Switch to mobile version. Į viršų

Kuriantiems verslą - 2018 07 24
verslo idėja | Jaunas verslas

Kur ieškoti verslo idėjos? Perspektyviausios sritys

Kur ieškoti verslo idėjos? Perspektyviausios sritys © Manny Pantoja, Unsplash

Robotika, biotechnologijos, inžinerija, informacinės technologijos, pasak ekspertų, perspektyviausios verslo sritys. Tačiau ieškantys inovatyvių verslo idėjų turėtų suklusti – jos gali egzistuoti tiek neseniai atsiradusioje, tiek ir tradicinėje srityje.

Daug verslo sričių šiandien yra automatizuojamos, tačiau vis dar išlieka nemažai tradicinių verslo sektorių, kuriuose galima sėkmingai kurti ir vystyti verslą. Ieškant daugiausiai perspektyvų turinčios srities svarbu žvelgti plačiau, stebėti tendencijas ir gebėti suprasti rinkos poreikius.

Pavyzdžiui, visuomenė sparčiai sensta, todėl Europos Sąjungos mastu šiai sferai yra skiriamas itin didelis dėmesys – ieškoma inovatyvių ankstyvos diagnostikos metodų, kurie padėtų prailginti sveiko gyvenimo trukmę. Lietuvoje taip pat kuriami sprendimai, skatinantys sveiką gyvenseną ir kovojantys su degeneracinėmis ligomis − Parkinsono, Alzhaimerio ir kt.

„Stebėdami, kuria kryptimi vystosi visuomenė, matome, kad bent jau Europoje visuomenė senėja. Tai reiškia, kad sveikatos sektorius – sveikatos priežiūros paslaugos – bus tik plečiamas“, − teigia viešosios įstaigos „Junior Achievement“ direktorė Anželika Rusteikienė ir priduria, kad šiandien itin svarbu ir darni plėtra, kuri prisidėtų naikinant skurdą, užtikrinant švarų vandenį, kokybišką ugdymą.

Ieškoti didelę pridėtinę vertę kuriančio verslo

„Ieškant idėjų nereikia užsidaryti tik Lietuvoje. Esame maža šalis, o mūsų rinka ribota. Pradedant verslą reikėtų galvoti globaliau, juolab kad mes turime didelį eksporto potencialą“, – teigia A. Rusteikienė ir priduria, kad nėra lengva konkuruoti pasauliniu lygiu – darbo jėga Lietuvoje brangsta, maža rinka lemia ribotus išteklius, todėl rekomenduotina dėmesį kreipti į didelę pridėtinę vertę kuriančias sritis. „Dabar Lietuvoje neabejotinai stipriausia biotechnologijų sritis“, − sako A. Rusteikienė.

Ir visas Europos žemynas, ir kiekviena valstybė atskirai turi savo strategijas. Tačiau yra tendencijų, kurios bendros visiems. Pavyzdžiui, Europa labai aiškiai gręžiasi į žaliąją ekonomiką. „Galime rinktis tradicinius sektorius, pavyzdžiui, maitinimo, ir diegti naujoves atsižvelgiant į tendencijas. Tarkime, reikėtų pagalvoti, ar žmonės norėtų valgyti sveikesnį, ekologišką maistą? Po to, atsižvelgiant į poreikį, būtų galima kurti produktus, reikalingus žmonėms“, − teigia A. Rusteikienė.

Kiekviena idėja turi padėti spręsti kažkokią problemą

Svarbu suvokti, kad įmonė šiandien turi efektyvinti procesus ir siekti kurti pridėtinę vertę. „Išmaniųjų sprendimų diegimas yra neišvengiamas vystant verslą“, – sako A. Rusteikienė.

Pasak Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko vadovės Laimos Kaušpadienės, kiekviena idėja turi padėti spręsti kažkokią problemą. „Iš karto reikia galvoti apie pirkėją, apie tai, kokiai rinkos daliai yra aktualus šios problemos sprendimas“, − atkreipia dėmesį L. Kaušpadienė.

