SEB banko Inovacijų centro vadovo Audriaus Rutkausko teigimu, pasakyti, kuri verslo idėja sėkminga, o kuri – ne, kartais itin sunku. „Iš tiesų nėra vienos sėkmę garantuojančios formulės. Net ir turėdamas šioje srityje patirties, aš taip pat būnu neteisus. Mano nuomone, geriausias idėjos patvirtinimas yra skaičiai. Jeigu pas mane ateina žmogus ir sako, kad jo produktą nupirko 10 žmonių arba kad produktu yra labai domimasi, kas aš toks, kad pasakyčiau, jog jo idėja yra bloga?“, – retoriškai klausia A. Rutkauskas
Kaip jūs manote, koks teisingiausias būdas nuspręsti, ar verslo idėja yra gera?
- Vadovautis intuicija
- Atlikti išsamią rinkos analizę
- Klausti draugų, pažįstamų ir kolegų
- Klausti kitų žmonių nuomonės apie idėją socialiniuose tinkluose
- Kita
Nesvarbu, kokį atsakymą pasirinkote, tiesa yra ta, kad vieno teisingo atsakymo vis dėlto nėra. Nors ir nėra sėkmės formulės, jūs galite imtis konkrečių žingsnių, kurie padėtų nustatyti, ar jūsų verslo idėja bus sėkminga.
Audriaus pirmasis patarimas, galvojantiems apie verslo idėją, – pasirinkti tą, kuria labiausiai tikite. „Kurdami verslą neišvengiamai susidursite su daugybe iššūkių, todėl, kad nenuleistumėte rankų, turite matyti tikslą ir žinoti, kas jums svarbu, kodėl tai darote, kokią pridėtinę vertę galite sukurti“, – pataria pašnekovas.
Nors yra daugybė nežinomųjų bandant atspėti verslo idėjos sėkmę, ekspertas siūlo atlikti bent tris žingsnius.
- Rinkos analizė. „Pirminė rinkos analizė šiais laikais, kai yra tiek daug lengvai prieinamos informacijos, yra gana paprastas dalykas. Pirmiausia reikėtų pasitikrinti, ar, remdamiesi įvairiais šaltiniais, galite daryti prielaidą, kad idėja padeda spręsti problemą rinkoje. Vėliau reikėtų paskambinti ar parašyti savo srities specialistams ir paklausti jų nuomonės, patarimo ar konkrečios idėjos grįžtamojo ryšio. Iš tiesų idėja patvirtinama tada, kai žmogus ar įmonė yra pasiruošę pirkti jūsų kuriamą produktą ar paslaugą“, – sako A. Rutkauskas. Jis taip pat prideda, kad jei idėją norite patikrinti elektroninėje erdvėje, galite tiesiog sukurti prototipinį tinklalapį, neskirdami daug resursų, reklamuoti tikslinei auditorijai ir žiūrėti, kiek žmonių jūsų produktu ar paslauga susidomėtų.
- Testavimas – kuo greičiau, tuo geriau. „Šiuolaikinė praktika rodo, kad svarbiausia yra verslą pradėti, po to jį testuoti ir žiūrėti, kaip į tavo produktą reaguoja rinka. Nebijokite klausti žmonių atsiliepimų apie savo produktą ar paslaugą: jei pirktų, sužinokite, kodėl, jei nepirktų – taip pat, kodėl“, – pataria jis. Audrius priduria, kad būtina atsižvelgti į skaičius ir duomenis: „Jeigu jūsų verslas elektroninėje erdvėje, pasinaudokite analitinėmis priemonėmis vertindami savo klientų elgseną. Taip pat nebijokite daryti mažų eksperimentų ir testuoti įvairiais hipotezes (vienas iš būdų – A arba B testavimas)“.
- Prisitaikymas pagal vartotojų norus ir lūkesčius. „Labai svarbu nebijoti keistis ir tobulinti savo produktą ar paslaugą. Čia praverčia ne tik grįžtamasis ryšys iš klientų, vartotojų elgsenos duomenys, bet ir pačių tobulėjimas, mokymasis vis naujų dalykų, ėjimas koja kojon su tendencijomis. Šiais laikais galima rasti daug nemokamų ir geros kokybės priemonių – mokymosi programų, kursų, internetinių seminarų ir panašiai“, – vardija SEB Inovacijų centro vadovas.
