Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2017 07 18
studentai | vasara | atlyginimai

Studentų galimybės vasarą: kiek galima uždirbti Lietuvoje ir JAV?

Studentų galimybės vasarą: kiek galima uždirbti Lietuvoje ir JAV?

Nuo mokslų atitrūkę studentai gali įvairiai praleisti vasaros atostogas. Vieni renkasi vasaros praktiką ar darbą Lietuvoje, kiti keliones, dar kiti bando prisidurti dirbdami užsienyje, tačiau vis dažniau pasinaudoja galimybe sujungti pastaruosius du atostogų praleidimo būdus ir renkasi programą „Dirbk ir keliauk JAV“ (angl. „Work and Travel USA“).

Nors „Work and Travel“ programos dalyviai gali vykti į įvairias šalis – Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir kt., tačiau populiariausia kryptis – Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Panagrinėkime, su kuo susiduria šia proga nusprendę pasinaudoti mūsų tautiečiai, ir palyginkime, kaip skiriasi jų galimybės užsidirbti ir tų, kurie pasirenka alternatyvą dirbti Lietuvoje.

Norint dalyvauti projekte „Work and Travel“, reikia atitikti tris pagrindinius kriterijus: dalyvis turi būti 18–26 metų aukštosios mokyklos bakalauro ar magistro nuolatinių ar ištęstinių studijų studentas, bent patenkinamai mokėti angliškai. Taip pat tam reikia nemažų investicijų. Dalyvio mokestis yra 550–750 JAV dolerių, jei dalyvis darbo ieško pats, ir 690–990 JAV dolerių, jei jį jam suranda agentūra. Bilietai pirmyn–atgal kainuoja apie 720 JAV dolerių, tačiau pasistengus galima rasti ir už 500–600 JAV dolerių. Taip pat mokami kiti mokesčiai, kurie yra  195 dolerių. Taigi studentas, prieš dalyvaudamas šiame projekte, turėtų būti sukaupęs 1 265–1 905 JAV dolerius (1 130–1710 eurų) pradinei investicijai.

O kas gi laukia anapus Atlanto? Minimalus atlyginimas JAV svyruoja nuo 5 iki 10 JAV dolerių per valandą – priklauso nuo to, kurioje valstijoje dirbama. Projekto dalyviai vidutiniškai gali tikėtis uždirbti 9–10 JAV dolerių per valandą ir papildomai gauti arbatpinigių, jei dirba restorane ar viešbutyje. Darbo trukmė panaši kaip ir mūsų šalyje – 40 darbo valandų per savaitę, nebent studentas nusprendžia susirasti antrą darbą (gana dažnas atvejis). Taigi dirbant visu etatu galima tikėtis uždirbti 1 400–1 600 JAV dolerių per mėnesį. Nuomos kainos svyruoja tarp 70 ir 110 JAV dolerių per savaitę, o išlaidos maistui – 40–50 JAV dolerių per savaitę. Vidutiniškai išlaidos, neskaičiuojant pramogų, būtų 440–640  JAV dolerių per mėnesį.

Išskaičiavę išlaidas iš pajamų, gausime pinigų sumą, kurią studentai per mėnesį gali skirti santaupoms ir pramogoms. Tiesa, jų gali ir nepasitaikyti taip dažnai, kadangi pirminis tikslas yra darbas. Tad pajamų vidurkis svyruoja tarp 700 ir 1 350 dolerių. Taigi visas pirmo mėnesio uždarbis, o kai kuriais atvejais – net ir visas antro mėnesio būtų skirti uždirbti į programą investuotai sumai. Sunku spręsti, kokią sumą po trijų mėnesių trukusio darbo  savo kišenėje gali turėti studentas, nes kiekvieno įpročiai ir taupumas skirtingi, be to, skiriasi ir darbo pobūdis – gaunantys arbatpinigių gali tikėtis gerokai didesnio darbo užmokesčio. Atėmus pradinę investiciją ir išlaidas, galima sutaupyti 1 000–3000 dolerių. 2–3 savaites keliauti po šalį pernelyg neišlaidaujant gali kainuoti 1 000–2 000 JAV dolerių, todėl dažnas studentas ne tik grįžta pasisėmęs kelionės įspūdžių, bet ir nemažai praturtėjęs. Taip pat dažnai studentai parsiveža ir įvairių JAV pirktų daiktų – drabužių, telefonų ar kompiuterių, kadangi jie kainuoja kiek mažiau negu Lietuvoje.

