Switch to mobile version. Į viršų

Namai - 2020 06 01

Karantinu naudojasi ilgapirščiai: kaip apsaugoti savo turtą

Karantinu naudojasi ilgapirščiai: kaip apsaugoti savo turtą

Sėslesnis gyvenimas ir mažiau kelionių per karantiną daro įtaką gyventojų turto saugumui – ilgesniam laikui be šeimininkų priežiūros likusios sodybos dažniau tampa ilgapirščių taikiniu. Taip pat auga vidutinė žala, kurią dėl vagystės patiria būstų savininkai.

„Kiekvienas mūsų dabar rečiau keliaujame. Arba namai, arba sodyba ilgesnį laiką lieka neapsaugoti. Nusikaltėliai atsižvelgia į šias aplinkybes. Vagys netrukdomi gali ilgiau šluoti iš svetimų namų viską, ką mano esant vertinga, – pastebi „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas. – Kai kuriems atrodo, kad sodybose jie nelaiko nieko vertingo. Tačiau mūsų klientų patirtis rodo, kad vagis domina ne tik pinigai ar elektronikos įrenginiai, bet ir sodo technika, statybinės medžiagos, laisvalaikio priemonės, žvejybos įranga, baldai, net maisto atsargos.“

Bendrovės duomenimis, šių metų kovą, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, vagysčių žalų skaičius buvo pusantro karto didesnis negu vasarį.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais kai kuriuose šalies rajonuose fiksuojama daugiau vagysčių iš sodybų. Pavyzdžiui, per keturis šių metų mėnesius Švenčionių rajone nukentėjo 8 klientų turtas, Molėtų rajone – 9, o Rokiškio – 11, kai anksčiau per tą patį laikotarpį šiose vietovėse pasitaikydavo vos viena kita vagystė iš apdrausto būsto. Daugiau vagysčių užfiksuota Panevėžio mieste ir rajone, Alytaus, Pasvalio ir Šalčininkų rajonuose. „Iš pranešimų apie žalas matome, kad vagys veikia visoje Lietuvoje. Tačiau draudimas žalas atlygina tik apsidraudusiems būstą, todėl tikėtina, kad bendras vagysčių skaičius yra dar didesnis, mat Lietuvoje savo būstą apdraudžia ne visi gyventojai“, – dėsto A. Gimbickas.

Specialisto teigimu, reikia turėti omenyje, kad karantino metu mažiau judrūs tapome visi, todėl naivu tikėtis, kad ilgapirščius pastebės ir apie tai policijai praneš praeiviai ar kaimynai. Nuostolius pastebėjus po kurio laiko, kaltininkų suradimas tampa itin sudėtingas. Todėl šiuo metu itin išauga apsaugos priemonių poreikis.

Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad vagys sugeba pasinaudoti bet kokiomis turto apsaugos spragomis. Pavyzdžiui, praviri langai ar balkono durys iškart patraukia jų dėmesį. Taip pat nusikaltėliai neretai patikrina, ar užrakintos butų durys, tyrinėja, ar būste įrengta signalizacija, ar ji pajungta prie apsaugos pulto, ar yra vaizdo stebėjimo kameros ir t. t. Todėl A. Gimbickas pataria gyventojams įvertinti turto apsaugos lygį savo namuose, sodybose, ūkiniuose pastatuose ir net garažuose. Pasak eksperto, verta atkreipti dėmesį, kad net ir tokie įpročiai kaip durų rakinimas yra labai svarbūs.

„Šiuo metu svarbu pagalvoti apie draudimo vertę, ilgalaikę naudą. Vagys ieško lengvo grobio, nevengia grasinimų, fizinių veiksmų: turtą ne tik pagrobia, bet ir sugadina. Karantino ribojimai švelnėja, pokarantininis ekonominis nuosmukis gali paskatinti nusikaltimų – ypač smulkesnių – atkrytį“, – įspėja A. Gimbickas.

Apdrauskite namus ir jauskitės saugiau

Pasirinkus maksimalų būsto draudimo variantą, jūsų namai – pastatas ir jo viduje esantis turtas – bus apdrausti nuo visų rizikos rūšių poveikio, t. y. ugnies, vandens, gamtinių jėgų, vagystės, stiklo dūžio bei kitų kitų staiga ir netikėtai įvykusių turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykių.

 


  • Draudimas - 2020 05 21

    Rūpinimasis savimi ir pasiruošimas ateičiai suteikia saugumo jausmą

    Rūpinimasis savimi ir pasiruošimas ateičiai suteikia saugumo jausmą

    Daugelis žmonių vengia kalbėti apie rimtesnius susirgimus, tačiau sveikatos statistika leidžia suvokti tikrąją ligotumo padėtį Lietuvoje. Lietuvos higienos instituto duomenimis, per metus vidutiniškai kas trečiam suaugusiam šalies gyventojui nustatomos kraujotakos sistemos ligos. Vienam iš aštuonių gyventojų per metus diagnozuojamos nervų sistemos ligos, o kas dvyliktam – navikiniai susirgimai*. Kasmet vidutiniškai beveik 12 tūkst. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų pripažįstamas sumažėjęs darbingumas (negalia)**.

    Daugiau

  • Draudimas - 2020 05 14

    Kodėl turtą draudžiame, bet dėl gyvybės dvejojame?

    Kodėl turtą draudžiame, bet dėl gyvybės dvejojame?

    Abejonių dėl turto draudimo dažniausiai turime mažiau, nes esame įsitikinę, kad tai naudinga. Tačiau svarstydami apdrausti gyvybę, dvejojame, nes esame linkę tikėti, kad mums nieko blogo neatsitiks. Deja, nė vienas nesame apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ir kitų nenumatytų gyvenimo aplinkybių. Tačiau galime iš anksto pasirūpinti savo šeimos finansiniu saugumu ir būti užtikrinti dėl jų ateities.

    Daugiau

  • Pensija - 2020 04 20

    Informacija klientams, apsidraudusiems investiciniu gyvybės draudimu

    Informacija klientams, apsidraudusiems investiciniu gyvybės draudimu

    Kaupiančių pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis klientų poreikiai, tikslai, investavimo laikotarpis, rizikos tolerancija yra skirtingi. Paprastai lėšos, kurių gali netrukus prireikti ir kuriomis asmuo negali rizikuoti, neturėtų būti investuojamos į rizikingą turtą (pvz.,  akcijas), o lėšos, kaupiamos ilgalaikiams tikslams (penkeriems ir daugiau metų), tikėtina, turėtų būti investuotos.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

Į ką atkreipti dėmesį planuojant įsigyti būstą?

Įsigydami naujus namus jauskitės tvirtai

Patarsime Jums rūpimais būsto paskolos klausimais. Daugiau apie būsto paskolą.

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.