Switch to mobile version. Į viršų

Kuriantiems verslą - 2019 03 07
Kuriantiems verslą | individuali veikla | darbas | pajamos

Kas lemia individualios veiklos populiarėjimą Lietuvoje?

Kas lemia individualios veiklos populiarėjimą Lietuvoje? © Rawpixel, Unsplash

Pagal individualios veiklos pažymą veiklą vykdančių asmenų skaičius Lietuvoje sparčiai auga. Praėjusių metų pabaigoje tokių gyventojų buvo 132 tūkstančiai, arba 46 tūkstančiais daugiau negu prieš trejus metus. Apie gausėjančius laisvai samdomus darbuotojus ir didėjančią jų įtaką darbo rinkoje pasaulyje diskutuojama jau keletą metų, ypač daug dėmesio skiriant dalijimosi platformų plėtros ir Y kartos veiksniams.

 

Viena vertus, projektinė ekonomika (angl. gig economy), kai savarankiškai dirbančių asmenų pajamos priklauso ne nuo dirbtų valandų skaičiaus, o nuo atliktų rezultatų, daigai Lietuvoje išties stiebiasi į viršų. Bet tuo pačiu didėjantis žmonių, vykdančių veiklą pagal individualios veiklos pažymą, skaičius rodo ir paprasčiausią norą papildomai užsidirbti po įprasto darbo, vis dar gerokai mažesnį negu darbo sutarčių apmokestinimą bei šešėlinės ekonomikos mažėjimą.

Peržvelgę Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamus duomenis apie populiariausių veiklų, kurias vykdo individualios veiklos pažymą turintys asmenys, pokyčius per trejus metus, pamatytume, kad daugiausiai – net 8 tūkstančiais – išaugo žmonių, teikiančių pavėžėjimo paslaugas, skaičius. „Uber“ atėjimas į Lietuvos rinką lėmė ir kitų pavėžėjimo paslaugų platformų plėtrą. Jos sudarė galimybes gyventojams teikti paslaugas tiek laisvu nuo pagrindinio darbo ar studijų laiku, tiek ir paversti šią veiklą pagrindiniu savo darbu. Tokių pokyčių nauda visuomenei yra didelė – daugiau žmonių gali užsidirbti papildomų pajamų, skaidrėja anksčiau dideliame šešėlyje buvusi taksi veikla. Tačiau pavėžėjimo veikla ir Lietuvoje, ir pasaulyje tolsta nuo pirminės dalijimosi ekonomikos pagrindinių tikslų – mažinti vartojimą (pavėžėjimo atveju tai degalų vartojimas, neefektyvus automobilių naudojimas) ir stiprinti socialinius ryšius. Pavyzdžiui, nemažai pavėžėjimo paslaugas teikiančių vairuotojų specialiai perka ar nuomojasi automobilius ir tai turi mažai ką bendro su pirminiais dalijimosi ekonomikos principais.

Per trejus metus Lietuvoje padvigubėjo ir antroje vietoje pagal individualios veiklos pažymų populiarumą atsidūrė kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla. Gerėjanti ekonominė padėtis didina tokių paslaugų paklausą. Antra vertus, gyventojų skaičiui Lietuvoje tebemažėjant nereikia pamiršti ir kitų priežasčių, lemiančių tokius pokyčius. Tikėtina, dalis kirpimo ir kitas grožio paslaugas teikiančių asmenų išlindo iš šešėlio, dalis jų nustojo dirbti pagal verslo liudijimus ar pagal darbo sutartis. Panašios priežastys lemia ir pagal individualios veiklos pažymą dirbančių žmonių statybų sektoriuje didėjimą. Gyvenamųjų namų statybos, vidaus apdailos darbus vykdančių asmenų paklausa yra labai didelė, o dalis prakutusių samdomų darbuotojų pradeda dirbti savarankiškai norėdami būti nepriklausomi, kiti tiesiog dėl mažesnių mokesčių. Nereikia pamiršti ir valdžios siekio mažinti veiklų skaičių, kuriomis galima užsiimti turint verslo liudijimą. Nuo šių metų liepos 1 dienos pagal verslo liudijimą dirbti nebegalės statybų, autoremonto, auklių paslaugas teikiantys asmenys, todėl dar padaugės tokia veikla pagal individualios veiklos pažymą besiverčiančių asmenų. Apskritai verslo liudijimai kaip verslo forma turėtų likti aktuali tik tokia veikla užsiimantiems asmenims, kurių pajamos iš tokios veiklos išties yra nereguliarios ir mažos (dėl to ir verslo liudijimų kaina būtų minimali), netgi atsižvelgus ir į galimą neapskaitytos veiklos mastą (tipinis tokios veiklos pavyzdys – močiučių prekyba žibutėmis).

