Switch to mobile version. Į viršų

Pensija - 2018 12 31
pensija | Pensijų fondai | Taupymas

Dvi stovyklos: ar verta papildomai kaupti senatvei?

Dvi stovyklos: ar verta papildomai kaupti senatvei?

Jau kurį laiką netyla kalbos apie 2019 metų pradžioje įsigaliosiančią pensijų kaupimo reformą ir apie tai, ką naujo ji mums atneš. Kol vyksta diskusijos apie šios srities pokyčius, į pensijų kaupimą siūlome pažvelgi iš daugelio šalies gyventojų perspektyvos – ką jie mano apie papildomą kaupimą senatvei?

Šiandien Lietuvoje veikia trijų pakopų pensijų sistema. Dalyvavimas visose trijose pakopose padeda užsitikrinti kelis pajamų šaltinius ir gauti pageidaujamo dydžio pensiją. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, 2018 m. rugpjūčio  31 d. antros pensijų pakopos fonduose kaupė 1 304 273 asmenys, o trečios pensijų pakopos fonduose –  59 846 asmenys.

25 metų vilnietis Mindaugas antros pakopos pensijų kaupimu susidomėjo prieš keletą metų. Vaikinas pasakoja pradėjęs taupyti tada, kai suprato, kad visas pajamas, kurias uždirba, anksčiau ar vėliau išleidžia norėdamas pagerinti gyvenimo kokybę.

„Pirkdavau brangesnius rūbus, naujausio modelio telefonus visiškai negalvodamas apie savo ateitį. Paskaičiavau, kad dirbu jau aštuonerius metus, tačiau neturiu didesnių santaupų, todėl pradėjau plėsti savo finansinį IQ. Domėjausi, kaip valdyti asmeninius finansus, o tai leido sužinoti apie taupymą ir investavimą antros bei trečios pakopos fonduose“, – pasakoja Mindaugas.

Pradėjęs nuo antros pensijos pakopos Mindaugas sako greitai supratęs, kad vien tik tokio taupymo pensijai nepakaks, todėl nusprendė papildomai kaupti ir trečios pakopos fonduose.

„Dabar kaupiu antroje ir trečiose pakopose, neskaitant pirmos pakopos, kurioje kaupti privalome. Taupymą antros pakopos fonduose  remia valstybė. Mirties atveju antroje pakopoje sukaupti pinigai atitenka teisėtiems paveldėtojams, o pirmos pakopos pinigai tiesiog išgaruoja.

Trečioje pakopoje sukauptas lėšas galima gauti kaip vienkartinę išmoką arba kaip periodines išmokas, be to, išmokų mokėjimo pradžia gali būti ankstesnė negu išėjimas į pensiją. Antros ir trečios pakopų fondų valdytojai kaupiamus pinigus investuoja, o tai leidžia kelis kartus padidinti sukauptas lėšas atsižvelgiant į taupymo laikotarpį“, – pasakoja Mindaugas.

Nenori gyventi tik iš pensijos

Jau ketverius metus iš eilės kasmet Baltijos šalyse atliekamas SEB pasirengimo išeiti į pensiją tyrimas rodo, kad net 84 proc. dirbančiųjų tikisi turėti pajamų ir sulaukę pensijos, tačiau realybė gerokai skiriasi – 54 proc. pensinio amžiaus žmonių gyvena tik iš pensijos ir vos 8 proc. ką tik į pensiją išėjusių lietuvių turi santaupų. Kalbėdamas apie šią problemą Mindaugas taip pat kategoriškas.

„Šiandien pensininkai Lietuvoje gyvena prastai, darbingų, mokančių mokesčius žmonių skaičius šalyje mažėja, o pensininkų daugėja ir laikui bėgant padėtis tik blogės, todėl kaupti pensijai ne verta, o būtina. Kuo anksčiau pradėsi,  tuo daugiau turėsi ateityje. Pradėjus taupyti keleriais metais anksčiau gali reikšti keliolika tūkstančių daugiau sulaukus pensijos, nes, kaip ir minėjau, kaupiami pinigai yra investuojami ir dėl sudėtinių palūkanų sutaupytų pinigų gali padaugėti kelis kartus, todėl laikotarpis čia labai svarbus. Labai gaila, kad daugelis mano bendraamžių vis dar negalvoja apie taupymą pensijai, kol kas prioritetai ne tie“, – sako vaikinas.

Nekaupia, nes nemato prasmės

Kitaip ngui kaimyninėse šalyse, kur dalyvauti  antros pakopos pensijų fonduose privaloma, Lietuvos gyventojai vis dar savarankiškai sprendžia, ar dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje. 

