Switch to mobile version. Į viršų

Kuriantiems verslą - 2021 05 05

Tvarus verslas šiandien dar niša, rytoj – jau norma

Tvarus verslas šiandien dar niša, rytoj – jau norma © Lettuce grow, Unsplash

Šiuo metu Lietuvoje besikuriančių jaunų tvarių įmonių verslo idėjas dažniausiai jungia siekis kurti geresnį pasaulį ir spręsti opias problemas. Tokių įmonių atstovai tikina, kad tvarumo poreikis visuomenėje vis didėja, sąmoningumas auga, ir tai turi didelę įtaką visoms bendrovėms – po kelerių metų veikiausiai stebėsimės ne tvariu verslu, o tokiu, kuris su tvarumu neturės nieko bendro. Apie tvaraus verslo perspektyvas jo kūrėjai diskutavo nuotoliniame SEB banko renginyje „Žalia šviesa. Kelionė tvarumo link“.

„Ne paslaptis, kad tvarių įmonių kūrėjai pradeda savo verslą iš didelio noro, didelės aistros pakeisti dabartinę padėtį, prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo ir taip spręsti itin aktualias šiuolaikinei visuomenei kylančias problemas. O tvarumas ir klimato kaita yra be galo didelis iššūkis mums visiems, ir tai rodo skaičiai – į atmosferą kiekvienais metais žmonija išmeta 51 mlrd. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kita vertus, Europos Sąjunga paskelbė žaliąjį kursą ir šiai problemai spręsti per ateinantį dešimtmetį skirs apie 1 trilijoną eurų. Taip pat matome ir didelį vartotojų norą ir lūkestį pirkti tvarias prekes – tai rodo įvairios apklausos. Ir tvarumo keliu juda ne tik didelės, gerai rinkoje žinomos įmonės, bet ir mažos jaunos įmonės“, – tendencijas vardina Audrius Rutkauskas, SEB banko Inovacijų centro vadovas.

Idėjos – nuo asmeninio poreikio iki užsienio pavyzdžio

Jungtinės Tautos yra patvirtinusios septyniolika darnaus vystymosi tikslų, todėl savo kelią, kaip kurti verslą ir kartu spręsti su tvarumu susijusias problemas, gali atrasti įvairaus pobūdžio įmonės.

Tvarių produktų elektroninės parduotuvės „Nula“ bendraįkūrėja Rasa Syminaitė pasakoja, kad verslas gimė iš savanaudiškų paskatų siekiant sukurti sprendimą visų pirma sau. Ji su geriausia drauge Ramona rūšiavo ir matė, kiek daug plastiko atliekų susidaro, taip pat pastebėjo, kad rinkoje sunku atrasti tvarių prekių.

„Matėme, kad mums pačioms trūksta vienos patogios vietos tvariems produktams atrasti, tad nusprendėme tokią sukurti. Pradėjome vos nuo kelių produktų elektroninėje parduotuvėje – iš pradžių norėjome pasitikrinti, ar apskritai tokių gaminių reikia, o šiandien jau galime pasiūlyti kelis šimtus prekių“, – sako ji, teigdama, kad per dvejus su puse metų žmonių domėjimasis tvarumu ir sąmoningumas yra gerokai ūgtelėjęs: jei anksčiau jų klientai paprastai būdavo jauni, didesnes pajamas gaunantys didmiesčio gyventojai, dabar šis spektras plečiasi.

Iš siekio spręsti aktualią mažėjančios bičių populiacijos problemą gimė kitas tvarus lietuviškas verslas – miesto bitininkystės paslaugas teikianti įmonė „Urbanbee.lt“. Įmonės įkūrėjas, miesto bitininkas Paulius Chockevičius, sako, kad bičių dėka apdulkinama net 70 proc. viso mūsų valgomo maisto produktų, taigi spartus bičių populiacijos mažėjimas turi didelę žalą mūsų planetai ir žmonijai.

„Verslas gimė natūraliai, iš didelio noro padėti nykstančioms bitėms – sujungę bitininkystės žinias su aplinkosaugos žiniomis įkūrėme „Urbanbee.lt“, – verslo pradžią prisimena P. Chockevičius, šiandien ant verslo ir organizacijų pastatų stogų įkurdinantis ir prižiūrintis bičių avilius.

Kiek kitokią verslo įkūrimo istoriją pasakoja projekto „dalinuosi.lt“ vadovė Miglė Rusteikaitė, mat ši platforma gimė pamačius užsienietišką jos pavyzdį ir nusprendus jį įgyvendinti Lietuvoje.

„Mūsų platformoje žmonės gali nuomoti savo turimus daiktus ir taip skatinti kitus vartoti mažiau, nepirkti daiktų, kurių prireikia vos keliskart per metus, kuriems reikia vietos laikyti ir laiko prižiūrėti“, – sako ji. Šiandien „dalinuosi.lt“ galima rasti daugiau kaip 6 tūkst. pačių įvairiausių prekių, – nuo buities prekių iki žaidimų konsolių.

