Switch to mobile version. Į viršų

Pensija - 2019 06 20
pensija | fondai | investavimas

Penki dalykai, kuriuos reikia žinoti apie gyvenimo ciklo fondus

Penki dalykai, kuriuos reikia žinoti apie gyvenimo ciklo fondus © Benjamin Elliott, Unsplash

Gyvenimo ciklo fondai – viena didžiausių 2019 metais įgyvendinamos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos naujovių. Pagal Pasaulio banko rekomendacijas sukurtuose fonduose kaups visi antros pakopos pensijų fondų dalyviai. Tikimasi, kad, kaupdami savo amžiaus grupei tinkamiausiame fonde, gyventojai užsitikrins didesnes išmokas sulaukę pensinio amžiaus.

UAB „SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas Ignas Pliuškys apžvelgia svarbiausius aspektus, ką reikia žinoti apie gyvenimo ciklo fondu

Fondas pagal dalyvio amžių

Visos šalyje veikiančios pensijų kaupimo bendrovės įsteigė po septynis gyvenimo ciklo fondus ir vieną turto išsaugojimo fondą, kuris skirtas pensinio amžiaus sulaukusiems antros pakopos dalyviams.

Gyvenimo ciklo fondų pavadinimuose esančios datos nurodo, kada gimusiems klientams skirtas konkretus fondas. Kiekvienas fondas apima septynerių metų laikotarpį, pvz., fondas „SEB pensija 1975–1981“ skirtas asmenims, gimusiems nuo 1975-ųjų iki 1981-ųjų. Šiuo metu fondai suskirstyti į tokias amžiaus grupes: 1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995 ir 1996–2002. Kiekviena bendrovė turi tokių pat gimimo metų ribų fondus, tad klientai galės juos lengviau palyginti tarpusavyje.

Investavimo strategija

Vienas didžiausių gyvenimo ciklo fondų privalumų yra tai, kad visą kaupimo laikotarpį dalyvis galės kaupti pensijai viename fonde. Jam nereikės sukti galvos, kada vertėtų mažinti investavimo riziką ir perkelti savo lėšas į konservatyvesnį fondą.

Gyvenimo ciklo fondų investavimo strategija yra keičiama atsižvelgiant į dalyvių amžių. Kuo fonde kaupiantys dirbantieji jaunesni, tuo fondas investuoja rizikingiau, t. y. didesnė kaupiamų lėšų dalis investuojama į akcijas. Dalyviui senstant investuojama vis konservatyviau – mažinama akcijų dalis, daugiau investuojama į obligacijas. Dalyviui sulaukus pensinio amžiaus, jo sukauptos lėšos perkeliamos į konservatyviausią – turto išsaugojimo – fondą. Net ir jame laikomų lėšų dalis investuojama į akcijas, tad tikėtina, kad fondo grąža pranoks infliaciją.

Nuspręskite, kaip kaupsite pensijai

Ko gero, žinote, kokių pajamų pakaktų Jūsų poreikiams senatvėje užtikrinti? Naudokitės galimybėmis pasididinti pensijos išmokas jas gaunant iš kelių šaltinių: „Sodros“ ir pensijų fondų.

 

Kaupimo rizikingumas

Lietuvos banko duomenimis, iki pensijų reformos maždaug 7 iš 10 dalyvių pensijai kaupė fonduose, kurie neatitiko jų amžiaus. Kas antras kaupiantis dalyvis buvo pasirinkęs pernelyg konservatyviai investuojantį fondą. Kuo fondo rizikingumas mažesnis, tuo mažesnis ir jo pelningumas, tad sukaupti pensijai reikiamą sumą yra sudėtingiau.

Perkėlus dalyvius į jų amžiaus grupei skirtus gyvenimo ciklo fondus, maždaug pusė jų pensijai kaups rizikingesniame fonde. Tačiau naujieji fondai sumažins tikimybę, kad gyventojai pensijai sukaups nepakankamai dėl pernelyg konservatyvaus kaupimo pradžioje ar per rizikingo kaupimo artėjant pensijai.

