Bėgdami nuo senatvės nesusimąstome, kad ji vis viena ateina ir dažnai – toli gražu ne tokia, kokios norėtume. SEB banko inicijuoto Pasirengimo pensijai rodiklio tyrimo duomenimis, net 69 proc. lietuvių niekada nesidomėjo, kokio dydžio bus jų pensija ir kaip tai paveiks jų kasdienį gyvenimą.
TV ir radijo laidų vedėja Gabrielė Martirosianaitė su mama Lina sako, kad savo senatvės paveikslų taip pat dar nekuria, tačiau ateities nesibaimina.
„Sutinku, kad jaunystėje mintys apie pensiją tikrai gali pasirodyti slogios. Tad natūralu, kad mes renkamės gyventi šia akimirka, mėgautis ir džiaugtis šia diena. Vis dėlto, pabėgti nuo minčių apie ateitį neįmanoma – aš taip pat svarstau, kaip gyvensiu, kaip save išlaikysiu. Anksčiau ar vėliau pradedi svarstyti, kaip užsitikrinsi ramią ir orią senatvę – norėčiau, kad šis gyvenimo periodas būtų būtent toks“, – pasakojo Gabrielė.
Merginos nuomone, gyvename laikmetyje, kuriame viskas nuolatos kinta ir tobulėja, tad norisi tikėti, kad gyvenimo kokybė taip pat gerės.
„Aš senatvėje norėčiau turėti priežastį šypsotis! Paauglystėje gyvenau Japonijoje – pastebėjau, kad šios šalies senjorai yra aktyvūs ir trykšta optimizmu. Tikrai nelengva lyginti su senoliais Lietuvoje, toks lyginimas dėl ekonominių šalių skirtumų turbūt net neturi prasmės. O taip norėtųsi matyti pagyvenusių žmonių šypsenas – juk šie žmonės yra verti pagarbos ir įvertinimo. Kita vertus, po trisdešimties metų pensija Lietuvoje turbūt taip pat bus kitokia visų pirma dėl to, kad dabartinis jaunimas stengsis planuoti savo ateitį bei finansus, pradės taupyti oresnei senatvei“, – teigė ji.
Gabrielės mamos Linos nuomone, ori senatvė yra neatsiejama ne tik nuo naujų įspūdžių ir išbandymų, bet ir galimybės skirti daugiau laiko sau ir savo šeimai.
„Senatvėje tikrai neatsisakyčiau minimalaus kūrybinio darbo, kuris leistų man šiek tiek prisitaikyti prie gyvenimo tempo ir toliau tobulėti. Žmogus, nuėjęs ilgą gyvenimo kelią, išgyvenęs milijonus sekundžių džiaugsmo ir skausmo, neturėtų senatvėje tiesiog sustoti ir pasakyti: „viskas jau sužinota“. Kita vertus, tikrai nenorėčiau, kad darbas taptų priverstiniu dėl būtinybės užsitikrinti papildomų pajamų senatvėje“, – teigė ji.
Pasak Linos, patarti jauniems žmonėms, kaip pasiruošti pensijai – labai sunku. „Kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias – individualus, tad kiekvienas turi išmokti savas gyvenimo pamokas. Aš patarimų nedalinčiau, nebent palinkėjimą – kiekvienas esame savo laimės kalvis, todėl už sėkmes ir nesėkmes atsakome tik mes patys ir nereikia ieškoti kaltų“, – apibendrino Lina.
Julita Varanauskienė: pensijai taupo tik du iš penkių
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės nuomone, žmonių lūkesčiai senatvės atžvilgiu yra panašūs – tikimasi, kad pensija bus ramus, orus periodas, kurio metu galėsime pailsėti ir daugiau laiko skirti savo pomėgiams bei šeimai.
„Vis dėlto, ištyrus Lietuvos gyventojų elgseną išryškėjo nerimą kelianti tendencija – žmonių lūkesčiai labai skiriasi nuo realybės ir veiksmų, kurių jie imasi. Pernai vidutinė senatvės pensija sudarė apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau Lietuvos gyventojai tikisi gauti 78 proc. dabartinio darbo užmokesčio dydžio pensiją. Taigi, jie nenujaučia, koks skaudus bus pajamų sumažėjimas senatvėje. Deja, bet realių veiksmų lietuviai taip pat nėra linkę imtis – savarankiškai pensijai taupo tik du iš penkių. Dar du atidėlioja, o penktasis net negalvoja apie taupymą pensijai“, – teigė J. Varanauskienė.
Pasak jos, priežasčių yra įvairių – vieniems ateitis atrodo pernelyg miglota, kitiems taupymui trūksta pinigų arba bijoma, kad dėl infliacijos sumažės pinigų vertė, tad taupymas bus neprasmingas. Vieną iš svarbių priežasčių nurodė ir Gabrielė, teisingai pastebėjusi, kad jauni žmonės dažnai renkasi gyventi šia diena. Kita vertus, taip elgiasi ir vyresni, net ir tie, kuriems iki pensijos likę visai nedaug.
„Demografinė situacija Lietuvoje negerėja – tai ateities pensininkų problemas tik aštrins. Norėtųsi tikėti, kad dabartinis jaunimas išties stengsis geriau planuoti savo finansus ir aktyviau taupys pensijai, tuo labiau, kad būdų yra įvairių – galima taupyti privačiuose pensijų fonduose, kaupti turtą, investuoti. Svarbiausia keisti nuostatą, kad kažkas kitas už mus pasirūpins mūsų ateitimi“, – apibendrino ekspertė.