Verslas – ne tik iš idėjos

Dažnai tvarus verslas vis dar suvokiamas kaip altruistinis – daromas iš gerų norų, bet ne siekio užsidirbti. Tokį mitą tvarių įmonių kūrėjai griauna.

„Tvarus verslas lygiai taip pat turi uždirbti, kad galėtų užtikrintai kurti pridėtinę vertę vartotojams ir aplinkai. Tik daugeliu atvejų tam reikia sugalvoti naujas sistemas ir naujus verslo modelius. Pavyzdžiui, mes siūlome daugkartinius ar net tarnaujančius iki gyvenimo pabaigos daiktus, o tai skamba kaip didelė rizika  verslui, nes mūsų siekis – kad klientas pas mus negrįžtų arba grįžtų tik tuomet, kai jam iš tikrųjų reikia. Kartu suprantame, kad vartojimo tam, kad ekonomika suktųsi, reikia, tik turi būti sukurtos naujos žiedinės ekonomikos sistemos, kurios būtų komerciškai naudingos“, – sako R. Syminaitė.

„Tvarumas tampa vis aktualesnis, ir žmonės tai supranta. Pirmiausia mūsų klientai atranda finansinę vertę – galimybę sutaupyti ne pirkdami, o nuomodami daiktus, kurių prireikia retkarčiais, tačiau matome, kad vis daugiau jų ima vertinti ir kitą naudą – praktiškumą, tai, kad nuomodami daiktus gali jais neapsikrauti. Be to, vis daugiau klientų nuomojasi ir iš idėjos, labiau vertina ir nori išleisti pinigus įvairioms patirtims, o ne daiktams, atranda bendruomeniškumą bei nori prisidėti prie tvaraus vartojimo“, – mini M. Rusteikaitė.

Ji pabrėžia ir kitą aspektą – platformos „dalinuosi.lt“ verslo modelis suteikia galimybę ir užsidirbti, šiuo atveju – nuomojamų daiktų savininkams. „Išties didžiausia pelno dalis tenka savininkams, kurie dalindamiesi savo turimais daiktais kartu ir skatina kitus žmones mažiau vartoti. Savo platformoje turime tokių daiktų savininkų, kurie pradėjo nuo kelių asmeninių daiktų, o dabar tai jau vadina savo mažu verslu“, – kalba M. Rusteikaitė. 

P. Chockevičius taip pat tvirtina, kad jų plėtojamas verslas auga, atranda naujų klientų. Į priekį verslą varo ir tai, kad siūloma paslauga padeda kitoms įmonėms tapti tvaresnėms – įkurdinusios bites ant savo biurų stogų įmonės pačios prisideda prie tvarumo. „Įmonės, kurios nori su mumis draugauti, irgi mato naudą bičių draugijoje. Taip pat nuolat ieškome būdų, kaip tradicinį dalyką, tokį kaip bičių suneštas medus, padaryti įdomesnį. Pavyzdžiui, įmonėms siūlome į ant jų stogų esančius bičių avilius suneštą medų naudoti kaip verslo dovanas. Ši idėja mūsų klientams labai patraukli“, – pasakoja „Urbanbee.lt“ atstovas.

Svarbiausia – pradėti

Tvaraus verslo atstovai prisimena savo verslą pradėję dar tuomet, kai apie tvarumą daug kalbama Lietuvoje nebuvo, tačiau jau tuomet jie sulaukė daug teigiamų reakcijų ir palaikymo.

„Prieš pradėdamos verslą abi su kolege buvome apsišarvavusios argumentais, kodėl tokio verslo reikia, ir buvom pasiruošusios kritikos lavinai, bet pradėjusios tikrą veiklą sulaukėme labai daug palaikymo ir komentarų, kad tokios vietos labai reikėjo“, – prisimena R. Syminaitė.

„Reikia drąsos imti ir daryti bei žinoti, kad iš karto nepavyks teisingai, turėsi padaryti daug klaidų, iš jų pasimokyti. Taip pat svarbu būti kantriam  – tvarus verslas nėra tas, kuris pagauna momentinę bangą, iššauna, ir visi to produkto nori – reikia šviesti visuomenę, reikia laiko, tikėti savo idėjomis ir ieškoti panašiai mąstančių žmonių“, – pabrėžia „dalinuosi.lt“ atstovė.

Švietėjiškos veiklos būtinybę pradedant tvarų verslą mini ir P. Chockevičius. Anot jo, pradedančioms jaunoms tvarioms įmonėms reikia rūpintis sklaida ir pasakoti apie save. Tai padeda užmegzti naujų kontaktų, rasti klientų ar verslo partnerių. „Mūsų atveju tenka ir paneigti tam tikrus mitus, pavyzdžiui, kad mieste bičių suneštas medus yra užterštas ar kad ant stogų apgyvendintos bitės sugels žmones. Išties mes nuolat atliekame miesto medaus kokybės tyrimus, o mūsų bičių šeimos yra itin draugiškos, specialios veislės“, – sako pašnekovas.

