Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2017 05 03
Skolinimasis | Pinigai

Tvirtas lietuvio charakteris apsaugo nuo neatsakingo skolinimosi

Tvirtas lietuvio charakteris apsaugo nuo neatsakingo skolinimosi

Disciplinuotas, atsakingas ir atsargus optimistas — tai lietuvio elgsenos ypatumai, kurie nustatyti pirmą kartą SEB bankui Lietuvoje atlikus gyventojų skolinimosi patirties, dabartinės elgsenos ir ketinimų skolintis tyrimą.

Nors lietuviai nemėgsta būti skolingi ir daugeliui (66 proc.) tai yra psichologinė našta, kas antras skolinimosi patirtį turintis Lietuvos gyventojas sako, kad jo sprendimas skolintis pinigų buvo gerai apgalvotas ir racionalus, ir tik 1 proc. gailisi tai daręs, rodo SEB banko užsakymu atliktas lietuvių požiūrio į skolinimąsi ir taupymą tyrimas.  

„Nors viešojoje erdvėje esame girdėję skaudžių istorijų apie prasiskolinusius tautiečius, bendra Lietuvos gyventojų skolinimosi patirtis nėra bloga — dauguma tai dariusių yra patenkinti savo sprendimu ir prireikus tai pakartotų. Kai skolinamasi apgalvotai, neretai toks sprendimas yra kur kas racionalesnis negu taupymas. Pavyzdžiui, neturint pakankamai santaupų automobiliui ar kompiuteriui, kurie reikalingi atliekant darbą ir uždirbant pinigus, sprendimas imti vartojimo paskolą, norint juos įsigyti, gali būti tinkamas sprendimas. Įsipareigojama palyginti trumpam laikui, galima paskolą grąžinti anksčiau, o daiktas ne tik tampa nuosavybe, bet juo galima tuoj pat ir naudotis“, — komentuoja SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Pasak V. Žagūnio, Lietuvoje augant darbo užmokesčiui ir gerėjant gyventojų finansinei padėčiai lietuviai išlieka drausmingi vartotojai — dauguma respondentų (67 proc.) didesniems pirkiniams taupo, tik maždaug kas ketvirtas (27 proc.) skolinasi ir perka iš karto.

SEB banko tyrimo duomenimis, norėdami pasiskolinti didesnę sumą (daugiau negu 1 000 Eur) Lietuvos gyventojai dažniausiai (65 proc.) kreipiasi į banką, trečdalis (33 proc.) taip pat naudojasi lizingo bendrovių paslaugomis, iš artimųjų skolinasi 30 proc., iš greitųjų kredito bendrovių — 15 proc., pinigus kitais būdais skolinasi — 7 proc. gyventojų.

„Būti skolingam — nėra maloni situacija, ypač jei esi skolingas draugui ar giminaičiui. Savaime suprantama, kad tokių situacijų gyventojai vengia ir dvigubai dažniau skolinasi iš banko, kur visos sąlygos yra apibrėžtos. Kad su draugais reikia draugauti, o skolintis kitur, paprastai supranta vyresni, aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Iš draugų mieliau skolinasi jaunimas“, — sako V. Žagūnis.

Mirolanda Trakumaitė, konsultavimo ir mokymų bendrovės „OVC Consulting“ vyr. konsultantė, atkreipia dėmesį, kad daugumai žmonių aktualus psichologinio saugumo poreikis, o finansiniai įsipareigojimai mažina saugumą ir didina nerimą, todėl daugelis skolinasi atsakingai, netgi atsargiai.

„Tačiau tam tikrais atvejais skolinantis galima patenkinti fizinio saugumo poreikį, pavyzdžiui, skolinantis automobiliui. Galima sustiprinti pasitikėjimą savimi ir laisvės pojūtį, įsigyjant tai, ko reikia, dabar, o ne kažkada vėliau, sutaupius“, — pažymi M. Trakumaitė.

SEB banko tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai savo būsimus finansus planuoja gana optimistiškai. Pajamų augimą planuoja 34 proc., jų mažėjimą — 19 proc. apklaustųjų. Taip pat kas antras respondentas nurodė ateityje ketinantis imti vartojimo paskolą. Tai aktualiausia didesnes pajamas gaunantiems 20-45 metų gyventojams.

„Gyventojai gana palankiai vertina tai, kad vartojimo paskolą patogiai galima gauti dabar naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, pavyzdžiui, internetu. Tai ypač svarbu jaunesniems, didesnes pajamas gaunantiems didmiesčių gyventojams. Didėjančios pajamos, auganti vartojimo pasiūla ir pokyčių greitis turėtų keisti gyventojų elgseną ateityje — sprendimai bus priimami vis greičiau, bet tai nereiškia, kad jie bus mažiau apgalvoti. Tyrimas rodo, kad lietuviai nesiskolina bet kam ir nedaro to neapgalvotai. Tokia tendencija Lietuvoje neturėti kisti ir ateityje“, — pažymi V. Žagūnis.

SEB banko užsakymu lietuvių skolinimosi ir taupymo įpročių tyrimą 2017 metų kovo mėnesį atliko bendrovė „Mindshare“. Buvo apklausti 578 vyresni negu 20 metų gyventojai.


  • Kasdieniai finansai - 2017 04 11

    Pinigai brangiems pirkiniams: taupyti ar skolintis?

    Pinigai brangiems pirkiniams: taupyti ar skolintis?

    Pirkti ar nepirkti? Taupyti ar skolintis? Su šiomis dilemomis kasdienybėje susiduriame pernelyg dažnai, kad galėtume jas ignoruoti. Tačiau vieno teisingo atsakymo nėra. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas siūlo apsvarstyti tris dažniausiai pasitaikančius scenarijus, susijusius su išlaidomis, skirtomis būstui įsigyti ir jo įrengimui.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2016 08 23

    Kaip skolintis, kai jau turite būsto kreditą?

    Kaip skolintis, kai jau turite būsto kreditą?

    Kas dešimtas gyventojas, šiemet gavęs vartojimo kreditą, jau prieš tai buvo paėmęs ir būsto kreditą, rodo SEB banko duomenys. Trečdalis vartojimo kreditų, suteiktų tiems, kas jau turi būsto kreditą, didesni negu 5 tūkst. eurų. Suprantama, kad nuosavame naujame ar atnaujintame būste prireikia naujų didelių ir brangių daiktų – santechnikos įrangos, virtuvės technikos, baldų, šviestuvų, kilimų, užuolaidų... Kai turint būsto paskolą prireikia dar pasiskolinti, galima imti naują vartojimo kreditą arba padidinti jau turimą būsto kreditą. Kada ir ką naudingiau  pasirinkti?

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2016 06 09

    Penki patarimai, kaip sumaniai skolintis

    Penki patarimai, kaip sumaniai skolintis

    Dažnai girdime, kad skolintis pinigų šiuo metu palankus metas, tačiau skolintis, kaip ir pirkti, reikia sumaniai. Atsižvelkite į šiuos patarimus, jei didesniam pirkiniui, kelionei ar būsto remontui ketinate imti vartojimo kreditą.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.