Kiti sėkmingo verslo pradžiai svarbūs elementai
- Komanda. „Geriausias sprendimas – burti komandą iš žmonių, kurių stipriosios savybės yra skirtingos. Jei finansai yra ne jūsų stiprioji pusė, raskite tokį, kuris turi aukštą finansinį raštingumą, jei sunku galvoti idėjas, – ieškokite kūrybininko ir pan. Nebijokite burti komandą, bendradarbiauti – net pati geriausia idėja be įgyvendinimo yra nieko verta, o vienam ją įgyvendinti yra labai sunku“, – pataria SEB ekspertas.
- Mentorystė. „Verslo pradžioje labai praverčia šalia turėti žmonių, kurie kažką panašaus jau yra darę ir noriai dalijasi savo patirtimi. Tokie žmonės yra svarbūs ir gali padėti suvaldyti baimę suklysti, kuri neretai tampa stabdžiu įgyvendinant idėjas. Susirasti mentorių galite per tokias platformas kaip „LinkedIn“. Raskite tokį žmogų, kuris, jūsų manymu, jums galėtų padėti, tačiau būtinai atsakykite sau į klausimą – o kokią pridėtinę vertę šiam žmogui galiu suteikti aš?“, – sako A. Rutkauskas.
- Drąsa. „Baimė yra žmogiškas dalykas, tačiau ja vadovaudamiesi nieko ir nepadarysime. Geriau daryti, klysti, prisitaikyti ir toliau judėti. Nereikėtų bijoti, ką žmonės pagalvos, verčiau sau įrodykite, kad galite tai padaryti ir judėkite į priekį. Būtent idėjos testavimas pačioje pradžioje, nuolatinis produkto ar paslaugos gerinimas atsižvelgiant į vartotojų lūkesčius, gerokai sumažina riziką, kad verslas žlugs“, – drąsina inovacijų ekspertas.
Kokia verslumo situacija Lietuvoje?
Juridinių asmenų skaičiaus kaita 2010–2020 metų pradžioje, Registrų centro duomenimis
Šaltinis: www.registrucentras.lt/jar/stat/isireg.php
Verslumo lygis Lietuvoje auga: nuo 2015 iki 2019 metų padidėjo 4,5 proc., o nuo 2018 iki 2019 metų – 6,5 proc.
Pasak A. Rutkausko, didėjantį verslumo lygį šalyje lemia gerėjanti bendra šalies ekonominė padėtis ir sumažėjusios kliūtys kuriant verslą. „Turime daug daugiau būdų, kaip rasti informaciją, taip pat didelę pasiūlą įvairių platformų, internetinių parduotuvių, interneto puslapių kūrimo priemonių. Visi šie dalykai reiškia viena – vis lengviau pradėti verslą, todėl vis daugiau žmonių renkasi tokį kelią, kuris šiandien nereikalauja didelių pradinių investicijų ar netgi žinių, nes mokomasi kuriant ir įgyvendinant verslo idėją“, – įžvalgomis dalijasi jis.
Kokią verslo sritį dažniausiai renkasi lietuviai?
Iki šiol Lietuvoje populiariausia sritis būdavo prekyba, tačiau, nors ji vis dar išlieka lyderiaujanti, pastaraisiais metais matomas prekybos verslo atšalimas – vis daugiau pradedančių verslininkų renkasi paslaugų sektorių. „Labai smagu matyti ir jaunus žmones, ir savo srities ekspertus, pradedančius domėtis technologijomis, padedančioms kurti didelės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas. Ypač malonu stebėti įmones, didelį dėmesį skiriančias tvarumui – kuriančias tai, kas ekologiška, kas nekenkia mūsų aplinkai ir pasauliui“, – sako SEB ekspertas.
2020 m. birželio duomenys apie juridinių asmenų pagrindinę vykdomą veiklą
Šaltinis: www.verslilietuva.lt/wp-content/uploads/2019/10/2019.09.30_verslumo_apzvalga.pdf
