„Tikėtis ilgalaikės verslo sėkmės visą dėmesį skiriant tik gamybai, pamirštant produkto dizainą (ir atvirkščiai), yra neįmanoma“, – teigia įmonių grupės „Narbutas“, gaminančios ergonomiškus biuro baldus, rinkodaros vadovė Dovilė Miškelevičienė. Pasak jos, gamybos eigos planavimas primena šachmatų partiją, kai verslininkas turi numatyti kelis žingsnius į priekį.
Proceso planavimas – į profesionalų rankas
„Planuojant gamybos eigą, reikia nuspręsti, kokios bus gamybos technologijos, įrenginiai, kokių įgūdžių ir kvalifikacijos specialistų ir darbininkų reikės, pagaliau rasti gamybai tinkamą vietą“, – pasakoja D. Miškelevičienė.
Anot jos, viską tinkamai apsvarsčius, projektuojama gamybos schema. Tačiau „Narbuto“ įmonių grupės atstovė ragina nepamiršti apgalvoti visų gamybos etapų, jų sąsajų: medžiagų tiekimo, kokybės kontrolės, pagamintos produkcijos sandėliavimo ir logistikos. Juk pagrindinis gamybos tikslas – veiklos efektyvumas.
Pasak D. Miškelevičienės, kuriama gamybos schema turi užtikrinti pageidaujamą kokybę ir planuojamą kiekį. Tačiau vienetinių produktų gamyba iš esmės skiriasi nuo serijinės arba masinės gamybos eigos.
„Jeigu turite nedidelę įmonę, pavyzdžiui, kepyklėlę ar vaistažolių arbatų cechą, gamybos schemą galite suprojektuoti patys. Didėjant gamybos mastui, į gamybos planavimą reikėtų įtraukti ir profesionalus“, – teigia „Narbuto“ įmonių grupės atstovė.
Produkto dizainas – mažai romantikos, daug planavimo ir įžvalgų
Kaip pasakoja rinkodaros specialistė, produkto dizainas iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro su gamybos schema. Pasak jos, viskas prasideda nuo įžvalgų – koks produktas bus paklausus ateityje, ko nori rinka, pagaliau – kokia yra konkurencinė aplinka. Tai žinant gimsta produkto dizaino koncepcija, kuri perduodama į specialistų rankas.
„Užsienyje šias koncepcijas kuria produktų dizaineriai. Šios srities specialistų kompetencija apima ne tik produkto estetinio vaizdo kūrybą – jie puikiai išmano medžiagas, konstrukcijas, gamybos procesus ir technologijas. Lietuvos rinka nėra didelė, todėl produktų dizainerių, besispecializuojančių tik šioje srityje, kol kas neturime“, – pastebi D. Miškelevičienė.
Tačiau pradedantys verslininkai neturėtų nukabinti nosies – Lietuvoje daug gabių dizainerių, turinčių reikiamą meninį išsilavinimą ir kūrybinį polėkį, o į produktų kūrimo procesą galima įtraukti ir gamybos specialistus.
„Subūrus profesionalų komandą, viskas prasideda nuo būsimo produkto eskizų ir jų vertinimo. Jeigu šioje stadijoje nekyla problemų, t. y. produkto eskizai atitinka dizaino keliamą užduotį, inžinieriai, konstruktoriai pradeda projektavimo darbus, kartu su dizaineriais ieško sprendimų, aptaria medžiagas, konstrukciją. Tada pradedama modelių gamyba. Tikrai nėra taip, kad ką tik pagamintas modelis iškart atsiranda parduotuvių lentynose. Bandomieji gaminiai yra koreguojami, tobulinami. Tik radus sprendimus, priimtinus ir dizaino autoriui, ir gamybos specialistams, pradedama rengtis serijinei gamybai ir produkto pristatymui rinkoje“, – pasakoja rinkodaros specialistė.