R. Syminaitė pabrėžia ir panašiai mąstančių ir panašų verslą kuriančių žmonių bendruomenių svarbą. „Bendrauju su daug gerų idėjų turinčiais žmonėmis, kurie nesiryžta pradėti verslo vien dėl to, kad didelė idėja lemia tam tikrą veiksmų paralyžių – atrodo, kad neaišku, nuo ko pradėti, kartais koją veiksmams kiša nesėkmės baimė. Todėl siūlau verslo kelionę suskaidyti į mažus žingsnelius. Pradėję nuo mažo žingsnio, galėsite po truputį testuoti, ar jūsų idėja kažkam įdomi, ar ji turi paklausą. O paklausai atsiradus, toliau idėją auginsite arba suprasite, kaip ją keisti, kad ji būtų paklausi. Taip pat labai raginu įsilieti į tvaraus verslo kūrėjų bendruomenes, dalyvauti akceleratorių programose ir bendrauti, klausti patarimų. Tai sutrumpins daug kelių, įgysite reikiamų pažinčių“, – patarimais dalinasi ji.

A. Rutkauskas pastebi, kad SEB verslo akseleratoriaus renginyje mažoms ir vidutinėms įmonėms kasmet vis didėja tvarių verslo idėjų skaičius, o jo dalyviai gauna ne tik naudos iš paskaitų ar seminarų, bet ir iš tarpusavio ryšio bei dalinimosi patirtimi. „Dalyvaudamas kaip mentorius matau, kokia svarbi yra bendruomenė, kuri supranta ir palaiko, sprendžia tas pačias problemas“, – sako jis.

Tvarų verslą plėtojančių įmonių atstovų nuomone,  šiandien apskritai labai palankus metas kurti tvarų verslą, kadangi veikiausiai po penkerių metų ar net greičiau tokia turės būti kiekviena įmonė.


  • Kasdieniai finansai - 2021 04 27

    Į kauniečio dirbtuves – pasigaminti šviestuvo iš antrinių žaliavų

    Į kauniečio dirbtuves – pasigaminti šviestuvo iš antrinių žaliavų

    Šiais laikais parduotuvių lentynose galime įsigyti bet kokį reikiamą daiktą, tačiau toks patogumas turi ir kitą medalio pusę – dažnai daiktus perkame iš inercijos, nesvarstydami, ar jų mums iš tiesų reikia. Tvarumo filosofija siūlo ne tik sąmoningai pirkti mažiau, tačiau ir turimus daiktus sutaisyti, prikelti antram gyvenimui ar net pasigaminti patiems. Būtent tam skirtos kauniečio Giedriaus Bučo atviros dirbtuvės.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2021 04 21

    Tvarumas – mada, kuri nepraeis: žinomi žmonės ragina kiekybę keisti į kokybę

    Tvarumas – mada, kuri nepraeis: žinomi žmonės ragina kiekybę keisti į kokybę

    Tvaraus gyvenimo būdo šalininkai dainų autorius ir atlikėjas Andrius Mamontovas, socialinių tinklų „Instagram“ ir „Youtube“ turinio kūrėja Simona Cymbaliukaitė, filmų kūrėja Lina Lyte Plioplytė ir tvarumo akademijos „Sustain Academy“ bendraįkūrėja Ieva Kazakevičiūtė vieningai sutaria, kad tvarumas – kur kas daugiau negu dabartinė mada. Tai – gyvenimo būdas, kur svarbus ne tik mažesnis vartojimas, bet ir minčių ar net kūrybos švara. 

    Daugiau

  • Automobilis - 2021 04 06

    Ar pirktumėte elektromobilį, jei jo kaina būtų tokia pat, kaip įprasto automobilio?

    Ar pirktumėte elektromobilį, jei jo kaina būtų tokia pat, kaip įprasto automobilio?

    Iš Lietuvoje registruotų pusantro milijono automobilių mūsų keliais tevažinėja apie 2,5 tūkstančio elektromobilių. Kada šie skaičiai apsikeis vietomis? Ekspertų teigimu – greičiau, nei galime įsivaizduoti, tačiau tam reikia patrauklesnės kainos bei laiko, o padėti galėtų ir valstybės skatinimas didesnėmis subsidijomis.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas


Mažas verslas?
Mes sakome – didelės galimybės.


Mažas verslas?
Mes sakome – didelės galimybės.

Paslaugų planas STARTAS – 2 metus nemokamai.

Pasiūlymas galioja iki rugpjūčio 31 d. ir yra skirtas naujoms įmonėms, kurios anksčiau nėra buvusios SEB banko verslo klientės.

 

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.