Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2018 08 16
studentai | Pinigai | išlaidos | Taupymas

Už kiek studentai gali pragyventi Vilniuje?

Už kiek studentai gali pragyventi Vilniuje? © Trust 'Tru' Katsande, Unsplash

Už kiek galima išgyventi Vilniuje, jau nebepretenduojančiame į pigiausių Europos miestų viršūnę? „Už 200–350 eurų“, – atsako studentai, kurie už šią sumą sugeba ne tik prasimaitinti, bet ir pasilinksminti.

Studentai visais laikais garsėjo savo išmone. „Prašom duoti dvi dešreles ir dešimt šakučių“, – valgyklos darbuotojos prašo studentas viename iš daugelio anekdotų apie amžinai alkio ir pinigų stygiaus kamuojamus studentus. Tiesa, šiuolaikiniai studentai alkani nebevaikšto, nes būtent maistui išleidžia didžiausią savo biudžeto dalį.

21 metų Deividas, studijuojantis programų sistemas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institute, prasiverčia už 200 eurų per mėnesį. Tiek per mėnesį studentui skiria tėvai. Iš Tauragės atvykęs vaikinas pasakoja, kad gyvena bendrabutyje, kuris kainuoja apie 50 eurų per mėnesį, tad didžiausia dalis išlaidų tenka maistui. Nors kartais vaikinas pavalgo universiteto valgykloje, kur pietūs kainuoja apie 3 eurus, dažniausiai gaminasi pats.

Tiesa, Deivido meniu sudaro ne kasdieniu studentų maistu vadinamos keptos bulvės, bet kur kas sudėtingesni patiekalai – nuo kepsnių iki blynų ir makaronų. „Pasigaminti pačiam yra pigiau negu valgyti valgykloje“, – kodėl gamina bene kasdien, paaiškina Deividas.

Ketvirto kurso studentė Daumantė, Vilniaus universitete studijuojanti kūrybos komunikaciją, taip pat didžiausią dalį savo išlaidų skiria maistui, nes už būstą jai mokėti nereikia – Daumantė su draugu gyvena pas tėvus. Tiesa, laisvai samdoma specialiste dirbančios merginos mėnesio biudžetas kone dvigubai didesnis. Mergina pamena, kad pirmame kurse per mėnesį išleisdavo iki 300 eurų, o šiuo metu – apie 350 eurų. Visą šią sumą Daumantė užsidirba pati.

„Turiu tokią tradiciją, kad, kai gaunu atlyginimą, nueinu į kosmetikos parduotuvę ir išleidžiu apie 30–40 eurų šampūnui bei kitoms higienos ir kosmetikos priemonėms. Iki 60–70 eurų skiriu sąskaitoms už internetą, telefoną,, „Netflix“ televiziją, „Spotify“ muzikos paslaugą apmokėti, už transportą, taip pat  buities prekėms. Apie 50 eurų prireikia kokiam nors didesniam pirkiniui, rūbams ar batams, o likusi išlaidų dalis tenka maistui. Tiesa, išlaidas už maisto produktus namams su draugu dalijamės per pusę“, – vardija Daumantė.

Sekite mus instagrame, kur SEB IGTV kanalas atskleidžia, kaip sumaniau valdyti savo finansus: www.instagram.com/seb.lietuvoje/

Pramogoms išleidžia nedaug

Ir Deividas, ir Daumantė tvirtina, kad pramogoms išleidžia nedaug. „Kartais nueinu į filmą ar mieste papietauju, o naktiniuose klubuose retai lankausi“, – sako Deividas.

Vasarą praktiką atliekanti Daumantė pastebi, kad šiltuoju metu laiku pramogos kainuoja mažiau, nes laisvalaikį ji leidžia gamtoje. „Šią vasarą buvau tik viename vasaros festivalyje, į kurį bilietą pirkau už 25 eurus, o dar 20–30 eurų kainavo maistas. Norėjome važiuoti į festivalį „Granatos Live“, tačiau bilietas kainavo apie 50 eurų, todėl nusprendėme nevažiuoti. Porą kartų per mėnesį su drauge taip pat nueiname į kavinę išgerti kavos ir suvalgyti pyrago“, – pasakoja studentė.

Tiesa, nors Daumantė skaičiuoja, kad vasarą pramogos kainuoja mažiau, daugiau pinigų tenka atseikėti nenumatytoms išlaidoms,  pavyzdžiui, pavėžėjimo paslaugoms ir dienos pietums, kurie per mėnesį atsieina 50–60 eurų.

„Pavėžėjimo paslaugų prireikia kritiniais atvejais, kai vėluoju į praktiką ar tenka grįžti vakare. Liepos mėnesį tam būsiu išleidusi bent 10 eurų. Tiesą sakant, negalėčiau sau leisti tokių išlaidų, bet kartais tenka. Be to, kai einu į paskaitas, įsidedu pietus, bet šiuo metu nebespėju pasigaminti, todėl einu pietauti į kavinę“, – atsiradusias papildomas išlaidas vardija Daumantė.  

Ką daryti, kai 5 dienoms lieka 5 eurai

Taupiai gyventi išmokę studentai sutartinai tvirtina, kad pinigų jiems pakanka,  gyventi susiveržus diržų nereikia. Labiau pataupyti tenka nebent tuomet, kai planuoja didesnį pirkinį – batus ar rūbus.

„Per daug neišlaidauju, todėl problemų dėl finansų trūkumo neturiu“, – tvirtina trečio kurso studentas Deividas, nors ir prisipažįsta, kad nuėjęs į parduotuvę pasidairo maisto produktų su nuolaida.