Produkto dizainas ir gamybos schema – skirtingi etapai, bet neatsiejami
Pasak D. Miškelevičienės, šiuos procesus, ypač gamybos sektoriuje, galima atskirti. Tačiau, jos teigimu, kuriant verslą, juos reikėtų turėti omeny abu, kadangi pasirinkta gamybos eiga neabejotinai turės įtakos produkto kūrimui ateityje.
„Gamybos schema, sukurta negalvojant apie būsimus produktus, varžys pastarųjų kūrimą ateityje, nes, pavyzdžiui, trūks gamybos įrenginių, reikiamos kvalifikacijos žmonių ir pan. Visa tai primena šachmatus – geras verslininkas turi numatyti kelis žingsnius į priekį“, – teigia „Narbuto“ įmonių grupės atstovė.
Anot D. Miškelevičienės, yra ir atvirkštinė priklausomybė, kai sprendimai, priimami kuriant naujus produktus, turi įtakos gamybos schemai. „Jeigu dizaineris nepatyręs arba negalvoja apie gamybos eigą, jam fiziškai nepavyks sukurti norimo produkto arba jo gamyba bus neefektyvi. Svarbiausia – didžiausios vertės kūrimas mažiausiomis sąnaudomis“, – pabrėžia ji.
Pokyčius diktuoja rinka
„Klientų poreikiai, pokyčiai rinkoje gali priversti keisti ligšiolinį gamybos veiksnių derinį ir produkto dizainą“, – teigia rinkodaros specialistė. „Aišku, paprasčiau prie besikeičiančių rinkos poreikių pritaikyti gaminį – kartais užtenka sukurti naują funkciją, atnaujinti spalvų gamą, ir produkto paklausa išauga. Taigi galima suteikti naują gyvybę anksčiau sėkmingam produktui – tokie atnaujinimai nėra labai sudėtingi ar brangūs, kaip galbūt įsivaizduojama“, – sako D. Miškelevičienė.
Tuo tarpu gamybos schema vertinama pagal tai, kaip lanksčiai ji gali būti pritaikoma prie rinkos pokyčių. Tik, pasak „Narbuto“ įmonių grupės atstovės, tokie pokyčiai trunka ir ilgiau, ir gali prireikti kur kas didesnių investicijų.
„Be abejo, pertvarkyti gamybos eigą yra kur kas sudėtingiau negu keisti gaminamus produktus. Tačiau investicijos ir šiuo atveju priklauso nuo konkrečios situacijos – gali tekti investuoti į naujus įrenginius, perorganizuoti visą gamybą, tačiau gali užtekti tik patobulinti dabartinę gamybą“, – pastebi įmonės atstovė.
Išskirtinumas neįmanomas nerizikuojant
Kaip pasakoja „Narbuto“ įmonių grupės rinkodaros specialistė, gali prireikti net kelerių metų norint sukurti biuro baldų kolekcijos dizainą, gaminius sukonstruoti, suprojektuoti, pasiruošti gamybai ir pradėti tiekti rinkoje, todėl produkto nesėkmė gali būti labai skausminga.
„Kuriant inovacinius sprendimus reikia kur kas daugiau laiko paieškoms, eksperimentams. Rizika suklysti yra didelė – gali neįvertinti visų aplinkybių, būsimų pokyčių, tačiau rizikuoti verta, jei nori augti ir judėti į priekį. Vienintelė išeitis – neužmigti ant laurų, nelaukti, kol nauja kolekcija taps sėkminga, o iškart galvoti, kas bus toliau, prognozuoti, kokius produktus pasiūlysime pirkėjams rytoj“, – sako įmonių grupės „Narbutas“ rinkodaros vadovė.
Jos teigimu, galima plaukti pasroviui, sekti, kopijuoti kitus, bijoti eksperimentuoti, tačiau, jei nori būti savo srities lyderiu, privalai rizikuoti. „Svarbiausia – nebijoti klysti, keltis, mokytis iš savo klaidų ir sparčiais žingsniais eiti į priekį“, – teigia D. Miškelevičienė.
