Switch to mobile version. Į viršų

Pensija - 2020 04 11
pensija | investavimas

Neuždirbta grąža taip pat yra nuostolis

Neuždirbta grąža taip pat yra nuostolis

Legendinis JAV investuotojas Peteris Lynchas yra pasakęs, kad daug daugiau pinigų investuotojai praranda besiruošdami rinkų korekcijoms arba bandydami jas nuspėti negu per pačias korekcijas. Nemažai aktyvių investuotojų bando atspėti, kada bus akcijų rinkų pikas. Jie tikisi, kad, pardavę turimas akcijas, ateityje jas galės vėl nusipirkti pigiau.

Kartais tai pavyksta, tačiau kartais, pripažinus klaidą, tenka tą patį turtą atpirkti ir brangiau. Taip prarandama grąža, kuri būtų gauta tiesiog nieko nedarant. Ši neuždirbta grąža per ilgesnį laiką gali smarkiai sumažinti investicijų vertę.

Įsivaizduokime investuotoją, kuris šių metų kovo pradžioje 10 tūkst. JAV dolerių buvo investavęs JAV akcijų rinkoje, tačiau kovo 23 dieną, negalėdamas ramiai žiūrėti, kaip rinkos krenta, pardavė turėtas akcijas ir atsiėmė 7,3 tūkst. JAV dolerių tikėdamasis sulaukti ramesnio laiko. Šis investuotojas per kitas tris dienas praleido geriausią trijų dienų  indekso „Dow Jones“ šuolį nuo pat 1933 metų (indeksas pakilo +21,3 proc., o jo investicijų vertė būtų pakilusi iki 8,9 tūkst.). Daugelis tyrimų rodo, kad finansų rinkos yra per daug nenuspėjama erdvė, kurioje net ir profesionaliems investuotojams neapsimoka per daug dažnai gaudyti indeksų viršūnių ir dugno. Neužtenka būti teisiam penkis iš dešimties kartų, nes kiekviena operacija rinkoje kainuoja. Todėl atspėti, kaip kis akcijų vertė reikia dažniau negu kas antrą kartą, o tai pasiekti geba tik nedaugelis investuotojų.

Kita kliūtis norint pasiekti gerą ilgalaikę grąžą – neracionalūs, emocijomis grįsti sprendimai. Didžiausias investuotojų daromas klaidas lemia godumas ir baimė. Akcijų rinkoms kylant, kai rinkose dominuoja geros naujienos, investuotojai, norėdami uždirbti dar daugiau ir greičiau, imasi per daug rizikingų investicijų arba net skolinasi pinigų naujoms investicijoms. Situacijai rinkose kardinaliai pasikeitus tokie sprendimai dažnai lemia didžiulius nuostolius.

Kita vertus, kai akcijų rinkos krenta ilgesnį laiką, nemažai investuotojų pradeda krimstis dėl investicijų vertės sumažėjimo ir abejoti, ar apskritai verta investuoti. Galiausiai neapsikentę, kad jų investicijos jau tiek nuvertėjo, pasiduoda, pasiima likusius pinigus ir pasitraukia iš rinkų.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos tyrimas po 2008–2009 metų finansų krizės patvirtino, kad būtent taip elgėsi ir pensijų fonduose kaupę Lietuvos gyventojai – prieš finansų rinkų griūtį jie keitė turėtus pensijų fondus į rizikingesnius, o vėliau, akcijų rinkoms esant dugne, perėjo į mažiausios rizikos fondus ir taip praleido akcijų kainų šuolį.

Ar rinkų kritimas kada nors baigsis?

Jei trumpai – taip, baigsis. Per paskutinį šimtmetį finansų rinkos patyrė ne vieną korekciją ir po kiekvienos iš jų rinkos atsitiesdavo, toliau kildavo ir pasiekdavo naujas aukštumas. Žinoma, ne visų korekcijų mastas ir greitis yra vienodas, todėl neįmanoma nuspėti, kaip greitai rinkos atsigaus.

Niekas neabejoja, kad valstybių sienų uždarymas ir sulėtėjęs ekonominis gyvenimas turės didelę įtaką įmonių ir namų ūkių finansams. Tačiau Kinija, JAV, Europos Sąjungos ir kitos šalys ekonomikai padėti skiria trilijonus (ne milijardus!) eurų ir dolerių. Pandemijai praėjus, tai padės ekonomikai greičiau atsigauti. Kartu atsigaus ir akcijų rinkos.

Kaip elgtis?

