Milžiniškas gyvenimo tempas, nuolatinę įtampą kelianti konkurencija darbo rinkoje, pranykusi riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo – daugelio išsivysčiusių valstybių rykštė. Ekspertai teigia, kad poilsio nebesulauksime net ir išėję į pensiją.
Štai Norvegijoje pensinis amžius šiandien yra 67 m., JAV ir Portugalijoje – 66 m., Prancūzijoje – 65 metai. Lietuvoje nuo 2012 m. pensinis amžius taip pat pradėtas ilginti ir iki 2026 m. turėtų pasiekti 65 metus. Ir tai – ne riba. Iš valstybės mokamų pensijų neįstengiantys išgyventi senjorai dažnai atsisako eiti užtarnauto poilsio ir toliau dirba.
SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis atskleidė, kad išėję į pensiją dirbti planuoja apie 70 proc. lietuvių.
J. Varanauskienė: svarbiausia – turėti pasirinkimą
SEB šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, darbas pensiniame amžiuje – ne problema. Problema yra pasirinkimo nebuvimas ir priverstinis darbas.[content term="Infobankas - pensija"]
„Nemažai pensinio amžiaus žmonių dirba. Dirba dėl įvairių priežasčių. Vieni nori būti reikalingi, naudingi, nepriklausomi, kitiems tiesiog neužtenka pinigų pragyvenimui. SEB banko atliktos 61–64 m. amžiaus šalies gyventojų apklausos duomenimis, senatvės pensija šiandien sudaro apie 63 proc. prieš pat pensiją gautų pajamų. Nemažai daliai tai – reikšmingas ir skausmingas pajamų sumažėjimas, ypač jei žmogus pensijai nesiruošė ir papildomai netaupė. Gerai, jeigu žmogus vis dar gali dirbti, o jei tokios galimybės nebėra?“, – svarsto J. Varanauskienė.
Savarankiškai pensijai taupo tik du iš penkių lietuvių
Nepaisant senatvėje gresiančio skurdo, iš anksto taupyti pensijai lietuviai nėra linkę. Tiesa, savo neveiklumo pasekmes šalies gyventojai suvokia ir orios senatvės nesitiki – tik ketvirtadalis lietuvių (27 proc.) laukia pensijos ir mano, kad galės džiaugtis gyvenimu.
„Tikinčių valstybės galimybėmis mokėti pakankamą pensiją Lietuvoje nedaug – 28 procentai. Bet savarankiškai pensijai taupo tik du iš penkių. Dar du atidėlioja, o penktasis net negalvoja apie taupymą pensijai. Du iš trijų lietuvių niekada nesidomėjo, kokia bus jų pensija. Vadinasi, jie nežino, kad galima pensijai ruoštis savarankiškai – taupyti privačiuose pensijų fonduose, kaupti turtą, investuoti. Taigi, esame paniurę fatalistai arba atvirkščiai – naivūs optimistai. Šviesios ateities nesitikime, bet imtis veiksmų jai pakeisti taip pat nesame linkę. Arba naiviai tikime, kad kas nors už mus tuo pasirūpins“, – vyraujančias nuomones apibendrino SEB ekspertė.