Kaupimo sistemos dalyviai, kurie nuspręs prisiimti didesnę ar mažesnę riziką, negu rekomenduojama pagal jų amžių, galės rinktis bet kurį iš naujųjų gyvenimo ciklo ar turto išsaugojimo fondų. Jo keitimas sistemos dalyviams nekainuos, keitimų skaičius taip pat nebus ribojamas. Tačiau daugumai antros pakopos dalyvių to daryti nerekomenduojama.

Mažesni mokesčiai

Pensijų kaupimo sistemos reforma atnešė ir dar vieną fondų dalyviams palankų pokytį – mažesnius fondų valdymo mokesčius. Nuo šių metų pradžios turto valdymo mokestis gali sudaryti ne daugiau kaip 0,8 procento (vietoj iki tol taikyto 1 proc.) pensijų sąskaitoje esančių lėšų vidutinės metinės vertės. Šis įkainis toliau mažės, kol 2021-aisiais pasieks 0,5 procento.

Jeigu kurios nors bendrovės valdomas turtas pasieks ir viršys 2,5 mlrd. eurų, valdymo mokesčiai bus dar mažesni – jie kris iki 0,4 proc. atskaitymų nuo turto. Turto išsaugojimo fondo mokestis jau dabar yra 0,2 procento.

Galimybė palikti paveldėtojams

Privačiuose pensijų fonduose kaupiami pinigai yra paveldimi. Daugeliui dirbančiųjų tai yra vienas iš motyvų dalį pajamų taupyti pasirinkus antrą pensijų pakopą.

Pagal Pensijų kaupimo įstatymą pensinio amžiaus sulaukęs asmuo neįpareigojamas naudotis išmokų teise ar sudaryti anuitetų sutartį. Sukauptas lėšas fondų dalyvis gali palikti pensijų fonde neribotam laikui, kur jos ir toliau būtų investuojamos. Kaupiančio dalyvio mirties atveju šias lėšas paveldėtų jo artimieji.

Sulaukę pensinio amžiaus kai kurie fondų dalyviai nusprendžia sukauptas lėšas palikti fonde, tikėdamiesi, kad paveldėtos lėšos taps finansine paspirtimi jų artimiesiems. Penkiolika metų pensijų fondus valdančio „SEB investicijų valdymo“ duomenys rodo, kad per šį laikotarpį paveldėtojams atiteko 29 proc. bendrovės pensijų išmokų.


  • Taupymas ir investavimas - 2019 06 10

    Kodėl investicija į akcijas primena šachmatų žaidimą?

    Kodėl investicija į akcijas primena šachmatų žaidimą?

    Akcijos yra vienos populiariausių investavimo priemonių visame pasaulyje. Istoriniai duomenys rodo, kad būtent ši investicinė priemonė gali padėti uždirbti gana nemažą ilgalaikę grąžą ir padėti išsaugoti pinigų perkamąją galią. Ir visgi investavimas į akcijas primena žaidimą šachmatais. Kodėl?

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2019 02 13

    Veiksmingiausi būdai taupyti senatvei

    Veiksmingiausi būdai taupyti senatvei

    Finansų ekspertai teigia, kad, norėdami oriai gyventi sulaukę senatvės, turėtume pasirūpinti, kad gaunama pensija sudarytų apie 70–80 proc. iki jos gautų pajamų. Šiuo metu vidutinė „Sodros“ mokama valstybinė senatvės pensija yra apie 337 eurus – daugiau negu perpus mažesnė už 728 eurus siekiantį vidutinį atlyginimą.

    Daugiau

  • Pensija - 2018 12 16

    Esminis pensijų reformos klausimas – ar sukauptos lėšos bus paveldimos?

    Esminis pensijų reformos klausimas – ar sukauptos lėšos bus paveldimos?

    Yra vienas klausimas, į kurį atsakymą  ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip: „Kaip ilgai gyvensiu?“ Žinoma, mums gali pakakti „tikiuosi, kuo ilgiau ir laimingai“. Bet valstybei planuojant ilgalaikę raidą ir būdus gyventojų gerovei didinti svarbu atsižvelgti į gyvenimo trukmę. 

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.