Lietuvoje išsiskiria biotechnologijų sritis

Lietuvoje biotechnologijos išskiriamos kaip daugiausiai galimybių turinti sritis. „Taip yra dėl  didelio įdirbio, daromų investicijų į šią sritį ir tarptautinio pripažinimo. Taip pat galima išskirti skaitmenizaciją ir robotizaciją, nes ketvirtoji pramonės revoliucija darys įtaką kiekvienam verslui, o pramonės pokyčiai jau yra  ne pažangos požymis, o būtinybė“, − teigia L. Kaušpadienė.

Kitos perspektyvios sritys Lietuvoje – finansų technologijos ir dirbtinis intelektas, kuris jau skverbiasi į daugumą verslų. L. Kaušpadienė pastebi, kad atsiranda daug startuolių, žmonės domisi kriptovaliutų siūlymais ir kuriamos su kriptovaliutomis susijusios paslaugos.

Nepakankamai išnaudojamas mokslo potencialas

Inovatyvios įmonės ypatumai − žiniomis grįstų sprendimų, kurie padeda siekti pelno, naujų produktų ar paslaugų kūrimas arba jau sukurtų tobulinimas. Inovatyvioje įmonėje labai svarbu vidinė kultūra, požiūris į inovacijas ir imlumas joms.

„Gaila, tačiau pagal tarptautinius reitingus Lietuvoje veikiantis verslas dar atsilieka įsisavinant, perimant ir diegiant inovacijas, naujausias technologijas. Tai reiškia, kad naujų sprendimų yra daugiau, negu sugebame įdiegti ir pritaikyti versle. Taip pat nepakankamai išnaudojamas mokslo ir studijų institucijų potencialas“, − pastebi Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko vadovė.

Vis tik verslo ir mokslo bendradarbiavimo, inovacijų kultūros stoka nėra kažkoks išskirtinis požymis − su tokiomis pat problemomis susiduria ir pažangiausios šalys. Gerai yra tai, kad jaunimas nebijo kurti verslo, rizikuoti, ką rodo ir naujų inovatyvių įmonių gausa, ir jaunimo dalyvavimas įvairiose programose, skirtose verslui kurti.


  • Kuriantiems verslą - 2018 07 12

    Sugrįžę iš emigracijos pradėjo nuosavą verslą: Lietuvoje kurti lengviau

    Sugrįžę iš emigracijos pradėjo nuosavą verslą: Lietuvoje kurti lengviau

    Mūsų šalyje verslumo statistika kaip niekad šviesi – Lietuvos statistikos departamento duomenimis,  veikiančių ūkio subjektų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išsipūtė daugiau negu trečdaliu. Įvertinus analogiškus duomenis, kiek ūkio subjektų tenka tūkstančiui šalies gyventojų, augimas atrodo dar įspūdingiau – jei 2007 m. tūkstančiui gyventojų teko 24 ūkio subjektai, šiuo metu šis skaičius siekia 37.

    Daugiau

  • Verslui - 2018 06 11

    Neišnaudota galimybė, kurią užgožia kriptovaliutos

    Neišnaudota galimybė, kurią užgožia kriptovaliutos

    Susidomėjimas kriptovaliutomis – milžiniškas, Lietuvos startuoliai pasiekia rekordus jomis pritraukdami investicijas, tačiau finansinės technologijos (FinTech) turi ir daugiau perspektyvių sričių. Viena tokių – atviroji bankininkystė. Kas laiku ir tinkamai ja pasinaudos, ne tik uždirbs, bet ir sukurs pridėtinę vertę visuomenei.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2018 02 22

    Darbas ne pagal įgytą specialybę: sėkmę atneša noras keistis

    Darbas ne pagal įgytą specialybę: sėkmę atneša noras keistis

    Ką bendro turi ši trijulė: socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas Mark’as Zuckerberg’as, „Microsoft“ krikštatėvis Bill’as Gates’as ir „Apple“ išgarsinęs Steve’as Jobs’as? Visi jie metė prestižinius universitetus, kad galėtų plėtoti savo verslą, ir tapo milijardieriais. Tokios istorijos yra plačiai aptariamos žiniasklaidoje, todėl ir nuskamba garsiausiai. Tačiau yra ir ne tokių sėkmingų istorijų, pavyzdžiui, netinkamai pasirinktos studijos aukštojoje mokykloje, dirbamas nemėgstamas darbas ir nesusiklosčiusi karjera.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.