Switch to mobile version. Į viršų

Pensija - 2016 05 24
pensija | savarankiškas kaupimas pensijai | vaikai

„Kai užaugsiu, būsiu pensininkas...“: svajonės ir tikrovė

„Kai užaugsiu, būsiu pensininkas...“: svajonės ir tikrovė

„Kai išeisiu į pensiją, keliausiu po pasaulį, ilsėsiuosi šiltuosiuose kraštuose, skaitysiu geriausias knygas, nepraleisiu nė vieno gero spektaklio“, – turbūt taip neretai svajoja ir save guodžia į darbus įklimpę paties įvairiausio am​žiaus darbuotojai.

Dėl šiuolaikinės medicinos, sveiko gyvenimo būdo ir gerėjančių darbo sąlygų ilgėjanti gyvenimo trukmė nuteikia dar optimistiškiau – net ir išėjus į pensiją laiko džiaugtis gyvenimu tikrai liks. Tačiau ar prognozuojamos pensijos dydis atitiks lūkesčius, o išsvajotoji laisvė suteiks galimybių įgyvendinti visas svajones – klausimas, į kurį atsakymą žino ne visi.  

O kaip pensiją ir pensininko gyvenimą įsivaizduoja patys mažiausieji, kuriems iki pensijos dar labai toli?

Ką senyvo amžiaus žmonės veikia išėję į pensiją?

„Senelis gali važiuoti naktį medžioti. Aš išėjęs į pensiją daug keliaučiau ir važiuočiau pas tėtį į Norvegiją“. Kajus, 6 m.   

„Mano močiutei patinka Anglijoje dirbti parduotuvėje ir ji dar neatostogauja. Ji neina į pensiją, nes jai labai patinka dirbti. Kai mes darželyje einame į ekskursijas po mišką, ten sutinkame senus žmones, vaikščiojančius su šuniukais – ir mažais, ir dideliais. Aš nelabai norėčiau būti pensininke – nebūtų ką veikti“.  Danielė, 6 m.

„Pensininkai jau seni žmonės ir jie neina į darbą. Aš išėjusi į pensiją kiekvieną dieną važiuočiau į Ispaniją“. Miglė, 6 m.

„Mano močiutė kaime augina karves. Bet šiaip pensininkai turi daug laisvo laiko. Viena vertus, gerai, kai yra daug laisvo laiko, bet man nieko neveikimas atsibostų. Jau geriau eičiau į darželį ar mokyčiausi būti konditere“. Karina, 12 m.

„Seni žmonės turėtų nieko nedaryti ir pailsėti. Aš išėjusi į pensiją žaisčiau slėpynių su močiute“. Jorė, 6 m. 

Tikrovė

SEB banko tyrimo „Pasirengimo pensijai rodiklis“ (2016 m.) duomenimis, pensininkams dažnai nepakanka gaunamų pajamų. Tyrimas atskleidė, kad 32 proc. vyresnio amžiaus (62–65 m.) žmonių net ir išėję į pensiją dirba. 8 proc. pensininkų finansiškai padeda artimieji (vidutinė paramos suma yra 150 eurų per mėnesį). 6 proc. pensininkų papildomai prisiduria gaudami pajamų už nuomojamą ar parduotą turtą. 

Ar pensininkai gauna daug pinigų ir kam juos išleidžia? 

„Gal jie kartais važiuoja parduotuvę? Nedaug pensininkai pinigų gauna, nes nieko nebedirba“. Kajus, 6 m.

„Maistui. Drabužiams arba lazdelei paeiti“. Danielė, 6 m.

„Pensininkai Lietuvoje nedaug gauna pinigų. O jeigu serga, daugiausia išleidžia vaistams“. Karina, 12 m.

„Aišku, kad daug gauna. Taigi man per kiekvieną gimtadienį nuperka dovanų“. Tadas, 5 m.

Tikrovė 

Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje – 257 eurai per mėnesį. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinė pensijos išmoka nesudaro nė pusės prieš pensiją gaunamo vidutinio atlyginimo. SEB banko tyrimo „Pasirengimo pensijai rodiklis“ (2016 m.) duomenimis, išėję į pensiją žmonės vidutiniškai tikisi gauti 71 proc. buvusio atlyginimo pensijos išmoką.

Ar seni žmonės mėgsta ir gali keliauti?

„Turbūt taip. Per mano gimtadienį senelis atvažiuos į svečius“. Kajus, 6 m. 

„Seni žmonės mėgsta keliauti. Bet tam jiems reikia susitaupyti. O tai sunku padaryti, nes kartais gali nedaug pinigų uždirbti, o kartais daug“. Danielė, 6 m.

„Mėgsta, pavyzdžiui, į šiltuosius kraštus. Ten jie skrenda lėktuvu. Aš išėjusi į pensiją irgi labai dažnai važiuočiau į užsienio šalis“. Jorė, 6 m. 

Tikrovė

Remiantis SEB tyrimo „Pasirengimo pensijai rodiklis“ (2015 m.) duomenimis, išlaidos kelionėms ir pramogoms išėjus į pensiją sumažėja daugiau, negu buvo tikėtasi. Taip pat sumažėja išlaidų didesniems pirkiniams.

Tačiau išėjus į pensiją išauga išlaidos sveikatos priežiūrai. Labiau, negu tikėtasi, padidėja išlaidos maistui, transportui ir būstui. Net kas penktas tyrime apklaustas pensininkas pripažino, kad išėjus į pensiją ir sumažėjus pajamoms buvo labai sunku, kai teko apkarpyti išlaidas.

