Prestižines pareigas į lavinamųjų žaislų verslą iškeitusi Vita Markevičiūtė kasdien susiduria su naujais iššūkiais, tačiau ji tikina, kad dabar jaučiasi atsidūrusi savo vietoje. Niekada lengviausiu keliu nėjusi moteris pasakoja, kaip atrado verslo idėją ir kas ją labiausiai motyvuoja eiti pirmyn.
Užsidegusi idėja metė samdomą darbą
„Buvau iš tų žmonių, kurie svajoja: „Jeigu turėčiau gerą idėją, tikrai pradėčiau savo verslą“. Toks noras buvo visada, bet kartu baiminausi, kad nesugebėsiu, todėl daug metų dirbau samdomą darbą. Dirbau didelėse įmonėse finansų, strategijos srityse, tačiau perpratus funkcijas, kurias turiu atlikti, tapdavo nebeįdomu. Mat esu iš tų žmonų, kuriems nuolat reikia iššūkių, todėl esu pakeitusi ne vieną darbą. Vienos tokios pauzės tarp darbų metu šovė idėja. Augindama sūnų, kuriam šiuo metu devyneri, ne vienus metus mąsčiau, kodėl nėra žaislų, kurie ne tik džiugintų, bet ir ugdytų vaikus. Vis laukiau, kas imsis tai padaryti, kol galiausiai nusprendžiau – o kodėl ne aš? Tokio entuziazmo pagauta ir pradėjau verslą“, – atvirauja įmonės „Innospark“ savininkė. [content term="Infobankas - kuriantiems verslą"]
V. Markevičiūtės verslo idėją labai palaikė mama – ilgametė pavyzdinio vaikų darželio vadovė. Būtent ji iš užsienio parvežė populiariausios įmonės prekės – šviesos staliuko – idėją. Mamos vadovaujamas darželis tuomet buvo pirmasis Lietuvoje, turėjęs dar neregėtą ugdymo ir žaidimo priemonę vaikams.
„Šviesos staliukas – vienintelis produktas, kurio originali idėja nėra mūsų. Šių staliuko gimtinė – vienas Italijos miestelis, kurio gyventojai, augindami vaikus, remiasi šiuo metu labai paplitusia filosofija, pagal kurią aplinka yra trečiasis pedagogas. Tai reiškia, kad visi daiktai, kurie yra aplink, daro mums didžiulę įtaką, formuoja pasaulėžiūrą, todėl labai svarbu, kokie jie. Šviesa turi svarbią ugdomąją funkciją – ji padeda pritraukti dėmesį ir jį išlaikyti, be to, reikalinga mums ir biologiškai, ir fiziologiškai. Todėl nieko keista, kad iš visų mūsų produktų šviesos staliukai yra populiariausi. Šiuo metu dauguma darželių turi bent po vieną tokį staliuką. Kaip gimsta kitos idėjos? Bendraujant su ugdymo specialistais, taip pat stebint savo vaiką. Kai stebi, kas vyksta aplinkui, idėjos gimsta savaime“, – pasakoja V. Markevičiūtė.
Kuria žaislus, skatinančius vaikų kūrybingumą
Verslininkės kredo – kurti daiktus, žaislus, kurie neturi baigtinio naudojimo instrukcijos, kai pastatei, surinkai, ir viskas. Tai žaidimo platformos, kuriose daug edvės palikta pačių vaikų vaizduotei, įkvepiančios ieškoti ir atrasti, skatinančios žaisti, kurti ir mokytis vienu metu.
„Mūsų filosofija – ne žaislas turi būti aktyvus, o vaikas, t. y. žaislas turi skatinti vaiką būti aktyvų. Šiais laikais yra labai daug žaislų, kurie žybsi, pypsi, muzikuoja, o vaikai juos tik stebi. Jie yra trumpalaikiai kaip drugeliai. Mūsų žaislai gali „augti“ kartu su vaikais, t. y. kiekviena amžiaus grupė juos gali naudoti šiek tiek kitaip. Man geriausias darbo įvertinimas yra tai, kad mano vaikas visų šių žaislų nori, kaskart prašo gimtadieniui padovanoti ką nors nauja“, – aiškina moteris.
