyti sunkiai įgyvendinama. Visgi pabandyti verta – teigiamas rezultatas jus nustebins. Pradėję taupyti, jūs labiau vertinsite kiekvieną sukauptą eurą ir juos leisite kur kas atsakingiau.
Jei pirkinys bus naudojamas daugelį metų, verčiau imti paskolą
Ką daryti, jeigu jūsų tikslas – naujas butas, kainuojantis, pavyzdžiui, 50 000 eurų? Ko imtis, jei butui įsigyti reikiama suma yra net dešimtis kartų didesnė negu jūsų mėnesio pajamos? Tokiu atveju net ir itin optimistiškai nusiteikęs finansų ekspertas nebandys jūsų įtikinti, kad sukaupti šią sumą įmanoma per gana neilgą laikotarpį.
Pasak T. Povilausko, norint įsigyti nuosavą būstą, verta pagalvoti apie paskolą. Šiuo metu visi šalies bankai būsto paskolą suteikia ne ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui, o visų jūsų mėnesio įmokų už finansinius įsipareigojimus suma neturėtų viršyti 40 proc. gaunamų mėnesio pajamų, atskaičius mokesčius.
Visgi SEB ekonomistas perspėja, kad net ir perkant būstą gavus banko paskolą, turėti savų santaupų yra būtina. Šalies bankai gali suteikti tik iki 85 proc. būsto vertės paskolą. Likusią sumą, ne mažesnę kaip 15 proc. įsigyjamo būsto rinkos vertės ar kainos pradinę įmoką, turite būti sukaupę jūs patys. Taigi, jeigu jūsų svajonių būstas kainuoja 50 000 eurų, jums reikia sukaupti bent 7 500 eurų pradiniam paskolos įnašui. Jei kas mėnesį nuo savo atlyginimo atidėtumėte 210 eurų, šią sumą galėtumėte sutaupyti per trejus metus.
Tačiau turėkite omenyje, kad be pradinio įnašo, jums reikės savų lėšų ir kitoms išlaidoms – būsto paskolos dokumentų tvarkymui, notaro, turto vertintojų paslaugoms apmokėti, naujojo būsto remontui ar įrengimui. Nepamirškite, kad įsigijus būstą jums ne tik reikės mokėti mėnesio įmokas už paskolą, bet ir laikui apmokėti įmokas už komunalines paslaugas, kitus finansinius įsipareigojimus.
„Atsakingai elgtis su pinigais ir taupyti patarčiau išmokti visiems ir kaip galima anksčiau, nepriklausomai nuo to ar jūsų svajonėms įgyvendinti reikia mažų ar didelių investicijų“, – patarė T. Povilauskas.
