Sukčiai nuolat stengiasi išvilioti pinigus iš patiklių asmenų, o vienas lengviausių būdų tai padaryti – apsimesti banko, kuriame laikote santaupas, atstovu. Apgaulei kibernetiniai nusikaltėliai pasitelkia visas įmanomas priemones – siunčia apgaulingus elektroninius laiškus, SMS žinutes, be to, skambina.
Paprastai sukčiai tokiu būdu siekia išvilioti jūsų elektroninės bankininkystės duomenis ir, kol dar nesusipratote, jog esate apgautas, pasisavinti pinigus. Tačiau net ir nuo pačių išradingiausių sukčių galima apsisaugoti, jeigu nepuolate stačia galva vykdyti visų nurodymų ir vadovaujatės tam tikromis taisyklėmis.
Naujausias sukčiavimo būdas – melagingos, neva iš banko siunčiamos SMS žinutės su nuorodomis. Skaitykite apie tai daugiau.
Apgaulingi elektroniniai laiškai
Iš pirmo žvilgsnio, sukčių siunčiami elektroniniai laiškai gali pasirodyti kaip tikra banko korespondencija. Juose matysite banko logotipus, maketą, atitiks net ir įprastai naudojamas teksto šriftas. Nusikaltėliai vadovaujasi prielaida, kad žmonės yra užsiėmę ir detaliai neskaito gautų laiškų, taigi, įkliūva į pinkles, jeigu jos bent kiek panašios į įprastus banko laiškus.
Sukčiai gali prašyti jūsų parsisiųsti prie laiško pridėtus dokumentus, taip pat gali skubinti pateikti savo elektroninės bankininkystės duomenis dėl neva svarbaus patikrinimo. Kai kuriais atvejais laiškuose gali būti raginama prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės paskyros per pateiktą nuorodą. Ją paspaudę iš pirmo žvilgsnio atsidursite banko svetainėje, tačiau iš tikro duomenis pateiksite sukčiams.
Būtent todėl niekada neskubėkite spausti įtartinuose laiškuose esančių nuorodų ar atlikti kitų veiksmų. Visų pirma, perskaitykite laišką ir palyginkite siuntėjo adresą su seniau gautais laiškais. Įvertinkite, ar laiške nėra rašybos ir gramatikos klaidų, akivaizdžių dizaino trūkumų.
Jeigu prašoma jūsų slaptažodžių, būkite ypač atidūs, nes bankas niekada neprašys jūsų slaptažodžių el. laišku.
Jeigu įtariate, kad laiškas yra apgaulė, neatsakinėkite į jį, verčiau persiųskite laišką savo bankui, įrašę el. pašto adresą patys. Laiško tikrumą dažniausiai galite lengvai patikrinti įsijungę banko svetainę. Jeigu laiške pateikiama informacija tikra, tokį pranešimą turėtumėte rasti ir svetainėje.
Siekdami išvengti kenksmingų laiškų, reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Nepamirškite to padaryti ir mobiliuosiuose įrenginiuose.
Kaip elgtis sulaukus melagingų SMS?
Melagingos SMS žinutės savo esme yra labai panašios į apgaulingus elektroninius laiškus. Jomis kibernetiniai nusikaltėliai siekia iš jūsų išvilioti asmeninę arba finansinę informaciją, taip pat gauti jūsų slaptažodžius ir prisijungimus prie elektroninės bankininkystės.
Paprastai melagingoje SMS žinutėje prašoma paspausti ant nuorodos, kad būtų galima patikrinti arba atnaujinti jūsų informaciją, aktyvinti sąskaitą ir pan. Sukčiai dėl tų pačių priežasčių gali jūsų paprašyti paskambinti nurodytu telefono numeriu. Tačiau abiem atvejais jūsų laukia pinklės – nuoroda jus nuves į netikrą svetainę, skirtą išvilioti jūsų duomenis ir užkrėsti įrangą kenkėjiškomis programomis, o telefonu atsilieps kibernetinis sukčius, bandantis socialinės inžinerijos priemonėmis išvilioti iš jūsų pinigus.
Tam, kad netaptumėte sukčių auka, visų pirma nespauskite ant nuorodų, priedų ar paveikslėlių, kuriuos gavote kartu su įtartinomis SMS žinutėmis. Iš pradžių įsitikinkite, kad siuntėjas yra patikimas ir tik tuomet atidarykite atsiųstus prisegtukus ar nuorodas. Atidarę interneto svetainę būtinai patikrinkite naršyklės adreso lauką ir įsitikinkite, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė – interneto banko sistemos visada naudoja saugų SSL/TLS ryšio protokolą, todėl adreso pradžioje būtinai turi būti https. Suklastotų svetainių adreso pradžia beveik visada būna be s raidės – tik http. Sukčiai naudojasi tuo, kad esate užimtas ir skubate, todėl nesileiskite provokuojami ir skirkite laiko išnagrinėti informacijai.
Jeigu SMS žinutėje prašoma pateikti PIN kodą ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, neatsakinėkite į ją. Prisiminkite, kad bankas niekada nereikalaus pateikti tokių duomenų.
Jei manote, kad visgi patekote į sukčių pinkles ir perdavėte jiems savo prisijungimus ar kitą svarbią informaciją, nedelsdami praneškite bankui.
Melagingi banko skambučiai
Ši apgaulės rūšis, kai sukčiai finansinę informaciją ir slaptažodžius bando išgauti telefoninių pokalbių metu, yra pati pavojingiausia. Jeigu el. laiškų ir SMS atveju galite neskubėdami įvertinti jų tikrumą, skambučio atveju galite nespėti susigaudyti, kas vyksta.
Nusikaltėliai puikiai išmano žmonių psichologiją ir stengiasi daryti spaudimą. Paprastai sukčiai skubina savo aukas, argumentuodami, kad informaciją būtina pateikti tuoj pat. Svarbiausia, nepasiduoti tokiam spaudimui ir, pažadėjus perskambinti, baigti tokį pokalbį.
Nutraukę pokalbį jūs ne tik išvengsite tolimesnio spaudimo ir galimo informacijos atskleidimo, bet ir turėsite progą patikrinti, ar skambinantis asmuo yra sukčius.
Informaciją patikrinti galite paskambinę į instituciją, iš kurios asmuo prisistatė esąs. Paklauskite įmonės, ar toks asmuo iš tikro pas juos dirba. Tačiau atminkite, kad nereikėtų kreiptis skambinusiojo nurodytais kontaktais, nes jie taip pat gali būti netikri. Verčiau reikiamą telefono numerį internete susiraskite patys.
Jeigu skambinantysis parodo žinąs apie jus tam tikrus dalykus, tai dar nereiškia, kad skambučio sulaukėte iš banko. Tam tikrą informaciją galite būti paskelbę internete ir tuo pasinaudodami sukčiai gali bandyti jus suklaidinti. Pavyzdžiui, jei socialiniuose tinkluose paskelbėte savo darbovietę, banko atstovu apsimetęs nusikaltėlis gali bandyti įrodyti jog jis iš banko, nurodydamas, kad tam tikra įmonė jums į sąskaitą perveda darbo užmokestį.
Nepamirškite, kad jūsų bankas niekada neprašys telefonu atskleisti PIN kodo arba kitų slaptažodžių, taip pat niekada nesulauksite prašymo pervesti pinigų į kitas sąskaitas.
Visais atvejais išlikite budrūs ir neskubėkite, o įtarę, kad jus bando apgauti, įspėkite savo banką.