36 metų kaunietis Martynas, be privalomojo pensijų kaupimo „Sodroje“, kitose pakopose nedalyvauja. „Pripažinsiu, kartais pagalvoju, kad gal ir būtų verta pačiam siekti geresnės savo senatvės, tačiau klausimas, ar aš jos sulauksiu, visada atbaido nuo konkrečių veiksmų. Susiveržti diržus dėl to, ko galbūt tau net neprireiks, mano nuomone, yra šiek tiek nelogiška“, – sako vyras.

Martyno mėnesio darbo užmokestis yra gerokai didesnis negu vidutinė alga Lietuvoje, todėl, pasak jo, sukti galvos dėl taupymo nėra prasmės. „Turiu  gerai mokamą darbą. Sąskaitoje visada yra pinigų, kuriuos galiu leisti pagal savo poreikius ir niekada neskaičiuoti, kad galbūt šį mėnesį reikia pataupyti ar kažkam atsidėti. Tačiau visiškai suprantu, kad žmonės, kurie gauna mažesnes pajamas, yra kaip ir priremti prie sienos ir privalo taupyti, nes kitu atveju,  senatvė, jei jos sulauks, finansiškai gali tapti labai nelengva“, – sako vyras.

Kodėl vertėtų kaupti papildomą pensiją?

„SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad priežastys, kodėl tautiečiai vis dar atsargiai žiūri į pensijų kaupimą, gali būti įvairios – nuo žinių apie pensijų sistemą trūkumo, palyginti žemo finansinio raštingumo, nepagrįstų ateities iliuzijų iki pesimistinių lūkesčių savo gyvenimo trukmės atžvilgiu.

Vis dėlto S. Gutauskaitė-Bubnelienė teigia, kad Lietuvos, kaip ir daugelio Vakarų valstybių, populiacija sensta, tad ilgainiui gyventojai gaus vis mažesnes pensijas, palyginti su buvusiu atlyginimu.

„Prognozuojama, kad 2040 metais trys darbingo amžiaus Lietuvos gyventojai turės išlaikyti du pensininkus, o „Sodros“ pensija užtikrins vos 34 proc. buvusių pajamų. Skaičiuojant pagal dabartinį vidutinį darbo užmokestį, tai būtų apie 240 eurų per mėnesį. Tad senatvėje pasikliauti vieninteliu pensijos šaltiniu „Sodra“ būtų pernelyg rizikinga“, – aiškina specialistė.

Apskaičiuota, kad Lietuvoje žmonės, sulaukę pensinio amžiaus, vidutiniškai gyvena dar keturiolika–devyniolika metų. Šiuo metu senatvės pensiją gauna ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų. Kad sulaukęs pensinio amžiaus žmogus ir toliau galėtų gyventi oriai, dramatiškai nekeisdamas savo gyvenimo būdo ir įpročių, pagal ekspertų rekomendacijas pensijos dydis turėtų siekti apie 70–80 proc. iki pensijos gautų pajamų.

„Net ir nemažą atlyginimą šiandien gaunantis žmogus negali tiksliai žinoti, kaip jo pajamos pasikeis kintant šalies ekonominei padėčiai, dėl sveikatos ar nenumatytų gyvenimo aplinkybių. Papildomai kaupti senatvės pensijai verta visiems tokią galimybę turintiems gyventojams. Taupymui reikėtų skirti bent 10 proc. savo pajamų. Tai padės užsitikrinti papildomas pajamas sulaukus pensinio amžiaus, tad mažesnės finansinės galimybės taip nebegąsdins“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.


  • Pensija - 2018 12 16

    Esminis pensijų reformos klausimas – ar sukauptos lėšos bus paveldimos?

    Esminis pensijų reformos klausimas – ar sukauptos lėšos bus paveldimos?

    Yra vienas klausimas, į kurį atsakymą  ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip: „Kaip ilgai gyvensiu?“ Žinoma, mums gali pakakti „tikiuosi, kuo ilgiau ir laimingai“. Bet valstybei planuojant ilgalaikę raidą ir būdus gyventojų gerovei didinti svarbu atsižvelgti į gyvenimo trukmę. 

    Daugiau

  • Pensija - 2018 10 18

    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudimo įmokų siekiančią dalį į kaupimo fondą pervestų „Sodra“ ir nieko daugiau nedaryti, arba patiems papildomai prisidėti prie pensijos ir dar gauti papildomą paskatą iš valstybės.

    Daugiau

  • Pensija - 2018 10 10

    Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems

    Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems

    Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek kritikos, kaip pensijų reforma. Sutikdama, kad stabilumo šioje srityje trūksta ir kad pokyčiams pasirengti dažnai paliekama per mažai laiko, vis dėlto esu įsitikinusi, kad didelė dalis kritikos ir nuogąstavimų dėl ateinančių metų pradžioje, kaip tikimasi, pradėsiančios veikti pertvarkytos pensijų kaupimo sistemos neturi jokio pagrindo.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.