Investuotoja ir verslumo specialistė Ligaya Tichy, dirbusi su tokiais pasaulinio masto projektais kaip muzikos klausymosi ir dalijimosi internetu priemonė „Soundcloud“ bei išmaniąja viešbučių ir nakvynės vietų rezervacijos sistema „Airbnb“, sako, kad tinkamas žmogiškųjų išteklių valdymas ir stipri organizacijos kultūra jaunam verslui padeda siekti sėkmės.
Ligaya, papasakokite, kokia organizacijos kultūra būdinga sėkmingoms įmonėms?
Organizacinė kultūra – tai organizacijos darbuotojų požiūris ir elgesys. Kiekvienai organizacijai būdinga unikali kultūra, tačiau bet kokia kultūra veiksminga yra tada, kai darbuotojai išnaudoja savo visas galimybes ir stengiasi užduotis atlikti kuo geriau. Mano manymu, gerai organizacijos kultūrai būdingas autonomiškumas, t. y. darbuotojai turi laisvę daryti tai, ko jie patys nori, meistriškumas, kai kiekvienam komandos nariui leidžiama ugdyti savo įgūdžius, įmonės darbuotojus vienijantis bendras tikslas.
Ar tiesa, kad šiuolaikiškoje įmonėje nėra įprastų vadovo ir pavaldinio santykių, kur pirmasis nuolat stebi, kaip atliekamos užduotys?
Iš tikrųjų nauji vadybos modeliai griauna įprastus vadovo ir darbuotojo santykių stereotipus. Silicio slėnyje veikiančios bendrovės vadovaujasi įvairiais modeliais, kurie padeda sudaryti įmonės struktūrą, tačiau čia vadovas labiau atlieka mentoriaus ir patarėjo vaidmenį. Tai tikrai nėra ta tradicinė, vertikali struktūra, kur užduotys „nuleidžiamos“ iš viršaus į apačią.
Kaip pavyzdys galėtų būti organizacijos valdymo sistema „Holacracy“, kuri padeda paskirstyti atsakomybę, nustatyti sprendimų priėmimo galią leidžia paskirstyti save reguliuojančioms komandoms. Kiekvienas darbuotojas gali specializuotis savo srityje. Darbuotojai čia problemas sprendžia ne vykdydami nurodymus, o priimdami ir įgyvendindami sprendimus, bendradarbiaudami tarpusavyje.
Tai reiškia, kad žemesnės grandies darbuotojas gali tapti kurio nors projekto vadovu, kaip ir įmonės vadovas gali prisiimti pagalbininko vaidmenį?
Be abejo. Įmonės hierarchija nėra vien tik pareigybės ir lygmenys. Tai yra tai, kiek kiekvienas darbuotojas gali prisidėti įgyvendinant bendrus tikslus. Daugelis žmonių gali skirti savo dėmesį keliems įvairiems projektams, tačiau vadovauti – tik vienam, nes kyla grėsmė išbarstyti savo mintis ne ten, kur reikia. Tačiau kitų projektų vadovams gali prireikti papildomos pagalbos: peržiūrėti dokumentus, pateikti įžvalgas iš šalies ir pan. Kitaip tariant, modernios įmonės hierarchija paremta ne darbuotojų priežiūra, o jų įgūdžių naudojimu.
Vadinasi, įprastas žmogiškųjų išteklių valdymas, kaip jis suvokiamas įprastai, pasikeitė?
Be abejo, ši sritis keičiasi. Juo labiau kad pastaruoju metu Silicio slėnyje tikrai netrūksta radikalaus požiūrio į žmogiškųjų išteklių valdymą atstovų. Pavyzdžiui, bendrovėje „Medium“ (red. past. socialinis tinklas, kuriame kiekvienas asmuo – nuo profesionalaus žurnalisto iki pradedančio virėjo gali dalytis savo istorijomis su visais pasaulio žmonėmis), kurią įkūrė vienas iš socialinio tinklo „Twitter“ pradininkų Evanas Williamsas, dirba 40 darbuotojų, tačiau tarp jų nėra nė vieno tiesioginio vadovo. Bendrovė nedidelė, todėl toks modelis veikia puikiai.
Didelės įmonės, besilaikančios šio požiūrio, pavyzdys galėtų būti žinoma žaidimų kūrimo bendrovė „Valve“, kur dirba beveik tūkstantis darbuotojų. Anot šios organizacijos atstovų, jie ieško „T formos“ darbuotojų, t. y. žmonių, kurie turi daug tam tikros specifinės srities žinių ir daug bendrinių žinių. Tokį talentų atrankos modelį taikančios įmonės žino, kad kiekvienas darbuotojas suvokia savo atsakomybę ir atskaitomybę įmonėje, o turimi įgūdžiai padeda jam pačiam priimti reikiamus sprendimus.
Visgi viena taisyklė nesikeičia – visos įmonės siekia rasti ir įdarbinti pačius geriausius talentus.
Ką apie žmogiškųjų išteklių valdymą turėtų žinoti pradedantys verslininkai, ketinantys plėstis į užsienio rinkas?
Jeigu jauna įmonė ketina plėstis į užsienio rinkas, rekomenduočiau visą dėmesį sukoncentruoti į tų šalių kultūrą – priimkite darbuotojus iš vietinių rinkų, o ne iš centrinės būstinės. Žinoma, jau dirbančius darbuotojus taip pat reikia rengti darbui svečiose šalyse, tačiau būtų idealu, jei jie būtų kilę būtent iš tų šalių. To priežastis – tokie darbuotojai supranta vietinę kultūrą, puikiai kalba vietine kalba, tad verslo niuansus suprasti jiems kur kas lengviau negu atvykėliams iš kitų šalių. Be to, jų turimas socialinių ryšių tinklas gali padėti sudaryti taip reikalingą bandytojų – pirmųjų jūsų produktą įsigysiančių pirkėjų – bazę tose šalyse.