Besikeičiančios visuomenės, kurioje vis labiau populiarėja paslaugų sektorius, pokyčius atspindi sparčiai augantis švietimo, fotografavimo, konsultavimo, apskaitos, programavimo, prekybos internetu veikla savarankiškai besiverčiančių gyventojų skaičius. Dažnai tai jauni asmenys, gyvenantys didesniuose miestuose ir būtent panašiausi į projektinės ekonomikos atstovus. Tiesa, kai kuriems iš jų tokia veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, kiti tiesiog nori papildomai užsidirbti laisvu laiku.

Įdomu tai, kad nors pasaulyje daug kalbama apie laisvai samdomų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus didėjimą, statistika kol kas nerodo, kad samdomas darbas prarastų populiarumą. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys ekonomistams taip pat kelia klausimų. Panašiai yra ir Lietuvoje, kur, Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2018 metų ketvirtį Lietuvoje savarankiškai dirbo 150 tūkst. asmenų, arba 4 tūkst. mažiau negu prieš trejus metus. Tik paslaugų sektoriuje savarankiškai dirbančių asmenų skaičius per trejus metus sumažėjo nuo 78 iki 77 tūkstančių, o samdomų darbuotojų skaičius Lietuvoje per trejus metus padidėjo beveik 23 tūkstančiais. Tokie pokyčiai leidžia spėti, kad visgi didėjantis individualia veikla besiverčiančių asmenų skaičius yra labiausiai susijęs su populiarėjančia papildomo nuo pagrindinio darbo veikla.

Darbo rinkai globalėjant ir platformų veiklos modeliui populiarėjant laisvai samdomų darbuotojų vis daugės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ne visiems gyventojams priimtini trumpesnės trukmės darbo santykiai, nepastovios pajamos, kintamas darbo grafikas. Labai svarbu, kad tiek valdžia, tiek plačioji visuomenė suprastų, jog nepaisant to, kokią veiklos formą renkasi gyventojai, turi būti užtikrinamos panašios gyventojų socialinės garantijos ir pačių gyventojų indėlis į šalies gerovę pagal sumokėtus mokesčiais taip pat turi būti panašus. Prisiminkime, kiek kartų savarankiškai dirbančių asmenų atstovai viešai skundėsi, kad didėjantys mokesčiai juos pribaigs. Kol kas viskas juda priešinga kryptimi.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas

  • Kuriantiems verslą - 2017 06 20

    Dešimt idėjų, kaip uždirbti iš savo hobio

    Dešimt idėjų, kaip uždirbti iš savo hobio

    Vis labiau ryškėja tendencija, kad vis mažiau žmonių nori dirbti samdomą darbą ir savo gyvenimą kuria taip, jog nereikėtų atskirti darbo ir pomėgių, o mėgstamas užsiėmimas taptų ir pajamų šaltiniu. Kiek įvairiausių pomėgių, tiek ir skirtingų verslo rūšių: kepykla ar masažas namie, staliaus dirbtuvės ar meno studija, rankų darbo papuošalai ar renginių vedimas, veislinių šunų ar sraigių auginimas. Visa tai yra širdžiai mielos veiklos sritys, kurios dar ir leidžia uždirbti.

    Daugiau

  • Kuriantiems verslą - 2018 11 26

    Verslo pradžia. Kokia veiklos forma labiausiai apsimoka?

    Verslo pradžia. Kokia veiklos forma labiausiai apsimoka?

    Ne vienas planuojantis imtis savarankiškos veiklos susiduria su klausimu, nuo ko pradėti ir kaip nesuklysti renkantis veiklos modelį. Svarbiausias kriterijus, į kurį būtina atsižvelgti, – sumokami mokesčiai. Tačiau ir ekspertai,  ir savo veiklą jau vykdantys specialistai įspėja, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, kas patogiau.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2018 09 27

    Kada (ne)apsimoka turėti individualios veiklos pažymą? Patarimai dirbantiems savarankiškai

    Kada (ne)apsimoka turėti individualios veiklos pažymą? Patarimai dirbantiems savarankiškai

    Laisvai samdomi specialistai puikiai moka planuoti savo laiką, tačiau dažnam, ypač pradedančiajam, keblumų kyla dėl finansų. Visų pirma, apsisprendę dirbti savarankiškai, ieško, kur patogiausia ir labiausiai apsimoka tai daryti. Po to tenka susitvarkyti su sąskaitomis ir mokesčiais, kuriuos reikia apskaičiuoti ir sumokėti patiems. Galiausiai kyla klausimas – kaip taupyti ateičiai?

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.