Tiems, kurie išėję į pensiją nori atsipalaiduoti, mėgautis gyvenimu be rūpesčių ir įgyvendinti savo svajones, finansų ekspertai pataria kaupti pinigus pensijai patiems. Tai galima daryti pasirinkus trečios pakopos pensijų fondus ar investicinį gyvybės draudimą. Atidėjus dalį savo atlyginimo papildomai pensijai kaupti, bus galima jaustis saugiau – pensija bus gaunama iš kelių šaltinių – „Sodros“, pensijų fondo ar gyvybės draudimo bendrovės.

Kada verta pradėti galvoti apie pensiją? 

„O kam galvoti? Pas senelį ateina paštininkė ir atneša pensiją“. Tadas, 5 m.

„Aš dabar noriu naujo dviračio. Apie pensiją galvosiu negreit, gal tada, kai būsiu mama“. Viktorija, 12 m.

„Man turbūt patiktų pensininko gyvenimas. Bet aš pirma norėčiau būti statybininku“. Kajus, 6 m.

„Nedaug žinau, bet, kai norisi dirbti, tada gali ir uždirbti. Tada reikėtų ir pradėti taupyti pensijai. Bet aš dabar su broliu taupau naujam „Lego“ rinkinukui. Kelis pinigėlius turiu piniginėje, kelis – taupyklėje“. Danielė, 6 m.

„Visą gyvenimą. Ilgą laiką kaupiant pinigus pensijai, turėtų susidaryti nemenka suma. Bet aš taupyti nemoku“. Karina, 12 m.

„Turiu slaptą dėžę, kurioje taupau poniams. Netikriems. Žaisliniams. Susitaupau, nueinu į parduotuvę ir išsirenku ponį. Bet man nelabai išeina kiekvieną mėnesį atidėti pinigėlius, nes viską išleidžiu“. Jorė, 6 m. 

Tikrovė 

Kad sentavė būtų patogi, saugi ir be finasinių rūpesčių, ekspertai pataria kuo anksčiau pradėti savarankiškai kaupti papildomas lėšas pensijai. Geriausias laikas pradėti kaupti pensijai – tik pradėjus dirbti. Per ilgesnį laiką galima tikėtis sukaupti didesnę pinigų sumą. Atsidėti lėšų ateičiai yra paprasčiau, kol dar nesate susilaukę vaikų, neturite kitų finansinių įsipareigojimų (pavyzdžiui, paskolos būstui ar automobiliui įsigyti).

SEB banko tyrimo „Pasirengimo pensijai rodiklis“ (2016 m.) duomenimis, savarankiškai papildomai pensijai lėšas kaupia tik šiek tiek daugiau negu trečdalis gyventojų – 36 procentai. Vidutinė taupymo suma pensijai – 64 eurai per mėnesį.

Svarbu

Tai yra reklaminio pobūdžio informacija apie investicinį gyvybės draudimą ir pensijų fondus. Ji negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas kaupti lėšas taikant čia minimas finansines priemones. Trečios pakopos pensijų fondus valdo UAB „SEB investicijų valdymas“. Investicinio gyvybės draudimo paslaugas teikia UAB „SEB gyvybės draudimas“.
Kaupdami lėšas pensijų fonde ir pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, Jūs prisiimate investicijų grąžos riziką. Bendrovės negarantuoja investicijų pelningumo. Jūs galite atgauti mažiau negu investavote.

Jūs esate atsakingi už priimtus sprendimus dėl investicijų, todėl, prieš juos priimdami, turėtumėte susipažinti su išsamia informacija, pasirinktos investavimo priemonės investavimo strategija, taisyklėmis, taikomais mokesčiais ir patys ar padedami konsultantų įvertinti riziką, kad gali sumažėti Jūsų investicijų vertė.

 


  • Pensija - 2015 10 12

    Kodėl kaupti pensijai reiktų jau nuo pirmojo atlyginimo?

    Kodėl kaupti pensijai reiktų jau nuo pirmojo atlyginimo?

    Dažnas pavydžiai atsidūsta pamatę vokiečių senjorus, palengva vaikštinėjančius Nidos pamariu. Galimybė džiaugtis atsiradusiu laisvu laiku ir užsiimti mylimais hobiais ar išsiruošti atostogų į savo svajonių šalį daugeliui mūsų šalies pensininkų atrodo neįmanoma misija. Ori senatvė didele dalimi priklauso nuo gaunamos pensijos dydžio, tad ja reiktų pradėti rūpintis jau šiandien.

    Daugiau

  • Pensija - 2015 11 04

    Ori senatvė – utopija ar realybė?

    Ori senatvė – utopija ar realybė?

    SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos nuomone, dabartinis socialinės rūpybos modelis Lietuvoje, pagrįstas iš valstybės biudžeto mokamomis pensijomis, nėra itin patikimas. Ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas didina spaudimą gerovės valstybės sistemai: šiandien vienas dirbantysis išlaiko vieną pensininką, tuo tarpu skaičiuojama, kad 2060 m. vienas dirbantysis išlaikys 1,5 pensininko. Daugiau apie pensiją

    Daugiau

  • Pensija - 2015 04 27

    Ateities pensininko realybė – ar dirbsime iki mirties?

    Ateities pensininko realybė – ar dirbsime iki mirties?

    Milžiniškas gyvenimo tempas, nuolatinę įtampą kelianti konkurencija darbo rinkoje, pranykusi riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo – daugelio išsivysčiusių valstybių rykštė. Ekspertai teigia, kad poilsio nebesulauksime net ir išėję į pensiją.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.