Mūsų šalyje verslumo statistika kaip niekad šviesi – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, veikiančių ūkio subjektų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išsipūtė daugiau negu trečdaliu. Įvertinus analogiškus duomenis, kiek ūkio subjektų tenka tūkstančiui šalies gyventojų, augimas atrodo dar įspūdingiau – jei 2007 m. tūkstančiui gyventojų teko 24 ūkio subjektai, šiuo metu šis skaičius siekia 37.
Kaip pradėti verslą? Iš kur gauti pinigų verslo pradžiai? Tokie ir panašūs klausimai dažniausiai kyla visiems, kurie apsisprendžia tapti verslininkais. Tiesa, verslo pradžiai savų lėšų dažniausiai nepakanka – Ūkio ministerijai pavaldžios bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) tyrimai rodo, kad ketvirtadalis norinčių tapti verslininkais ketina paramos ieškoti finansų institucijose. Grįžtantys iš užsienio tautiečiai – ne išimtis. „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas pasakoja, kad jo vadovaujama institucija sulaukia nemažai užklausų dėl finansavimo iš jau grįžusių ir planuojančių grįžti Lietuvos piliečių: „Dažniausiai jie jau turi dalį reikiamų lėšų ir kreipiasi į mus norėdami padengti likusią reikiamos sumos dalį ar gauti lengvatų“.
Sužavėjo Lietuvos biurokratija
Viena tokių grįžusių tautiečių – Vilniuje įsikūrusios grožio studijos „2HD Lashes“ ir to paties pavadinimo prekės ženklo atstovybės Lietuvoje įkūrėja Gabija Gasiūnaitė. Verslininkės karjerą jauna moteris pradėjo dar studijų metais ir, kaip pasakoja pati, apie tokį karjeros vingį nė nesvajojusi.
„Studijavau finansus ir nuo mažumės norėjau dirbti banke, tačiau studijų metais papildomai užsidirbdavau draugėms priaugindama blakstienas, – sakė G. Gasiūnaitė. – Vėliau pastebėjau, kad pavyksta nemažai užsidirbti, o tęsdama studijas Italijoje sulaukiau dėmesio ir iš profesionalų.“
Pietų Europoje jaunoji verslininkė neužsibuvo. Šalies biurokratija ir galimybė įsteigti žinomo prekės ženklo atstovybę Lietuvoje paskatino grįžti į gimtinę. Verslininkės teigimu, studijų metais įgauta darbo patirtis padėjo atsikratyti baimės kuriant verslą, o kovos su biurokratija patirtis Italijoje – geriau įvertinti mūsų šalyje sudaromas sąlygas.
„Norėdama Italijoje atidaryti įmonę buvau siuntinėjama iš vienos įstaigos į kitą, kol galiausiai man buvo pranešta, kad be samdomo buhalterio pagalbos reikiamų dokumentų pateikti negalėsiu. Pastarojo kaina – beveik du tūkstančiai eurų, o tai prilygo mano turimoms santaupoms verslo pradžiai“, – patirtį užsienyje prisiminė moteris.[content term="Infobankas - kuriantiems verslą"]
Įsteigti verslą naudojantis internetu Lietuvoje pavyko per vieną dieną. Sėkmingai atidariusi atstovybę ir interneto parduotuvę tolesnei veiklai vystyti reikalingas lėšas moteris skolinosi. Pinigus panaudojo parduotuvei Vilniuje atidaryti. „Šiuo metu augame labai sparčiai – tiesą pasakius, ne tiek plečiame verslą, kiek stengiamės patenkinti augančią paklausą“, – pasidalino G. Gasiūnaitė.
Verslas padėjo sugrąžinti sūnų
Emigracijos mastą mažinti padeda ir Lietuvoje gyvenančių žmonių sprendimas steigti verslą. Virtualių pramogų kambarį „VrVaizdai“ Vilniuje atidariusi Lina Janulevičienė taip į Lietuvą priviliojo grįžti sūnų. Emigrantų pramintais takais į Londoną išvykęs vaikinas daiktus namo susikrovė norėdamas padėti mamai įsitvirtinti. „Kaip ir daugelis tautiečių, Jungtinėje Karalystėje sūnus dirbo padavėju, vėliau pasinaudojo galimybe įsidarbinti interneto parduotuvėje „Amazon, – prisiminė verslininkė. – O dabar dirbame kartu.“
Nors virtualių pramogų kambarys nėra pirmasis moters verslas, prieš žengiant į naują sritį L. Janulevičienei abejonių netrūko. Į verslininkės dukrų pasiūlytą verslo idėją palankiai žiūrėjo ne visi, o patirtis steigiant pirmąjį verslą priminė nelengvą įmonės kelio pradžią. „Nors turėjau šiek tiek patirties, tačiau žengiau į visiškai naują sritį. Norint plėtoti į pramogų verslą, reikia kur kas daugiau investuoti į reklamą, o investicijos į įrangą taip pat nėra menkos“, – pasakojo verslininkė.
Įvertinusi savo finansines galimybes, L. Janulevičienė dalį investicijų nusprendė finansuoti „Invegos“ pagalba. Apsilankiusi finansų konsultacijoje verslininkė gavo neįkainojamos patirties, taip pat buvo išsklaidytos abejonės dėl galimybių susimažinti finansinę investicijų naštą: „Paaiškino, kaip rengti verslo planą, kokius duomenis pateikti, ką akcentuoti. Neturint tokios informacijos nesunku pasiklysti biurokratiniuose procesuose.“
Svarbiausia – verslo planas
Ir G. Gasiūnaitė, ir L. Janulevičienė pasakojo, kad didžiausias iššūkis – parengti verslo planą. Abi moterys tvirtino, kad nors medžiagos apie tai, kaip rengti tokį dokumentą netrūksta, prireikus užpildyti formas nesunku susipainioti, kokios informacijos iš tiesų reikalaujama. Iškilusią problemą abi moterys sprendė skirtingai.
Grožio studijos savininkė nusprendė netampyti likimo už ūsų, todėl paprašė profesionalų pagalbos. „Nors turiu finansinį išsilavinimą, verslo plano pildymas pasirodė perdėm atsakingas darbas, kad jį atlikčiau profesionaliai“, – paaiškino G. Gasiūnaitė, kuri kreipėsi į privačią įmonę.
L. Janulevičienė kliovėsi savo jėgomis. Moteris pasakojo prie plano praleidusi ne vieną valandą, tačiau finansų konsultacijos metu įgytos žinios padėjo įveikti investicijoms kelią atveriantį barjerą: „Nemanau, kad be konsultantų patarimų būčiau susitvarkiusi su užduotimi.“ Abiejų verslininkių paraiškos buvo sėkmingos, todėl verslumo statistika pasipildė dviem sėkmingai veikiančiomis įmonėmis.
Pašnekovės patikino, kad sąlygos kurti verslą Lietuvoje yra palankios. Pavyzdžiui, patirties Lietuvoje ir Italijoje turinti G. Gasiūnaitė tikino, kad mažą rinką turinčios šalys turi savų privalumų, pavyzdžiui, ten mažesnė konkurencija dėl finansavimo: „Mano akimis, Lietuvoje yra puikios sąlygos pradėti verslą. Žinoma, mokestinė bazė galėtų būti palankesnė, ypač pirmaisiais metais, tačiau turint idėja ir negailint jėgų jos vystymui viskas įmanoma. Svarbiausia suprasti, kad ant kitų kupros į sėkmę nenujosi, ir pasiruošti nuolat dirbti.“