Daumantė prisimena, kad pirmuose kursuose dažniau pritrūkdavusi pinigų. „Būdavo, kad iki atlyginimo dar liko 5 dienos, o sąskaitoje – tik 5 eurai. Tuomet stengdavausi tą savaitę niekur neiti  arba pasiskolindavau iš draugų. Dabar tokios situacijos pasitaiko vis rečiau“, – pastebi mergina.

Ji pasakoja, kad pastarąjį kartą intensyviau pataupyti teko, kai norėjo nusipirkti kompiuterį – per praėjusį gimtadienį draugai padovanojo pinigų pradinei įmokai, o trūkstamą sumą – apie 100 eurų – Daumantė skyrė iš savo uždarbio. 

„Tiesa, įvertinusi kainos ir kokybės santykį pirkau naudotą kompiuterį, nes tai buvo pigesnis ir priimtinesnis variantas. Iš pradžių svarsčiau, kaip reikės pragyventi už likusius 250 eurų, bet pragyvenau. Tikiu, kad galėčiau ir su mažesne pinigų suma išsiversti. Dabar bandysiu telefonui taupyti. Gal ir logiška būtų daugiau taupyti – bilietams į teatrus ar vasaros festivalius, bet neteikiu tam prioriteto: jei negaliu važiuoti, tai ir nevažiuoju. Norisi skaniau pavalgyti ar išeiti kur nors, todėl ir sakau sau: kai daugiau uždirbsiu, tada ir pavažinėsiu daugiau“, – tvirtina mergina.

Patarimai, kaip sutaupyti

Pinigus skaičiuojantys studentai atrado įvairių būdų, kaip pigiau pragyventi brangioje sostinėje. Daumantė tvirtina, kad į filmus eina tik tomis dienomis, kai kino teatrai pasiūlo pigesnių bilietų, o rūbus perka tik per išpardavimus.

„Praėjusią savaitę vienoje parduotuvėje per išpardavimą pamačiau džinsus, kurie kainavo 12 eurų. Nusipirkau juos, nes žinojau, kad rudenį, kai man jų reikės, jie kainuos 40 eurų“, – apie būsimus poreikius iš anksto pagalvoja Daumantė.

Studentams pravartu iš anksto pasidomėti ir visomis jiems priklausančiomis nuolaidomis, kurias jiems taiko įvairios parduotuvės ir kavinės. Pasak Daumantės, turint studento pažymėjimą, „Narvesen“ parduotuvėse kava kainuoja eurą, „McDonald's“ restorane būdavo galima nemokamai gauti antrą gėrimą, o pateikus tarptautinį ISIC pažymėjimą – dar ir desertą.

Dar vienas būdas sutaupyti – gyventi su drauge ar draugu ir per pusę dalintis visas išlaidas. „Pirmuose kursuose gyvenau bendrabutyje. Kai įsikėliau gyventi į vieną kambarį su drauge, per pusę dalijomės išlaidas už kambario remontą, pirkome virdulį, skalbimo miltelius, mokėjome už internetą. Dviese tikrai pigiau“, – lygina mergina.

Stengiasi užsidirbti patys

Deividui pinigų pragyventi sostinėje kol kas duoda tėvai, bet vaikinas jau žvalgosi į darbo skelbimus. „Aš norėčiau dirbti pagal specialybę ne visu etatu, nes vilioja finansinė nepriklausomybė. Be to, ir asmeninėms išlaidoms norisi daugiau turėti“, – paaiškina vaikinas ir priduria, kad, nors kai kurie jo kurso draugai dirba, dauguma jų yra remiami tėvų.

Daumantė jau metus dirba laisvai samdoma specialiste ir pati save išlaiko. „Man svarbu nepriklausomybė, jaučiuosi savarankiška. Be to, labai nemėgstu baigiantis pinigams skambinti tėvams ir prašyti pervesti pinigų. Pagalvoju, kad gal ir tėvai neturi tiek daug pinigų, tad, jei galiu save išlaikyti, kam prašyti“, – apibendrina studentė.


  • Kasdieniai finansai - 2017 08 07

    Studentiškos kišenės gidas

    Studentiškos kišenės gidas

    Pirmasis jausmas palikus tėvų namus ir pakėlus studijų bures svetimame mieste – saldus laisvės svaigulys. Vis dėlto jis gali greitai dingti supratus, kad studentiškoje kišenėje ūžauja vėjai. Apie studentų finansus kuriami anekdotai, tačiau ar jie visi būtinai pasikartoja ir  tikrovėje?

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2018 07 02

    Vasaros darbo privalumai jaunuoliams – ne tik alga, bet ir pramogos

    Vasaros darbo privalumai jaunuoliams – ne tik alga, bet ir pramogos

    Nors dažnai vasara įsivaizduojama kaip poilsio ir pramogų laikotarpis, kai kam šiltasis metų laikas – pats darbymetis. Būtent vasarą sezoninio darbo imasi ieškoti tie, kuriems kitais mėnesiais tai padaryti sunku, – moksleiviai ar studentai. Beveik visus metus jie pluša mokyklų ir universitetų suoluose, o vasarą turi galimybę užsidirbti ir įgauti patirties. Verslininkai neslepia, prašančių darbo  daug, todėl yra, iš ko pasirinkti.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2017 10 06

    „YouTube“ filmukų kūrėjas: ateities profesija ar tik pelningas hobis?

    „YouTube“ filmukų kūrėjas: ateities profesija ar tik pelningas hobis?

    Astronautų, dainininkų ir prezidentų profesijos jau nėra svajonių profesijos. Vis dažniau girdime vaikus ir paauglius svajojant apie karjerą internete – juos įkvepia socialinio tinklo „YouTube“ pavyzdžiai.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.