Palyginkime, ko galėtų tikėtis studentas, vasarą dirbdamas Lietuvoje. Kadangi dauguma studentų gyvena ir studijuoja Vilniuje arba Kaune, labiausiai tikėtina, kad ir darbą atostogų metu rinktųsi šiuose miestuose, kur didesni atlyginimai ir geresnės įsidarbinimo galimybės. Studentų išlaidos priklauso nuo jų gyvenamosios vietos. Jeigu vienu stogu vis dar dalijamasi su tėvais, nuoma greičiausiai nekainuoja, gyvenantys bendrabučiuose per mėnesį sumoka 50–70 eurų, o besinuomojantys kambarį bute vidutiniškai moka nuo 60 iki 120 eurų per mėnesį. Įprastai studentai važinėja visuomeniniu transportu. Tai kainuoja 5–6 eurus per mėnesį. Maistui vidutiniškai išleidžiama  20–30 eurų per savaitę, arba 80–120 eurų per mėnesį. Jei studentas gyvena su tėvais, jis gali nemokėti nei už nuomą, nei už maistą – taip jis galėtų gerokai daugiau sutaupyti už tą, kuris moka ir už nuomą, ir už maistą.

Kadangi tokių studentų išlaidos faktiškai būtų užkraunamos tėvams ant pečių, verčiau panagrinėkime savarankiškų studentų uždarbio ir taupymo galimybes. Savarankiškų studentų išlaidos, skaičiuojant tik  išlaidas transportui, maistui ir būstui, būtų 120–240 eurų per mėnesį. Studentų grynasis uždarbis galėtų svyruoti tarp 335–550 eurų per mėnesį. Tada studentas, dirbantis visą vasarą, galėtų sutaupyti maždaug nuo 300 iki 900 eurų. Tokių santaupų galėtų užtekti nuo poros mėnesių iki pusės metų, tačiau studijų metu galima lengvai uždirbti dirbant puse etato.

Jei lygintume studentų galimybes JAV ir Lietuvoje uždirbti ir sutaupyti, pastebėtume, kad studentai Amerikoje neišlaidaudami gali sutaupyti 60–75 proc. gauto atlyginimo, o Lietuvoje kiek mažiau – 50–65 procentus. Sumos gali skirtis net penkis kartus, vis dėlto procentinio dydžio skirtumas nėra toks didelis. Apibendrinant galima pasakyti, kad „Work and Travel USA“ programa pasinaudoję studentai gali sutaupyti gerokai daugiau negu Lietuvoje dirbti pasilikę studentai. Pinigų suma gali skirtis nuo dviejų iki penkių kartų. Daugelį motyvuoja tai, kad gaunama ne tik didesnė finansinė nauda, bet ir pakeliaujama po JAV. Iš šios apžvalgos galima spręsti, kad studentams, norintiems per vasarą užsidirbti nemažą sumą pinigų pramogoms ir pragyvenimui ateinantiems mokslo metams, nebūtina vykti į Didžiąją Britaniją ar Norvegiją dirbti sunkių ir nemalonių darbų. Taip pat tai rodo, kad studentams nėra didesnės motyvacijos likti ir dirbti Lietuvoje norint susitaupyti pinigų.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos komentaras
Nors atlikti skaičiavimai rodo, kad racionaliai išlaidaudamas studentas gali susitaupyti pinigų dirbdamas ir JAV ar Vakarų Europoje, ir Lietuvoje, atkreipčiau dėmesį į tai, kad pinigai reiškia toli gražu ne viską. Labai svarbu, kad jaunas žmogus galėtų pagyventi savarankiškai, be tėvų globos, susipažintų su kitomis kultūromis ir pasisemtų patirties bei idėjų savo tolesniam gyvenimo keliui.

Straipsnio autorius Lukas Pocius


  • Kasdieniai finansai - 2016 10 11

    CERN ekspertas studentams: „Darbą rinkitės ne tik pagal atlyginimą“

    CERN ekspertas studentams: „Darbą rinkitės ne tik pagal atlyginimą“

    Anksčiau jauniems žmonėms, baigusiems aukštąjį mokslą, svarbiausias kriterijus renkantis darbą buvo geras atlyginimas, tačiau ekspertų teigimu, dabar vien tik pinigais gabiausių jaunuolių privilioti nebepavyksta.  

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2016 11 15

    Studentiškas gyvenimas šiandien ir prieš 15–20 metų: kas (ne)pasikeitė?

    Studentiškas gyvenimas šiandien ir prieš 15–20 metų: kas (ne)pasikeitė?

    Studentai visais laikais išsiskiria tuo, kad tai yra bene kūrybingiausia, linksmiausia ir labiausiai optimizmo kupina visuomenės dalis. Tačiau vienu požiūriu yra labai sunku lyginti šiuolaikinius studentus ir tuos, kurie mokėsi prieš 15–20 metų, tai – finansų valdymo įpročiai.  

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2017 08 07

    Studentiškos kišenės gidas

    Studentiškos kišenės gidas

    Pirmasis jausmas palikus tėvų namus ir pakėlus studijų bures svetimame mieste – saldus laisvės svaigulys. Vis dėlto jis gali greitai dingti supratus, kad studentiškoje kišenėje ūžauja vėjai. Apie studentų finansus kuriami anekdotai, tačiau ar jie visi būtinai pasikartoja ir  tikrovėje?

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.