Šviesos staliukas prisitaiko prie mūsų bioritmo
Naujausias verslininkės produktas, kuriuo ji didžiuojasi, – staliukas su ypatingu cirkadiniu apšvietimu, kuris atitinka biologinį žmogaus ritmą: ryte jis skleidžia daugiau mėlynos šviesos, kuri padeda išsiskirti hormonui kortizoliui, susijusiam su aktyvia mūsų smegenų ir apskritai viso organizmo veikla. Vakare mėlynos šviesos natūraliai nelieka, todėl organizme pradedamas gaminti melatoninas, kuris reikalingas kokybiškam miegui. Taigi staliuko apšvietimas užprogramuotas taip, kad jo šviesos kokybė per dieną kistų.
Dar vienas šio staliuko privalumas – jis atrodo kaip gražus, šiuolaikiškas baldas, kurį bet kada galima panaudoti kaip ugdymo priemonę. Be to, jį galima naudoti kaip šviestuvą, kuris skleidžia sveikatai tinkamą šviesą.
Pirmą kritinę ribą peržengė
Paklausta, kaip sekasi suderinti verslą ir šeimą, moteris neslepia: verslas kuo toliau, tuo daugiau atima laiko, nes veiklos daugėja. Tačiau būtent todėl nenuobodu.
„Dažnai žmonės klausia, ar man, dirbusiai didelėse bendrovėse ir ėjusiai gana aukštas pareigas, įdomus toks smulkusis verslas. Įdomiausia tai, kad kiekvieną dieną turiu kažką suprasti, išsiaiškinti, padaryti vis naujų dalykų. Pirmas mano pasamdytas žmogus buvo dizainerė. Visos kitos verslo funkcijos, išskyrus dizaino, yra mano rankose. Kol kas esu nepakeičiama ir net negaliu svajoti apie atostogas. Štai ir šiandien teko kalbėti su klientu apie bendradarbiavimą parduotuvėje, kai apsipirkinėjau su vaiku. Galiu pasidžiaugti, kad treji įdirbio metai jau duoda vaisių – klientai mus atranda patys“, – pasakoja V. Markevičiūtė.
Pasak jos, statistiškai 90 proc. pradedančių verslininkų viską meta pirmaisiais metais. Šis etapas jau praeitis. Kita kritinė riba – penkti verslo metai. Jei pavyks peržengti, bus galima atsikvėpti. „Šiuo metu vyksta didelės plėtros etapas. Bendradarbiaujame su Lenkija, Vokietija, Ispanija. Greitai neišvengiamai teks plėsti komandą, nes jau nepatempiu – žuvę visi vakarai, savaitgaliai. Kita vertus, valdyti komandą – dar viena laiko atimanti funkcija“, – svarsto pašnekovė.
Į duobes išmoko žiūrėti kaip į natūralų procesą
V. Markevičiūtės pasiekimai neliko nepastebėti – ji buvo pristatyta net kelioms nominacijoms: „TOP 50 inovatyviausių jaunų verslų, sukurtų moterų“ ir Ūkio ministerijos projekto, pagerbiančio šalies ekonomikai svarbią veiklą plėtojančius verslininkus, „Verslios moters“ titului.
Ji neslepia – būna ir sunkių akimirkų, bet į duobes ji išmoko žiūrėti kaip į savaime suprantamus procesus. Kai apima neviltis, visada ateina paskatinimas: atsiranda didelis užsakymas.[content term="Subscribe Infobankas"]
Jos teigimu, augant verslui, visada patiriama didelė įtampa dėl pinigų, nes kuo labiau augi, tuo daugiau reikia apyvartinių lėšų. Todėl dažnai tenka rinktis. Tarkime, žinai, kad būtų gerai dalyvauti parodoje, bet tai kainuoja 10 tūkst. eurų.
„Tai didelė suma mažai įmonei, o Europos paramos mažos įmonės Lietuvoje negauna. Gauti kitokią paramą taip pat sudėtinga, reikia parengti daug popierių. Mumis labai nepasitikima. Gal nepasitikėjimas kartais būna pagrįstas, bet kai pats esi sąžiningas, nesinori kentėti dėl kitų. Kita vertus, cirkadinis staliukas išvys dienos šviesą tik dėl paramos – gavome inovacinį čekį. Vėliau iš tų pačių paramos teikėjų gavome ir apdovanojimą už naują gamybos technologiją ir medžiagas“, – sako pašnekovė.