Per daugiau negu penkiolika metų, kai Lietuvoje veikia antros pensijų pakopos sistema, pensijų fondų grąža buvo neigiama trejus metus. Investicijos į įmonių akcijas trumpuoju laikotarpiu gali būti rizikingos, o didžiausia grąža gaunama  per ilgą laiką. Tačiau nemokamų pietų nebūna, todėl investuotojai už tai turi sumokėti savo kantrybe ir susitaikyti, kad trumpalaikiai svyravimai taip pat bus gerokai didesni negu investuojant labai saugiai.

Kita vertus, tokie rinkų nuopuoliai ilgam investuojantiems asmenims atveria galimybių. Kaupiant pensijų fonduose reguliariai mokamos įmokos, už kurias yra perkamas įvairus finansinis turtas – įmonių akcijos, nekilnojamasis turtas, įvairios obligacijos. Finansų rinkų nuosmukius tokie investuotojai (kokie ir yra pensijų fondai) išnaudoja pirkdami atpigusį turtą. Pensijų fondų turtas investuojamas į kelių tūkstančių įmonių akcijas visame pasaulyje, todėl pavienių įmonių akcijų kainų svyravimai pensijų fondų grąžai įtakos beveik neturi. Tad dalyviai, kuriems iki pensinio amžiaus yra likę daug laiko, turėtų nesijaudinti, likti savo amžiaus grupei skirtame fonde ir toliau dalyvauti kaupime, nes už šiuo metu jų mokamas įmokas nuperkama daugiau įmonių akcijų.

Pernai Lietuvoje įsigaliojęs gyvenimo ciklo pensijų fondų modelis padėjo sumažinti fondų dalyvių rūpestį dėl kaupimo pensijai – kaupiant savo amžiaus asmenims skirtame fonde nebereikia rūpintis  tinkamos rizikos fondo pasirinkimu ar sukti galvos, kada pradėti mažinti investicijų riziką ar kt. Fondo rizika palaipsniui mažinama dalyviui artėjant prie pensinio amžiaus.

Ekonomikos Nobelio premijos laimėtojas Eugene F. Fama yra pasakęs: „Jūsų investicijos yra kaip muilo gabalėlis. Kuo dažniau jį liesite, tuo mažiau jo liks“. Šiuo metu kuo dažniau lieskime tikrąjį muilą, o investuodami laikykimės ilgalaikio plano ir venkime neapgalvotų veiksmų.

Komentaro autorius – Paulius Kabelis, „SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas


Šiame straipsnyje pateikta informacija apie SEB teikiamas investavimo paslaugas, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti arba parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti. Kai kuriais atvejais nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos sumą. Jūs esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl, prieš juos priimdami, turėtumėte susipažinti su išsamia informacija, fondų, struktūrinių produktų ir kitų finansinių priemonių prospektais ir kita informacija, kurią galite rasti www.seb.lt.


  • Verslui - 2020 03 30

    Kaip koronavirusas paveiks žemės ūkį?

    Kaip koronavirusas paveiks žemės ūkį?

    Dėl paskelbto karantino Lietuvoje nemažai įmonių yra priverstos arba visai nevykdyti veiklos, arba mažinti jos mastą, tačiau augalininkyste besiverčiančių ūkių situacija yra priešinga – matydami šylančius orus ir sausėjančią žemę, ūkininkai jau pradėjo pavasarinius darbus. Žinoma, karantinas daro neigiamą įtaką ir šiam sektoriui, tačiau dėl tam tikrų veiksnių žemės ūkio nuostoliai bus mažesni negu visos ekonomikos.

    Daugiau

  • Taupymas ir investavimas - 2020 03 24

    Investuojate ar planuojate tai daryti? DUK apie investicijas šiuo neramiu laikotarpiu

    Investuojate ar planuojate tai daryti? DUK apie investicijas šiuo neramiu laikotarpiu

    Didžiausias šių dienų susirūpinimas – koronavirusas išplito visame pasaulyje, neapsiribodamas vien savo kilmės šalimi Kinija. Nors iš pradžių toks plitimas atrodė mažai tikėtinas, jis itin sparčiai pasiekė visas Europos Sąjungos šalis ir didžiausią pasaulio ekonomiką – Jungtines Amerikos Valstijas.

    Daugiau

  • Taupymas ir investavimas - 2020 03 20

    Koronaviruso pandemijos atgarsiai finansų rinkoje #1

    Koronaviruso pandemijos atgarsiai finansų rinkoje #1

    Daugėjant užklausų dėl koronaviruso poveikio įvairiems finansų rinkos segmentams, pradedame reguliarią apžvalgą, kurioje informuosime apie pagrindines rinkos tendencijas, susijusias su viruso protrūkiu  ir priemones, kurių imamasi jo poveikiui neutralizuoti.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.