Gyvenimo ciklo fondai – viena didžiausių 2019 metais įgyvendinamos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos naujovių. Pagal Pasaulio banko rekomendacijas sukurtuose fonduose kaups visi antros pakopos pensijų fondų dalyviai. Tikimasi, kad, kaupdami savo amžiaus grupei tinkamiausiame fonde, gyventojai užsitikrins didesnes išmokas sulaukę pensinio amžiaus.
UAB „SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas Ignas Pliuškys apžvelgia svarbiausius aspektus, ką reikia žinoti apie gyvenimo ciklo fondus.
Fondas pagal dalyvio amžių
Visos šalyje veikiančios pensijų kaupimo bendrovės įsteigė po septynis gyvenimo ciklo fondus ir vieną turto išsaugojimo fondą, kuris skirtas pensinio amžiaus sulaukusiems antros pakopos dalyviams.
Gyvenimo ciklo fondų pavadinimuose esančios datos nurodo, kada gimusiems klientams skirtas konkretus fondas. Kiekvienas fondas apima septynerių metų laikotarpį, pvz., fondas „SEB pensija 1975–1981“ skirtas asmenims, gimusiems nuo 1975-ųjų iki 1981-ųjų. Šiuo metu fondai suskirstyti į tokias amžiaus grupes: 1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995 ir 1996–2002. Kiekviena bendrovė turi tokių pat gimimo metų ribų fondus, tad klientai galės juos lengviau palyginti tarpusavyje.
Investavimo strategija
Vienas didžiausių gyvenimo ciklo fondų privalumų yra tai, kad visą kaupimo laikotarpį dalyvis galės kaupti pensijai viename fonde. Jam nereikės sukti galvos, kada vertėtų mažinti investavimo riziką ir perkelti savo lėšas į konservatyvesnį fondą.
Gyvenimo ciklo fondų investavimo strategija yra keičiama atsižvelgiant į dalyvių amžių. Kuo fonde kaupiantys dirbantieji jaunesni, tuo fondas investuoja rizikingiau, t. y. didesnė kaupiamų lėšų dalis investuojama į akcijas. Dalyviui senstant investuojama vis konservatyviau – mažinama akcijų dalis, daugiau investuojama į obligacijas. Dalyviui sulaukus pensinio amžiaus, jo sukauptos lėšos perkeliamos į konservatyviausią – turto išsaugojimo – fondą. Net ir jame laikomų lėšų dalis investuojama į akcijas, tad tikėtina, kad fondo grąža pranoks infliaciją.
Kaupimo rizikingumas
Lietuvos banko duomenimis, iki pensijų reformos maždaug 7 iš 10 dalyvių pensijai kaupė fonduose, kurie neatitiko jų amžiaus. Kas antras kaupiantis dalyvis buvo pasirinkęs pernelyg konservatyviai investuojantį fondą. Kuo fondo rizikingumas mažesnis, tuo mažesnis ir jo pelningumas, tad sukaupti pensijai reikiamą sumą yra sudėtingiau.
Perkėlus dalyvius į jų amžiaus grupei skirtus gyvenimo ciklo fondus, maždaug pusė jų pensijai kaups rizikingesniame fonde. Tačiau naujieji fondai sumažins tikimybę, kad gyventojai pensijai sukaups nepakankamai dėl pernelyg konservatyvaus kaupimo pradžioje ar per rizikingo kaupimo artėjant pensijai.
Kaupimo sistemos dalyviai, kurie nuspręs prisiimti didesnę ar mažesnę riziką, negu rekomenduojama pagal jų amžių, galės rinktis bet kurį iš naujųjų gyvenimo ciklo ar turto išsaugojimo fondų. Jo keitimas sistemos dalyviams nekainuos, keitimų skaičius taip pat nebus ribojamas. Tačiau daugumai antros pakopos dalyvių to daryti nerekomenduojama.
Mažesni mokesčiai
Pensijų kaupimo sistemos reforma atnešė ir dar vieną fondų dalyviams palankų pokytį – mažesnius fondų valdymo mokesčius. Nuo šių metų pradžios turto valdymo mokestis gali sudaryti ne daugiau kaip 0,8 procento (vietoj iki tol taikyto 1 proc.) pensijų sąskaitoje esančių lėšų vidutinės metinės vertės. Šis įkainis toliau mažės, kol 2021-aisiais pasieks 0,5 procento.
Jeigu kurios nors bendrovės valdomas turtas pasieks ir viršys 2,5 mlrd. eurų, valdymo mokesčiai bus dar mažesni – jie kris iki 0,4 proc. atskaitymų nuo turto. Turto išsaugojimo fondo mokestis jau dabar yra 0,2 procento.
Galimybė palikti paveldėtojams
Privačiuose pensijų fonduose kaupiami pinigai yra paveldimi. Daugeliui dirbančiųjų tai yra vienas iš motyvų dalį pajamų taupyti pasirinkus antrą pensijų pakopą.
Pagal Pensijų kaupimo įstatymą pensinio amžiaus sulaukęs asmuo neįpareigojamas naudotis išmokų teise ar sudaryti anuitetų sutartį. Sukauptas lėšas fondų dalyvis gali palikti pensijų fonde neribotam laikui, kur jos ir toliau būtų investuojamos. Kaupiančio dalyvio mirties atveju šias lėšas paveldėtų jo artimieji.
Sulaukę pensinio amžiaus kai kurie fondų dalyviai nusprendžia sukauptas lėšas palikti fonde, tikėdamiesi, kad paveldėtos lėšos taps finansine paspirtimi jų artimiesiems. Penkiolika metų pensijų fondus valdančio „SEB investicijų valdymo“ duomenys rodo, kad per šį laikotarpį paveldėtojams atiteko 29 proc. bendrovės pensijų išmokų.
